FSF įvykiai

Birželio 20 d. 11 val. 201 aud. vyks jungtinis Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos katedros posėdis, kurio metu filosofijos doktorantai skaitys pranešimus savo disertacijų tematikomis:

• Algirdas Fediajevas „Agoniškas“ valios ir savimonės santykis kaip skilusio M. de Unamuno „žmogaus iš kūno ir kraujo“ sintetinio sujungimo negalimybės pamatas“ (recenzentas doc. M. Gutauskas) – pranešimo tezės;
• Ignas Šatkauskas „Intencionalumo ir dėmesio santykis Husserlio „Suvokime ir dėmesyje“ (recenzentas prof. T. Sodeika) – pranešimo tezės;
• Paulius Rimkevičius „Interpretacija grįsti nuoširdūs pripažinimai: atsakymas Bar-On“ (recenzentas dr. M. Gilaitis) – pranešimo tezės.

Birželio 13 d. 11 val. 201 aud. vyks jungtinis Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos istorijos ir logikos katedros posėdis, kurio metu filosofijos doktorantai skaitys pranešimus savo disertacijų tematikomis:

• Domantas Markevičius „Antikinio mąstymo ir krikščionybės santykio modernybėje problema: Augusto Del Noce's kritika krikščionybės sekuliarizacijos idėjai“ (recenzentas doc. N. Kardelis) – pranešimo tezės;
• Dovydas Caturianas „Metaxy samprata Eric Voegelin'o sąmonės filosofijoje“ (recenzentas prof. A. Jokubaitis) – pranešimo tezės;
• Milda Baltrimienė „Teisės galiojimo sąlygos: pozityvios sampratos kritika“ (recenzentas – prof. A. Plėšnys) – pranešimo tezės.

Birželio 15 d. Vilniuje Šiuolaikinio meno centre rengiamoje konferencijoje „Materija ir vaizduotė“ filosofo Kristupo Saboliaus kvietimu mokslininkai, menininkai, kuratoriai ir filosofai diskutuos apie hibridinės kūrybos galimybę šiuolaikinio pasaulio iššūkių šviesoje. Renginyje bus aptariamos galimos sąveikos tarp meno ir mokslo, technikos ir gamtos, taip pat svarstomos įvairios vaizduotės strategijos, suteikiančios galimybę naujai išvysti materijos būvius ir virsmus.

„Didelę galią suteikiančios technologijos išlaisvina ir aistringai optimistines, ir kritiškai pesimistines fantazijas apie ateitį, kurioje pagrindiniu klausimu tampa plastinės savikūros tema. Kuo ir kaip turime tapti? Dėl ko? Su kuo? Ko atsisakydami? O gal – į ką atsižvelgdami? Galiausiai – kaip turime įsivaizduoti savo ateitį? Juk materija visada implikuoja ne tik neskaidrią struktūrą, bet ir gelminę dinamiką, kurios pagava ir suvokimas iškyla kaip tikroji problema,“ – teigia konferencijos rengėjas Kristupas Sabolius.

Šiandien menas ir mokslas, technika ir gamta kūrybinio eksperimentavimo procese atsiskleidžia kaip lygiaverčiai partneriai. Antropoceno, posthumanizmo, zooetikos, naujųjų materializmų šviesoje įvairių gyvybės formų ir materijos ryšiai ima veikti kaip hibridinės genealogijos projektas. Naujai užgimusi disciplina – sintetinė biologija – kūrybos klausimą drąsiai sprendžia kaip ateities vaizduotės projektą, kuriame iškyla ne tik išgydyto vėžio, šviečiančių medžių ar braškėmis kvepiančių bakterijų, bet ir naujo žmogaus pasaulyje vizijos.

Visą dieną vyksiančiame renginyje savo pozicijas išsakys sintetinės biologijos specialistai, mokslininkai Marius Jatautas, Dainius Tautvaišas, Gediminas Drabavičius, menininkai Goda Budvytytė, Viktorija Rybakova, Nomeda ir Gediminas Urbonai, kuratoriai Vytautas Michelkevičius, Vytenis Burokas ir Eglė Mikalajūnė, filosofė Audronė Žukauskaitė.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Konferencijos prieiga Facebook paskyroje

Konferencijoje pristatomas Vilniaus universitete projekte „Hibridinė kūryba: šiuolaikinis menas ir mokslas“ atliktas tyrimas, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (sutartis Nr. S/TYR-3(6.51)-2016).

