FSF įvykiai

Š. m. gruodžio 15 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė Eglė Mažulytė-Rašytinė gins disertaciją „Šeimos istorinių traumų ilgalaikiai padariniai: vėlesnių kartų psichologinio atsparumo tyrimas“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 15 val.

Mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Danutė Gailienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06 S)

Anotacija
Nepaisant to, kad sovietines represijas išgyvenusieji Lietuvos gyventojai iki šiol jaučia ilgalaikius neigiamus istorinio traumavimo padarinius (Kazlauskas, 2006), o jų vaikai pastebi tam tikrą šeimos istorinių traumų patirties neigiamą poveikį jų pačių psichologinei sveikatai (Vaskelienė, 2012), šios disertacijos tyrimo rezultatai parodė, kad istorines traumas išgyvenusių šeimų vėlesnės kartos nuo tokios patirties neturinčių asmenų nesiskiria potrauminio streso sutrikimo reakcijomis, bet pasižymi geresne savijauta, laimingumu bei labiau išreikštomis psichologinio atsparumo savybėmis, optimizmu ir viltingumu.

2017 m. gruodžio 1 d. vyks 2-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija.

Šių metų konferencijoje daugiau dėmesio bus skiriama pagalbai žmonėms, kurie turi savižudiškų ketinimų ilgą laiką. Konferencijos pranešėjai pristatys Dialektinę elgesio terapiją (DBT),  Mentalizacija pagrįstą terapiją (MBT), Trumpalaikę intervencijos programą mėginusiems nusižudyti (ASSIP), Suicidiškumo vertinimo ir valdymo bendradarbiaujant metodą (CAMS) ir pasidalins kita informacija bei įžvalgomis, aktualiomis susiduriantiems su žmonėmis, svarstančiais apie savižudybę.

Konferencija skirta psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su savižudiškų ketinimų turinčiais žmonėmis.

Konferencijos programa

Registracija į konferenciją yra pasibaigusi. Kviečiame 2017 m. gruodžio 1 d. nuo 9 val. iki 16:30 val. stebėti tiesioginę konferencijos transliaciją internetu.

Maloniai kviečiame dalyvauti Tarptautinės žmonių su negalia dienos proga gruodžio 4 d. Vilniaus universitete vyksiančioje konferencijoje tema „Mokymosi sunkumai aukštojoje mokykloje: kaip užtikrinti lygias galimybes studijuoti?“.

Mokymosi sunkumų tema Lietuvos aukštojo mokslo kontekste dar retai kalbama. Nors bendrojo ugdymo sistemoje disleksija, disgrafija ir kiti sunkumai yra atpažįstami tarp kitų ugdymosi poreikių, lieka neaišku, kaip su mokymosi sunkumais susiję studentų poreikiai yra užtikrinami universitetuose. Remiantis 2011 metais Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintu „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu“, studijų programos pagal studento poreikius yra pritaikomos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Kyla klausimas, kaip aukštosios mokyklos įvertina ir pripažįsta, o vėliau užtikrina studentams dėl mokymosi sunkumų kylančius poreikius?

Konferenciją užbaigsime diskusija apie tai, kaip užtikrinti dėl mokymosi sunkumų ir kitų „nematomų“ negalių kylančius individualius ugdymosi poreikius aukštosiose mokyklose.

Konferencija vyks:
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, 201 aud. (Universiteto g. 9)
2017 m. Gruodžio 4 d., 13:00 val.

Apie dalyvavimą prašome informuoti registruojantis.

Kviečiame dalyvauti paskaitų cikle „Žmogaus neuropsichologija“. Paskaitas lapkričio 27 – gruodžio 13 dienomis skaitys fakultete viešinčios užsienio mokslininkės dr. Ramunė Grambaitė (Norvegija) ir prof. Emilija Lojek (Lenkija).

Paskaitos skirtos VU Filosofijos fakulteto psichologijos bakalaurams, magistrams ir visiems besidomintiems paskaitų tematika.

Paskaitų tvarkaraštis

Asmuo kontaktams:
Prof. Albinas Bagdonas
Tel.: 852667605
El. paštas:

Tęsiame apžvalginių straipsnių ciklą, kuriuo skaitytojus supažindiname su Filosofijos fakulteto ištekliais ir jų panaudojimo galimybėmis atliekant empirinius tyrimus psichologijos, psichofiziologijos, sociologijos ir kriminologijos mokslų srityse. Spalį pristatėme galimybes atlikti automatizuotą žmogaus veido išraiškų analizę ir emocijų vertinimą. Ilgėjantiems lapkričio vakarams ir niūresnėms dienoms praskaidrinti siūlome straipsnį apie moksliniams tyrimams (ir ne tik) skirtą dėvimą fiziologinių signalų registravimo aparatūrą. Nors rinkoje gausu įvairiausių fizinio aktyvumo sekiklių, turinčių tiek išmaniojo laikrodžio, tiek ir išmaniojo  telefono programėlės pavidalą, šįkart aptariame mokslinių tyrimų standartus atitinkančią įrangą, kuri, užuot generavusi jūsų fizinės veiklos parametrus, juos dideliu tikslumu fiziškai matuoja. Viliamės ne tik praplėsti Jūsų mokslinį akiratį ir technologinį išprusimą, bet ir paskatinti daugiau judėti.

