FSF įvykiai

Šiandien, gruodžio 2 d., pradėjo veikti Vilniaus universiteto psichologų sukurta pirmoji Lietuvoje nemokama internetinė streso valdymo programa BADI. Lietuvos gyventojai, patiriantys įvairaus pobūdžio psichologinius sunkumus, galės patys mokytis įveikti stresą internete.

„Ši programa psichologinę pagalbą lietuviams padarys kur kas prieinamesnę. Norime parodyti, kad avarijas, netektis ir kitas stresines situacijas išgyvenantys žmonės dažnai gali patys sau padėti. Aišku, tam reikia žinoti ir išmokti efektyvių streso valdymo būdų“, – sakė BADI projekto vadovas psichologas dr. Paulius Skruibis. Anot jo, programa naudinga tiems, kurie susiduria su sąlyginai lengvesnėmis problemomis. Tačiau kaip papildoma priemonė ji aktuali ir tiems, kurie naudojasi profesionalių psichikos sveikatos specialistų paslaugomis.

Norint naudotis šia nemokama, daug laiko nereikalaujančia programa užtenka kompiuterio arba išmanaus telefono ir interneto ryšio. Prisijungti galima bet kuriuo paros metu. Programoje yra dvylika streso valdymui skirtų pratimų. Vienam pratimui atlikti reikia nuo 5 iki 15 minučių.

„Skirtingai nuo daugybės internete prieinamų patarimų ar programėlių, visi BADI siūlomi streso valdymo pratimai yra moksliškai pagrįsti. Pačios programos veiksmingumas yra ir toliau bus vertinamas Lietuvos mokslininkų“, – sakė vienas iš programos kūrėjų VU psichologas doc. Evaldas Kazlauskas.

Pasak doc. E. Kazlausko, programa maksimaliai atitiks lietuvių poreikius, nes bus tobulinama ir atsižvelgiant į mokslininkų išvadas, ir į ja besinaudojančių žmonių atsiliepimus. Planuojama, kad ja bus galima naudotis ir pasibaigus Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui, nes jai palaikyti bus reikalingos minimalios sąnaudos.

Pavadinimas BADI – angl. Brief Adjustment Disorder Intervention (trumpalaikė adaptacijos sutrikimo intervencija) trumpinys.

Kviečiame į Mičigano universiteto (JAV) psichologijos prof. Lino Bieliausko paskaitą „Naujausi  duomenys apie pažinimo  pokyčius senstant“, vyksiančią 2015 gruodžio 4 d. 18.15–19.00 val. VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

Profesorius yra vienas iš penkių užsienio lietuvių mokslininkų, šiais metais gavusių Švietimo ir mokslo ministerijos skirtas mokslo premijas už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

Domiesi politika? Nori keisti žmonių gyvenimus ir formuoti valstybės ateitį? O gal tiesiog nori susipažinti su tau patinkančiais politikais ir pasižiūrėti iš arčiau, kaip atrodo įprasta jų darbo diena, kaip yra sprendžiami aktualūs visuomenei klausimai ir priimami įstatymai?

Jeigu atsakei „taip“, gali pasinaudoti puikiu pasiūlymu – praleisti dieną su Seimo nariu.

Daugiau informacijos – kvietime

Š. m. gruodžio 18 d. 11 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. SANDRA KRUTULIENĖ gins disertaciją “Epilepsija sergančių suaugusių asmenų gyvenimo kokybė“ socialinių mokslų srities, sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Kontaktinis asmuo:
Julija Orlovskaja
tel.: +370 5 2667610
el. paštas:

Š. m. gruodžio 4 d. 12 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. JEKATERINA NAVICKĖ gins disertaciją „Piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje: disciplinuoti, perskirstyti, įtraukti, investuoti” socialinių mokslų srities, sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks anglų kalba.

Disertacijoje nagrinėjamas piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje, atsižvelgiant į akademinių ir politinių požiūrių į skurdo problemą įvairovę. Pirmoje disertacijos dalyje pasiūlyta teorinė analizės schema apima keturias skurdo mažinimo strategijas: disciplinarinę, perskirstomąją, socialinės įtraukties ir socialinio investavimo. Skurdo įveikimo strategijos, jų kaita, sąsajos ir socialinių išmokų vaidmuo analizuojami remiantis pasiūlyta teorine schema.

Kviečiame dalyvauti dr. Ramunės Grambaitės paskaitų cikle, skirtame žmogaus neuropsicholgijai.
Paskaitų data: 2015 m. lapkričio  27 d. – gruodžio 4 d.;
Paskaitų laikas: 15.00–18.15 val. ( su 15 min. pertrauka);
Paskaitų vieta: VU Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9, 201 aud.).

• Lapkričio 27 d.: Neuropsichologinis įvertinimas. Demencija, nedidelis kognityvinis sutrikimas ir normalus senėjimas.
• Gruodžio 1 d.: Neurologinės ligos: Alzheimerio liga, kraujagysliniai sutrikimai ir frontotemporalinė demencija. Neuropsichologiniai šių ligų ypatumai.
• Gruodžio 2 d.: Neurologinės ligos: Parkinsono liga,  Lewy kūnelių demencija, išsėtinė sklerozė ir epilepsija. Neuropsichologiniai šių ligų ypatumai.
• Gruodžio 4 d.: Neuropsichologo vaidmuo dirbant su neurologiniais pacientais. Neuropsichologinė reabilitacija. 15.00 – 16.30 paskaita vyks 301 aud.; nuo 16.45 – 201 aud.

Maloniai kviečiame į tradicinį psichologų doktorantų seminarą, kuris vyks 2015 m. gruodžio 7 d. (pirmadienį) 15 val. VU Filosofijos fakulteto posėdžių salėje (208 aud.).

Seminaro „Trumpalaikių informacinėmis technologijomis grįstų psichosocialinių intervencijų veiksmingumas“ pranešėjas VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorantas Jonas Eimontas. Seminaro moderatorius doc. dr. Evaldas Kazlauskas.

Vilniaus universiteto Psichologų doktorantų seminaruose, jaunieji tyrėjai skaito paskaitas apie savo vykdomų mokslinių tyrimų problematiką, pristato savo teorinių ir empirinių tyrimų rezultatus. Tai puiki galimybė susipažinti su Vilniaus universiteto psichologijos katedrose vykdomų mokslinių tyrimų kryptimis ir psichologijos mokslo naujienomis.

Seminarą organizuoja VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra.

Kontaktinis asmuo:
Evaldas Kazlauskas
tel.: +370 2667602
el. paštas:

Pal. J. Matulaičio centras ieško naujo komandos nario – socialinio darbuotojo, psichologo ar socialinio pedagogo,  dirbsiančio su vaikais (7-12 m.) iš sunkumus patiriančių šeimų.

Darbo pobūdis:

• Dienos užimtumo grupės veiklos koordinavimas, užsiėmimų vedimas;
• Individualus darbas su vaiku;
• Darbas su šeima;
• Bendradarbiavimas su seniūnijomis, mokyklomis ir kt.;
• Savanorių rengimas, palaikymas, mokymai ir kt.;
• Darbas komandoje;
• Laisvalaikio organizavimas (stovyklos, išvykos…).