FSF įvykiai

Tęsiame apžvalginių straipsnių ciklą, kuriuo skaitytojus supažindiname su Filosofijos fakulteto ištekliais ir jų panaudojimo galimybėmis atliekant empirinius tyrimus psichologijos, psichofiziologijos, sociologijos ir kriminologijos mokslų srityse. Spalį pristatėme galimybes atlikti automatizuotą žmogaus veido išraiškų analizę ir emocijų vertinimą. Ilgėjantiems lapkričio vakarams ir niūresnėms dienoms praskaidrinti siūlome straipsnį apie moksliniams tyrimams (ir ne tik) skirtą dėvimą fiziologinių signalų registravimo aparatūrą. Nors rinkoje gausu įvairiausių fizinio aktyvumo sekiklių, turinčių tiek išmaniojo laikrodžio, tiek ir išmaniojo  telefono programėlės pavidalą, šįkart aptariame mokslinių tyrimų standartus atitinkančią įrangą, kuri, užuot generavusi jūsų fizinės veiklos parametrus, juos dideliu tikslumu fiziškai matuoja. Viliamės ne tik praplėsti Jūsų mokslinį akiratį ir technologinį išprusimą, bet ir paskatinti daugiau judėti.

Pav. 1 Movisens EkgMove techninė įranga. Ją sudaro: kompaktiškame lagaminėlyje sudėti 6 nešiojami registravimo įrenginiai; 6 elastingi diržai su elektrodais (ilgiai: 3 vnt. po 85 cm ir 3 vnt. po 105 cm); baterijų pakrovimui ir duomenų ištraukimui skirti USB laidai; USB raktas su programine įranga.

Movisens EkgMove galimybės: tinka stebėti autonominės nervų sistemos veiklą, t. y. EKG, širdies ritmą ir jo kintamumą, taip pat – matuoti psichofiziologinį stresą, tirti medžiagų apykaitą, fiziologinį ir emocinį grįžtamąjį ryšį tarp žmogaus ir kompiuterinių sistemų.

2017 m. lapkričio 21 d. (antradienį) 15 val. kviečiame į seminarą „Modernybė kaip neužbaigtas Apšvietos projektas ir karas“. Seminaras vyks VU Filosofijos fakluteto 201 auditorijoje (Universiteto g. 9,Vilnius).

Siegmundas Freudas skyrė du mirtį visiškai skirtingai traktuojančius egzistencijos režimus – kasdienybę ir karą. Tačiau modernybės epochos karų istorija bei technologinė kasdienybės pertvarka niveliuoja karo kitoniškumą ir integruoja jį į kasdienybės režimą – kasdienybę persmelkiančią karo trauminę patirtį bei įprastais tapusius medijuotus karo vaizdus. Lietuvoje karo reprezentacijos vizualiuose menuose problematika yra ne kartą tyrinėta. Vis dėlto nepaisant gausių karo reprezentacijų tyrinėjimų, nėra įprasta į vieną tyrimo sutelkti įvairiopas įkasdieninto karo formas vėlyvosios modernybės laikotarpiu ir jas tirti fotografijos, kino bei videomeno rakursais.

Sveikiname VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedros doc. dr. Arūną Mickevičių, laimėjusį rinkimus į Senatą ir linkime gerų idėjų bei produktyvaus darbo!

Centrinė rinkimų komisija lapkričio 17 d. vykusio virtualaus posėdžio metu patvirtino rinkimų į laisvą Senato nario – socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo – vietą rezultatus.

Apskaičiavus rezultatus paaiškėjo, jog daugiau nei 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų surinko doc. dr. Arūnas Mickevičius, kurį Centrinė rinkimų komisija įregistravo Senato nariu. Naujai išrinktas Senato narys savo pareigas pradės eiti jau artimiausiame Senato posėdyje, lapkričio 21 dieną.

Rinkimų 2-ojo turo balsavimo rezultatai

1. Rinkimų į Senato nario - socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo vietą rezultatai.

Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)                                  – 205 balsai (55,41 proc.)

Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)   – 122 balsai (32,97 proc.)

Negaliojančių biuletenių: 43 (11,62 proc.)

Daugiau informacijos apie vykusius rinkimus

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (VU FsF) skelbia konkursus penkių institutų – Azijos ir transkultūrinių studijų instituto, Filosofijos instituto, Psichologijos instituto, Sociologijos ir socialinio darbo instituto, Ugdymo mokslų instituto (toliau – Instituto) – direktorių pareigoms užimti trijų metų kadencijai.

