FSF įvykiai

2017 m. lapkričio 16 d. (ketvirtadienį), 15.30 val. kviečiame į Consilium Educationis seminarą „Ritualas ugdyme. Berlyno ritualų ir gestų studija" (angl. Ritual in Education. The Berlin Ritual and Gesture study). Seminare pranešimą skaitys Berlyno laisvojo universiteto profesorius dr. Christoph Wulf. 

Seminaras vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g.  9, Vilnius). Seminaro kalba – anglų. Skelbimas

Seminarų Consilium Educationis ciklo tikslas – diskusijos, o ne bendrinimai, ne nuomonių „primetimas“, o jų išsakymas ir kiekvieno problemą gvildenančio dalyvio skatinimas mąstyti įvairiais žiūros kampais.

Seminarų rengėja ir vedėja – VU Edukologijos katedros profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė.
Kviečiame dalyvauti.

Renginio prieiga VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje

Š. m. lapkričio 3 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Said Dadašev gins disertaciją „Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius). Pradžia – 14 val.

Mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Danutė Gailienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06 S)

Anotacija
Tiek teorinių suicidinio proceso modelių, tiek dabartinių empirinių tyrinėjimų ribotumas neleidžia iš esmės suprasti mėginusiųjų nusižudyti patirties: trūksta duomenų, kaip įvairūs kintamieji sąveikauja, paskatindami asmenį galvoti apie savižudybę, beveik neturime žinių apie tai, kaip suicidinė krizė tęsiasi po mėginimo nusižudyti. Todėl šio tyrimo tikslas yra suprasti mėginusiųjų nusižudyti patirtį prieš ir po savižudiško veiksmo. Tyrime dalyvavo 21 suaugęs asmuo – 7 vyrai ir 14 moterų, jų amžius svyravo nuo 18 iki 62 metų (vidurkis 32 m.). Tyrimo duomenys buvo renkami daugiausia pusiau struktūruotu interviu, taip pat naudota kiekybinių duomenų anketa. Duomenų analizei naudota teminė analizė pagal Boyatzis (1998). Pirma, keliame prielaidą apie tam tikrų tyrimo dalyvių pažeidžiamumo savižudybės procesui aspektų - trauminės patirties, asmeninių savybių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo - sąveiką. Antra, pastebėjome tiesiogiai prie suicidinių minčių atsiradimo prisidėjusių ilgalaikių ar trumpalaikių stresorių bei emocinių išgyvenimų akumuliacijos reikšmę. Trečia, keliame prielaidas apie veiksnius, paskatinusius perėjimą nuo suicidinių minčių prie savižudiško veiksmo – ribotą socialinę paramą kartu su tinkamo reagavimo į suicidinę komunikaciją trūkumu, savižudybės priemonių prieinamumą, alkoholio vartojimą ir kt. Ketvirta, išsamiau tyrinėjome mėginusiųjų nusižudyti savižudybės procesą po savižudiško veiksmo, kur išryškėjo psichosocialinių veiksnių svarba tolesniam suicidinės krizės vystymuisi.

Tikriausiai esate patyrę stresą, „pakišusį koją“ kontrolinio darbo, pasimatymo metu ar kitomis aplinkybėmis? O kiek kartų gailėjotės dėl savo reakcijos į išorinius dirgiklius – ar tai būtų kandi pastaba, ar pašaipus žvilgsnis? Pasitelkus psichologijos mokslo teikiamas žinias galima ne tik įveikti daugelį gyvenime patiriamų sunkumų, tokių kaip stresas, sudėtingi santykiai, motyvacijos stoka, vienišumo jausmas ar net kai „niekas nesiseka“, bet ir teigiamai paveikti savo bei aplinkinių ateitį.

10-12 klasių moksleivius kviečiame į nemokamą Vilniaus universiteto Psichologijos laboratoriją, kurios dalyviai susipažins su psichologijos mokslo pagrindais ir įgytas žinias galės pritaikyti kasdieniame gyvenime, mokymosi procese, laikydami egzaminus ar planuodami  karjerą.

2017 m. spalio 24–25 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks tarptautinis Erasmus+ projekto „Strategies to Utilise and Cultivate Positive Characteristics & Employability Skills in Schools“ (SUCCESS, projekto Nr. 2017-1-LT01-KA201-035247) konsorciumo susitikimas, kuriame dalyvaus dalyviai iš Kipro, Airijos, Graikijos, Italijos ir Lietuvos.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti ir išbandyti mokyklų karjeros specialistams-konsultantams skirtą inovatyvų mokymų modelį, grįstą pozityviosios psichologijos principais. Mokymo modelį sudarys kompleksinė mokymų programa, apimanti teorinę medžiagą ir praktinę veiklą, metodų ir priemonių rinkinį bei rekomendacijas. Pozityvioji psichologija įgalintų suteikti profesionalią pagalbą mokiniams, baigiantiems ar baigusiems mokyklą, pagerinti jų įsidarbinimo įgūdžius.

Vilniaus universiteto koordinuojamą projektą finansuoja Erasmus+ Strateginių partnerysčių KA2 programa.