Kontaktinis asmuo:
Kristupas Sabolius
tel.: +37068633244
el. p.:

Kaip ir kasmet Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo studentai, paskatinti dėstytojos Rasos Bačiulienės, savanoriavo ir įgyvendino šaunius socialinius projektus.

Ieva Paškevičiūtė savanoriavo Švento Kryžiaus namuose, kurių misija skamba labai paprastai – padėti žmonėms. Šv. Kryžiaus namai skirti socialiai remtiniems žmonėms, senjorams ir vaikams bei visiems žmonėms, kurie siekia įkūnyti krikščioniškas vertybes savo gyvenime ir visuomenėje. Savo veikla namai stengiasi įgyvendinti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos steigėjo Pal. Jurgio Matulaičio šūkį „Nugalėk blogį gerumu". Jau šešis mėnesius kiekvieną savaitę Ieva praleidžia po dvi valandas Šv. Kryžiaus namuose. Mergina sutinka atvykstančius, atsako į jų klausimus, taip pat telefonu, padeda namų lankytojams ir benamiams. Ieva prieš Šv. Velykas surengė šaunų užsiėmimą Šv. Kryžiaus namų dienos centre besilankantiems vaikams. Kartu jie sukūrė nuotaikingus velykinius atvirukus. Ieva prisipažino, kad kūrybinis darbas su vaikais buvo tarsi vyšnaitė ant torto, vainikuojanti visą studentės savanoriavimo patirtį Šv. Kryžiaus namuose.

Jau startavo 2017 metų „Universitetų vasaros iššūkis“ – Vilniaus universiteto inicijuotas projektas, kuris pernai pateko tarp trijų geriausių Europos akademinio sporto iniciatyvų, o šiemet pritraukė dar dvylika universitetų iš Lietuvos ir ne tik.

Universitetų vasaros iššūkis vyksta birželio 1 d. - rugpjūčio 31 d. kaip tarptautinis tarpuniversitetinis žaidimas, kurio metu fizinio aktyvumo skalėje varžosi Lietuvos bei Europos universitetų bendruomenių nariai: studentai, dėstytojai, mokslininkai, administratoriai ir kiti darbuotojai.

Vilniaus universiteto bendruomenės nariai kviečiami dalyvauti šiame linksmame nemokamame bendruomeniniame žaidime – registruoti savo fizinį aktyvumą – ir varžytis tiek su savimi, tiek su kolegomis iš padalinio, tiek su kitais padaliniais, universitetais ar šalimis (vartotojas gali matyti penkis skirtingus grafikus, kintančius kiekvieną akimirką, kai tik kas nors įveda naują rezultatą).

Išsami informacija tinklalapyje: http://www.aktyvi-vasara.vu.lt/

VU grupė Facebook'e

VU Sveikatos ir sporto centro informacija

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti moksliniame seminare-diskusijoje „Vyresnio amžiaus asmenų gerovės ir psichikos sveikatos veiksniai“.

Seminaras vyks 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9/1, Vilnius) 313 aud.

Seminaro metu bus pristatomi 2 Lietuvoje vykdomų vyresnio amžiaus asmenų gerovės tyrimų projektai bei jų vykdymo metu pasiekti rezultatai, aptariant socioekonominių, tarpasmeninių santykių bei kitų veiksnių reikšmę gerovei bei psichikos sveikatai. Taip pat bus įvertintas vyresnio amžiaus asmenų gerovės tyrinėjimų poreikis, tyrimų rezultatų praktinė reikšmė, kylantys metodologiniai iššūkiai ir tolimesnių tyrimų perspektyvos. Taip pat seminaro dalyviai bus supažindinti su Europos sveikatos senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimu ir jo rezultatų panaudojimo galimybėmis.

