FSF įvykiai

Išleistas naujas žurnalo „Sociologija. Mintis ir veiksmas“ 2018 metų numeris (T. 42).

Jame publikuojami R. Kazlausko, A. Girkontaitės, M. Karaliaus, D. Lyzenko, S. Zaksaitės straipsniai bei Z. Norkaus recenzija.

Numeryje gvildenamos metodologijos ir epistemologijos sritys: analizuojama atminties kultūra ir politiškumo genezė Delfų teologijoje bei struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje. Taip pat aptinkama lyčių ir intymumo tematika – aptariamas moteriškasis habitus „štangos“ sporte lyties ir simbolinio dominavimo aspektu bei nagrinėjamas nemonogamijos reiškinys. Aptariama ir meno sociologijos sritis, siekiant demaskuoti agresiją Oskaro Koršunovo bei Larso von Triero kūryboje. Numeris užbaigiamas Vyliaus Leonavičiaus ir Dainiaus Genio monografijos „Energetinio saugumo sociologija: teorija ir praktika“ recenzija.

Detalesnis numerio turinys

Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje (III a., Universiteto g. 3) š. m. lapkričio 22 d. (ketvirtadienį) 15.30 val. įvyks parodos „Jono Basanavičiaus Praha“ atidarymas. Parodos organizatoriai – Prahos miesto muziejus, Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos Čekijos draugija, Vilniaus universiteto biblioteka. Skelbimas.

Praha Jonui Basanavičiui buvo labai svarbi: „Apsigyvenimas Pragoje mano gyvenime turi dideliausią reikšmę, kuri ne tik man pačiam yra svarbi, bet iš dalies visai Lietuvai. Čia, neperdėjus galima būtų sakyti, stovėjo lietuvystės atgimimo vygė, iš kurios sušvito „Auszra”. Su Praga ir mano paties likimas yra stipriais ryšiais susirišęs.“ (J. Basanavičius, Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851–1922 m. Vilnius, 1997, p. 75.)

Išleista Vilniaus universiteto Filosofijos instituto docento dr. Nerijaus Mileriaus monografija „Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta“. Monografijoje pristatomas prievartos metakine tyrimas, vykdytas 2016-2018 metais, interpretuojami M. Antonioni, S. Kubricko, M. Haneke’s, A. Amenabaro kino kūriniai bei jų vizualizuotos kinematografinės prievartos formos.

Metakinu vadinamas toks kinas, kuriame vienu ar kitu aspektu reflektuojamas pats kino fenomenas. Toks „kino kine“ efektas gali būti pasiektas pasitelkus daugybę skirtingų priemonių – vizualizuojant kino „užkulisius“ ir konstrukciją, kūrybinius ir techninius kino konstravimo įrankius, eksponuojant ne tik paties kino, bet ir fotografijos, video, interneto technologijas, per tokią technologijų kaitą vis iš naujo apmąstant paties kino prigimtį ir specifiką. Nors gali susidaryti įspūdis, kad toks „kinas kine“ tampa specializuotu, vien į kino terpę susitelkiančiu fenomenu, iš tiesų save vienu ar kitu aspektu vaizduojantis kinas pasiekia visiškai priešingus rezultatus ir parodo, kaip kintant kinui, kinta ir per kiną suprantamų tikrovės, fikcijos, laiko, prievartos ir kitų esminių konceptų suvokimas. Štai kodėl metakine dažnai įžvelgiamas „mąstymo matmuo“, nors pats mąstymas čia išreiškiamas ne sąvokų, o kinematografinių vaizdų priemonėmis.

2018 m. lapkričio 23 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje (Universiteto g. 9, Vilnius) vyks konferencija „Minimalios priežiūros priemones gaunančių paauglių psichosocialinis funkcionavimas ir mentalizacija“. 

Šioje konferencijoje bus pristatomi Vilniaus universiteto mokslininkių atlikto tyrimo rezultatai, leidžiantys geriau suprasti jaunuolių elgesio problemas raidos perspektyvoje. Pranešimuose bus analizuojami minimalias priežiūros priemones gaunančių paauglių ypatumai, gebėjimas reflektuoti, psichosocialinio funkcionavimo aspektai bei aptariamos rekomendacijos specialistams. 