Kontaktinis asmuo:
Projekto vadovė doc. dr. Birutė Pociūtė
Tel.: +370 5 266 7628
El. p.:

Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje nuolatos skelbiama informacija apie laisvas darbo vietas.

Šiuo metu ieškomi:
Įvairių dalykų mokytojai
Psichologai
Socialiniai pedagogai
Savivaldybės departamentų specialistai
Mokyklų ir darželių direktoriai ir kt.

Išleistas naujas žurnalo Sociologija. Mintis ir veiksmas numeris (2017/1). Jis išimtinai skirtas kritinei sociologijai ir teorijai.

Publikuojamuose straipsniuose svarstomi svarbūs empistemologiniai klausimai: kuria linkme turėtų vystytis kritinė teorija, kuo ji aktuali šiandienos visuomenės pažinimui ir kaip puoselėti socialiai reikšmingą teorinį mąstymą dabarties sąlygomis, kai iš esmės kvestionuojamas bet koks žinojimas ar tikrumo pamatai. Įvairių autorių straipsniuose ne tik naujai apmąstomos gerai žinomų kritinės teorijos atstovų – K. Marxo, Th. Adorno, J. Habermaso ar S. Žižeko – idėjos, bet siekiama jas derinti su šiek tiem mažiau mūsų skaitytojams žinoma teorine mintimi – Cary Wolfe posthumanizmu, Niklaso Luhmanno sistemų teorija, Axelio Honnetho pripažinimo teorija ir konstruktyvistine Gastono Bachelardo mokslo filosofija.

Tekstai turėtų sudominti ne tik sociologus, bet ir plačių interesų mokslininkus, besidominčius filosofija, kultūros ir vizualumo studijomis, politine teorija.
Numeris parengtas aktyviai bendradarbiaujant su Kritinės teorijos tyrinėtų grupe (Critical Theory Research Group) ir Leeds Beckett universiteto sociologais.

Kviečiame skaityti naujausius numerio tekstus žurnalo Sociologija. Mintis ir veiksmas tinklalapyje

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas kviečia į Linšiopingo universiteto (Švedija) profesoriaus Charleso Woolfsono paskaitą „Brexito įtaka Europos integracijos ateičiai“ (angl. The Implications of Brexit for the Future of European Integration). Skelbimas

Diskusijas dėl Brexito paskaitoje bus mėginama repozicionuoti „griežtos ekonomijos politikos“ (austerity) požiūriu vietoje labiau įprasto pasakojimo apie globalizacijos pralaimėtojų ksenofobiją. Griežtoji ekonomija po 2008 m. finansinės ir ekonominės krizės radikaliu socialinių ir viešojo sektoriaus išlaidų mažinimu bei darbo užmokesčio smukdymu smogė plačiųjų masių pragyvenimo lygiui. Paradoksalu, bet Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sustiprino ES lyderių pasiryžimą imtis platesnės ir gilesnės ekonominės ir politinės integracijos. Tai daroma nepaisant to, kad esami pagrindiniai iššūkiai lieka be atsako, tarp jų ir euroskeptinis populizmas, abejotinas ekonomikos atsigavimas, neišspręsta Eurozonos valiutos krizė, pabėgėlių krizė, išcentrinės įtampos tarp naujųjų ir senųjų ES narių bei gilus „demokratijos deficitas“.

Š. m. spalio 17 d. Vilniaus universitete (VU) vyko EBPO apžvalgos „Švietimas Lietuvoje“ pristatymo renginius pratęsianti konferencija, skirta aptarti mokytojų rengimo ir ugdymo turinio aktualijas. Konferencijoje dalyvavo apie šimtas įvairių švietimo įstaigų atstovų.

Susirinkusius dalyvius pasveikino VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas, pabrėžęs mokytojų rengimo Lietuvai svarbą bei VU misiją siūlyti studentams aukštos kokybės šiuolaikiniais moksliniais tyrimais ir gerąja užsienio praktika grįstas pedagogines studijas.

Konferencijoje pranešimus skaitė pripažinti švietimo ekspertai iš užsienio šalių. Hannah von Ahlefeld, TALIS pradinio ugdymo mokytojų rengimo tyrimo analitikė bei vadovė (OECD) aptarė veiksmingas pradinio ugdymo mokytojų rengimo prielaidas bei pristatė aštuonių tyrime dalyvaujančių šalių – Australijos, Japonijos, Korėjos, Nyderlandų, Norvegijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės (Velsas) – taikomas praktikas bei strategijas rengiant pradinio ugdymo mokytojus.

Konferencijoje pranešimą skaitęs Paul Braddock, internetinės platformos „Teaching English UK” vadovas, pristatė ne tik Britų tarybos požiūrį į mokytojų rengimą bet ir į profesinio augimo modelį.

Anot VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros vedėjos prof. Lilijos Duobienės, konferencija buvo itin savalaikė ir prasminga: „Joje susirinko ir švietimo politikos formuotojai, ir jos įgyvendintojai pasiklausyti užsienio švietimo ekspertų minčių, aptarti Lietuvos švietimo srityje susikaupusias problemas ir galimus jų sprendimo būdus, o svarbiausia – numatyti pedagogikos raidos ateityje scenarijus“, – teigė profesorė.