Pav. 1 Movisens EkgMove techninė įranga. Ją sudaro: kompaktiškame lagaminėlyje sudėti 6 nešiojami registravimo įrenginiai; 6 elastingi diržai su elektrodais (ilgiai: 3 vnt. po 85 cm ir 3 vnt. po 105 cm); baterijų pakrovimui ir duomenų ištraukimui skirti USB laidai; USB raktas su programine įranga.

Movisens EkgMove galimybės: tinka stebėti autonominės nervų sistemos veiklą, t. y. EKG, širdies ritmą ir jo kintamumą, taip pat – matuoti psichofiziologinį stresą, tirti medžiagų apykaitą, fiziologinį ir emocinį grįžtamąjį ryšį tarp žmogaus ir kompiuterinių sistemų.

2017 m. lapkričio 21 d. (antradienį) 15 val. kviečiame į seminarą „Modernybė kaip neužbaigtas Apšvietos projektas ir karas“. Seminaras vyks VU Filosofijos fakluteto 201 auditorijoje (Universiteto g. 9,Vilnius).

Siegmundas Freudas skyrė du mirtį visiškai skirtingai traktuojančius egzistencijos režimus – kasdienybę ir karą. Tačiau modernybės epochos karų istorija bei technologinė kasdienybės pertvarka niveliuoja karo kitoniškumą ir integruoja jį į kasdienybės režimą – kasdienybę persmelkiančią karo trauminę patirtį bei įprastais tapusius medijuotus karo vaizdus. Lietuvoje karo reprezentacijos vizualiuose menuose problematika yra ne kartą tyrinėta. Vis dėlto nepaisant gausių karo reprezentacijų tyrinėjimų, nėra įprasta į vieną tyrimo sutelkti įvairiopas įkasdieninto karo formas vėlyvosios modernybės laikotarpiu ir jas tirti fotografijos, kino bei videomeno rakursais.

Sveikiname VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedros doc. dr. Arūną Mickevičių, laimėjusį rinkimus į Senatą ir linkime gerų idėjų bei produktyvaus darbo!

Centrinė rinkimų komisija lapkričio 17 d. vykusio virtualaus posėdžio metu patvirtino rinkimų į laisvą Senato nario – socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo – vietą rezultatus.

Apskaičiavus rezultatus paaiškėjo, jog daugiau nei 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų surinko doc. dr. Arūnas Mickevičius, kurį Centrinė rinkimų komisija įregistravo Senato nariu. Naujai išrinktas Senato narys savo pareigas pradės eiti jau artimiausiame Senato posėdyje, lapkričio 21 dieną.

Rinkimų 2-ojo turo balsavimo rezultatai

1. Rinkimų į Senato nario - socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo vietą rezultatai.

Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)                                  – 205 balsai (55,41 proc.)

Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)   – 122 balsai (32,97 proc.)

Negaliojančių biuletenių: 43 (11,62 proc.)

Daugiau informacijos apie vykusius rinkimus

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (VU FsF) skelbia konkursus penkių institutų – Azijos ir transkultūrinių studijų instituto, Filosofijos instituto, Psichologijos instituto, Sociologijos ir socialinio darbo instituto, Ugdymo mokslų instituto (toliau – Instituto) – direktorių pareigoms užimti trijų metų kadencijai.

Instituto direktorius (-ė):

• yra atsakingas už Institute vykdomų darbų koordinavimą;
• bendradarbiaudamas su studijų programų komitetais: koordinuoja Institutų darbuotojų pedagoginį darbą, teikia Dekanui naujų dėstytojų kandidatūras, skirsto dėstytojų dėstymo krūvius; 
• teikia siūlymus Dekanui dėl reikalingų Instituto veiklai darbuotojų; 
• organizuoja ir užtikrina teisėtą bei taupų Instituto lėšų ir priskirto turto naudojimą; 
• teikia Tarybai ir Dekanui siūlymus dėl Instituto plėtros, vidinių padalinių steigimo, jų nuostatų keitimo ir likvidavimo bei darbo organizavimo ir kitais klausimais; 
• sudaro sąlygas Instituto darbuotojų kvalifikacijos kėlimui; 
• teikia siūlymus dėl Instituto darbuotojų komandiruočių bei kūrybinių atostogų; 
• užtikrina su Instituto veikla susijusių dokumentų tinkamą įforminimą ir saugojimą; 
• kontroliuoja su Instituto veikla susijusių Rektoriaus ir Kanclerio įsakymų ir potvarkių, Senato nutarimų, Dekano įsakymų bei Tarybos nutarimų vykdymą; 
• Dekano ir Tarybos prašymu teikia Instituto mokslinės ir kitos veiklos ataskaitas; 
• vykdo kitas Instituto nuostatuose numatytas funkcijas.

Instituto direktorius yra atskaitingas Filosofijos fakulteto Tarybai ir Dekanui.

Kandidatuoti į Instituto direktorius gali mokslininkas, turintis mokslinio darbo ir dėstymo aukštojoje mokykloje patirties.