2018 m. lapkričio 23 d. 17 val. maloniai kviečiame dalyvauti seminare „Humanitarinių mokslų savigyna: neatremiamo argumento paieškos“. Seminaras vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 301 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Jau kurį laiką tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje gamtamokslininkai, mokslo politikai ir administratoriai, verslo struktūros ir viešoji nuomonė humanitarus „per drimelį laiko“ ir verčia pagrįsti savo reikšmę. Dėl šio spaudimo vis daugėja veikalų, skirtų humanistinio lavinimo ir humanitarinių mokslų svarbai pademonstruoti. Juose imamasi įvairių argumentavimo strategijų, skirtingų tiek savo apimtimi (ar svarbios atskiros disciplinos, ar humanistika apskritai), tiek išeities taškais (pasitelkiant ekonominius, politinius, kultūrinius ir kt. argumentus). Tačiau kol kas tenka pripažinti, kad laukiamų rezultatų šios strategijos nedavė, ir neaišku ar duos, nes jos arba ne(pa)veikia sprendėjų nuomonės, arba išvis jų nepasiekia.

2018 m. lapkričio 27 d. 18.30 val. kviečiame į seminarą „Žvilgsnis iš nuotolio į laisvą valią Vakarų filosofijoje“. Seminaro pranešėjas: Vilniaus universiteto Filosofijos instituto lektorius Vilius Dranseika. Seminaras vyks knygyne Mint Vinetu (Šv. Ignoto 16, Vilnius). Skelbimas.

Nuo Antikos iki šių laikų Vakarų filosofijoje parašyta tūkstančiai tekstų apie laisvą valią. Apie ją iškelta daugybė klausimų. Kas ji yra? Ar žmonės turi laisvą valią? Ar ji yra suderinama su gamtiniu priežastingumu? Ar ji suderinama su Dievo visažinyste? Ar galima moralinė atsakomybė be laisvos valios? Ar laisva valia galima tik turint pasirinkimo alternatyvas?

2018 m. lapkričio 28 d. 18.30 val. kviečiame į Vilniaus universiteto Filosofijos instituto docento dr. Kristupo Saboliaus sudarytos knygos „Materija ir vaizduotė“ pristatymą. Pristatymas vyks Nacionalinėje dailės galerijoje. Jo metu numatoma diskusija, kurioje dalyvaus knygos autoriai ir sudarytojas. Renginį moderuos menotyrininkė Dovilė Tumpytė.

Šiandien menas ir mokslas, technika ir gamta atsiskleidžia kaip lygiaverčiai partneriai kūrybinio eksperimentavimo procese. Antropoceno (ar kitų panašaus pobūdžio sampratų – kapitaloceno, chtuluceno, plasticeno, plantatioceno ir t. t.), o kartu posthumanizmo, simpoetinio mąstymo, naujųjų realizmų ir materializmų bei zooetikos šviesoje įvairių gyvybės formų ir materijos ryšiai ima veikti kaip hibridinės genealogijos projektas. Naujai užgimusi disciplina – sintetinė biologija – kūrybos klausimą drąsiai sprendžia kaip ateities vaizduotės projektą, kuriame iškyla ne tik išgydyto vėžio, šviečiančių medžių ar braškėmis kvepiančių bakterijų, bet ir naujo žmogaus pasaulyje vizijos.

2018 m. lapkričio 28 d. 17 val. maloniai kviečiame dalyvauti diskusijoje dėl informacijos apie savižudybes pateikimo žiniasklaidos priemonėse reglamentavimą. Diskusija vyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos II a. įsikūrusioje Valstybingumo erdvėje (Gedimino pr. 51, Vilnius).

Lietuvoje kasmet savo valia iš gyvenimo pasitraukia 700-900 žmonių. 2017 m. šalyje statistiškai per dieną nusižudė daugiau nei du asmenys. Pagal statistinius vidurkius šiuo klausimu Lietuva lenkia visas Europos valstybes, kasmet patenka tarp 10 didžiausią savižudybių indeksą* turinčių valstybių pasaulyje. Šalyje savižudybė yra dažniausia išorinė mirties priežastis, pareikalaujanti daugiau aukų nei eismo įvykiai ar žmogžudystės. Suicidologų teigimu, viena to priežasčių gali būti neetiškas ir šį veiksmą imituoti skatinantis informacijos savižudybių tema pateikimas viešojoje erdvėje.