Instituto direktorius (-ė):

• yra atsakingas už Institute vykdomų darbų koordinavimą;
• bendradarbiaudamas su studijų programų komitetais: koordinuoja Institutų darbuotojų pedagoginį darbą, teikia Dekanui naujų dėstytojų kandidatūras, skirsto dėstytojų dėstymo krūvius; 
• teikia siūlymus Dekanui dėl reikalingų Instituto veiklai darbuotojų; 
• organizuoja ir užtikrina teisėtą bei taupų Instituto lėšų ir priskirto turto naudojimą; 
• teikia Tarybai ir Dekanui siūlymus dėl Instituto plėtros, vidinių padalinių steigimo, jų nuostatų keitimo ir likvidavimo bei darbo organizavimo ir kitais klausimais; 
• sudaro sąlygas Instituto darbuotojų kvalifikacijos kėlimui; 
• teikia siūlymus dėl Instituto darbuotojų komandiruočių bei kūrybinių atostogų; 
• užtikrina su Instituto veikla susijusių dokumentų tinkamą įforminimą ir saugojimą; 
• kontroliuoja su Instituto veikla susijusių Rektoriaus ir Kanclerio įsakymų ir potvarkių, Senato nutarimų, Dekano įsakymų bei Tarybos nutarimų vykdymą; 
• Dekano ir Tarybos prašymu teikia Instituto mokslinės ir kitos veiklos ataskaitas; 
• vykdo kitas Instituto nuostatuose numatytas funkcijas.

Instituto direktorius yra atskaitingas Filosofijos fakulteto Tarybai ir Dekanui.

Kandidatuoti į Instituto direktorius gali mokslininkas, turintis mokslinio darbo ir dėstymo aukštojoje mokykloje patirties.

Išleistas 92 žurnalo „Problemos“ numeris.

Jame publikuojami D. Shevchuk, A. Jokubaičio, L. Jokubaičio, M. Raba, M. Baltrimienės, V. Borš, V. Yevarouski, T. Sauliaus, S. Park, A. Mickevičiaus, A. Beinoriaus, N. Mileriaus, G. Kurlavičiūtės, T. Čapanausko straipsniai, vienas teksto vertimas, trys disertacijų gynimo kronikos, vienas interviu.

Detalus naujojo numerio turinys.

Prieinama duomenų bazėse: / Included in:

The Philosopher’s Index (2000), Arts & Humanities Citation Index and Current Contents – Arts & Humanities (Web of Science (2005), CEEOL(2005), Central & Eastern European Academic Source (2007), Humanities International Complete (2007), Humanities International Index (2007), SCOPUS (2002).

2016-2019 leidyba finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ (projekto kodas Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-01-0004).

Vilniaus universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyrius kviečia VU studentus ir absolventus dalyvauti mokymuose:

Atidėliojimas: kaip jį atidėti?
Lapkričio 17 d. 15.30 val. VU Matematikos ir informatikos fakultetas, 102 aud.

Studijos be streso: misija įmanoma?
Lapkričio 28 d. 15.30 val. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, JR3 aud.
Gruodžio 1 d. 12.00 val. VU Medicinos fakultetas, 352 aud.
Gruodžio 4 d. 18:45 val. VU Filosofijos fakultetas, 301 aud.

Mokymai apie efektyvų mokymąsi
Lapkričio 30 d. 16.00 val. Saulėtekio al. 9, III rūmai, 104 kab., VU Karjeros centras.

Skelbimas

Kviečiame VU studentus dalyvauti ISEP (angl. International Student Exchange Programs) mainų programos atrankoje ir 2018/2019 m. m. rudens semestrą ar visus akademinius metus praleisti viename iš Jungtinių Amerikos Valstijų ar kitų šalių universitetų.

Daugiau informacijos apie ISEP programą ir atrankos procesą.

Paraiškos priimamos iki 2017 m. gruodžio 12 d. (imtinai). Dokumentus vidinei atrankai pateikti į Tarptautinių programų ir ryšių skyrių, VU centriniai rūmai, 242 kab. arba skenuotus atsiųsti el. paštu julius [DOT] pukelis [AT] cr [DOT] vu [DOT] lt.

Kilus klausimams, kreipkitės į Julių Pukelį, VU Centriniai rūmų 242 kab., tel. (8-5) 268 7156.aiste [DOT] simanaviciene [AT] cr [DOT] vu [DOT] lt  

Atkreipiame dėmesį, kad dalyvaujant konkurse dauguma užsienio šalių universitetų prašo pateikti galiojančius TOEFL/EILTS testo rezultatus.

Maloniai kviečiame į Socionomų Forumo diskusiją „Tapsmas suaugusiu: savęs paieškos ir amžiaus ketvirčio krizė“, kuri vyks lapkričio 22 d. (trečiadienį), 18 val. VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Jaunimo tyrinėtoja Milda Pivoriūtė supažindins su šiuolaikinius jaunuolius dažniau nei bet kurią ankstesnę kartą ištinkančia amžiaus ketvirčio krize, kuri susijusi su sudėtingesnėmis bei ilgesnėmis profesinio tapatumo paieškomis. Kodėl šiandien jaunam žmogui vis sunkiau atsakyti į klausimus „Kas aš esu?“ ir „Ko aš noriu?“? Kodėl jį vis dažniau kankina nerimas dėl savo statuso visuomenėje, frustracija, nepilnavertiškumo jausmas bei pervargimo sindromas? Ar tai išskirtinai jauniems žmonėms, ar visai mūsų visuomenei būdingos persidirbimo kultūros padarinys? Kuo čia dėtas niekinių (bullshit) ir žaislinių (playbour) darbų fenomenas? Kokie jauno žmogaus lūkesčiai darbo ir studijų atžvilgiu? Kas labiau padės gauti darbą: 4 metai studijų ar 4 metai game'inimo užsidarius kambaryje?