Seminaro programa

A. Kairio vadovaujamas LMT Mokslininkų grupių projektas „Vyresnio amžiaus asmenų gerovė: biopsichosocialiniai veiksniai“, finansavimo sutarties Nr. MIP-010/2015
V. Pakalniškienės vadovaujamas LMT Nacionalinės programos „Gerovės visuomenė“ projektas „Priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonių psichologinės gerovės bei psichikos sveikatos veiksniai“, projekto finansavimo sutarties Nr. GER-011/2015

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žengia keliu, kurį pasirinko dar mokykloje, suvokęs savo misiją ir atradęs pašaukimą – padėti kitiems žmonėms. Prieš 20 metų baigęs Vilniaus licėjų, prestižinę mokyklą, L. Kukuraitis pasirinko socialinio darbo studijų programą Vilniaus universitete, bet nesusimąstė, kad šis pasirinkimas jį atves iki ministro posto. Filosofijos fakultete jaunuolio pašaukimą papildė žinojimas, susiformavęs per ryšį su kitais studentais, dėstytojais, doktorantais ir profesūra. „Akademinė bendruomenė sutvirtino mano vertybinį, pasaulėžiūros pagrindą – žinojimą, kurio neįgysi internete ar turtingiausioje bibliotekoje. Iki šiol filosofiškai vadovaujuosi socialinės filosofijos gairėmis, kurias gavau universitete“, – teigia ministras.

Vadinasi, pasirinkdamas studijas universitete nežiūrėjote į tai kaip į investiciją, kuri užtikrins sočią ateitį, didelę finansinę grąžą?

Aš suprantu, kad investavimo strategijos gairėmis paremtas požiūris į ateitį labai dažnas. Šios gairės žmogaus gyvenime atsiranda jam nė nesuvokiant, nuo labai mažų dienų. Pateiksiu asmeninį pavyzdį. Įvairios finansinės kompanijos, žinodamos, kad turiu vaikų, man skambina kone kasdien ir pateikia investicinius pasiūlymus, kviesdamos apdrausti vaikus, kaupti pinigus jų studijoms užsienyje ir t.t. Ką tai reiškia? Kompanijų atstovai tiesiog apeliuoja į tėvų norą sukurti savo vaikams gerą gyvenimą, todėl siūlo pamąstyti apie brangias studijų užsienyje programas, kurios turbūt turėtų užtikrinti perspektyvią specialybę ir gerai apmokamą darbą, vadinasi, ateityje turėtų atsipirkti. Tačiau vaikai nėra mūsų akcijos, obligacijos ar išvestinės finansinės priemonės.

Galbūt ir Jūsų tėvai norėjo, kad pasirinktumėte kitą profesiją, o ne socialinį darbą?

Taip, mano tėtis man siūlė rinktis kitą kryptį – mediciną. Jis yra matematikas, baigęs Vilniaus universitetą. Tėtis sukūrė sėkmingą verslą ir norėjo mane pritraukti prie savo veiklos, kurios perspektyvos atrodė tikrai labai gerai.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete pradedama dėstyti nauja studijų programa „Kriminologija“. Kriminologė dr. Jolanta Aleknevičienė teigia, kad tokie specialistai, turintys įvairių tarpdalykinių žinių ir išmanantys platų kontekstą, galės plėtoti dialogą su įvairiais ekspertais ir siūlyti konkrečių kriminogeninių problemų sprendimus.

Tokios studijų programos nėra nei kitose Baltijos šalyse, nei daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių. Kas padiktavo tokios programos poreikį?

Kriminologijos specialistų praktikų, kurie geba analizuoti socialinę ir kriminogeninę informaciją, išmanyti kriminologinių tyrimų metodus, profesionaliai pakomentuoti įvykius, poreikį aiškiai išsako Lietuvos teisėsaugos ir kitų institucijų atstovai. Tokių žinių poreikis akcentuojamas teisiniuose dokumentuose, kriminologijos studijos yra Vakarų Europos valstybių, JAV, Kanados, Australijos ir kitų universitetų programų sąrašuose. Ne mažiau svarbu yra tai, kad kriminologijos bakalauro programa Vilniaus universitete suteikia galimybę studentams likti Lietuvoje.

Kaip galėtumėte paprastai ir aiškiai moksleiviams, kurie renkasi, ką studijuoti, pasakyti, kas yra kriminologija?

Kriminologija – tai žvilgsnis į nusikaltimus kaip socialinius reiškinius. Ji aiškina, kas daro įtaką nuo visuomenės priimtų normų nukrypstančiam ir nusikalstamam elgesiui, tiria visuomenės atsaką į tokį elgesį, svarsto, kokios galimos tokio elgesio kontrolės ir prevencijos formos.