FSF įvykiai

Vilniaus universiteto studentai gali teikti prašymus dėl vienkartinių tikslinių stipendijų. Vienkartinė tikslinė stipendija skiriama pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopų bei vientisųjų studijų studentams, pasiekusiems gerų rezultatų sporto, kultūros ir mokslinėje / visuomeninėje veikloje. Stipendiją galima gauti kartą per semestrą.

Studentas, norintis gauti vienkartinę tikslinę stipendiją, iki kovo 25 d. turi pateikti prašymą.

Kartu su prašymu reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Atitinkamo kamieninio akademinio padalinio (fakulteto, centro, instituto) rekomendacija ir dokumentai, įrodantys pasiekimus mokslinėje veikloje (publikuotų straipsnių kopijos, projektiniai darbai ir kt.), jei prašymas teikiamas už mokslinę veiklą.
• Atitinkamo kamieninio akademinio padalinio ar įstaigos, kurioje studentas vykdo visuomeninę veiklą, vadovo rekomendacija ir išsamus vykdomos veikos aprašymas (nurodant užimamas pareigas, turimas atsakomybes, veiklos tikslus, rezultatus, periodiškumą, tęstinumą ir t.t.), įrodantys pasiekimus visuomeninėje veikloje, jei prašymas teikiamas už visuomeninę veiklą.
• Sveikatos ir sporto centro rekomendacija ir dokumentai, įrodantys sporto pasiekimus, jei prašymas teikiamas už pasiekimus sportinėje veikloje;
• Kultūros centro rekomendacija ir dokumentai, įrodantys kultūrinę veiklą, jei prašymas teikiamas už pasiekimus kultūros veikloje;

Daugiau informacijos rasite Vilniaus universiteto stipendijų nuostatuose.

Vien socialiniai darbuotojai visų problemų neišspręs – tam reikia ir pokyčių valstybės politikos lygiu, siekiant sumažinti socialinę nelygybę bei alkoholizmo mastą, sako šios srities ekspertai.

„Socialiniai darbuotojai jūros šaukštu neišsems, reikia atkreipti ir visuomenės dėmesį, kad nepasipildytų tiek (socialinių darbuotojų) klientų (gretos). Iš ekonominės pusės žiūrint, pagrindinės problemos yra visuomenėje, tai didžiulė nelygybė, ir diferenciacija gilėja“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškinienė sakė, jog sprendžiant socialinę problematiką būtina didesnį dėmesį skirti kovai su alkoholizmu – daugelio socialinių bėdų priežastimi. „Dabar socialiniai darbuotojai susiduria su pasekmėmis. Šeimos į socialinės rizikos sąrašą įrašomos dėl įgūdžių stokos ir alkoholio vartojimo. Mūsų siekis, kad į alkoholizmo problemą būtų pažiūrėta labai rimtai, ir ne vien socialinėje srityje, o ir sveikatos apsaugos srityje, nes ten yra priklausomybių gydytojai. Susitvarkius su ta problema, socialinė rizika mažėja, žmonės grįžta į normalų gyvenimą“, – kalbėjo R. Miškinienė.

Poreikį kontroliuoti jaučia vis daugiau dailiosios lyties atstovių. Ar tai reiškia, kad daugėja valdingų moterų? „Sunku pasakyti, bet tikrai daugėja valdingumą atvirai demonstruojančių“, – vertina psichologė psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentė Roma Jusienė.

Įtakos turi ir aplinka, kultūrinės vertybės, kurios arba leidžia moterims būti valdingoms, arba ne. Šiuo metu ji tam palankesnė, nei, pavyzdžiui, sovietiniais laikais, nors ir tada buvo deklaruojama, kad moteris „irgi žmogus“, gali būti ir traktorininke, ir kosmonaute. Laisvėjimas įvairiose gyvenimo srityse įnešė naujų vėjų, moterys turi daugiau galimybių nepaisyti lyčių stereotipų ir laisvai rinktis.

„Anksčiau buvo manoma, kad moteris turi būti ramesnė, per daug nereikšti savo nuomonės, ji dažniau šeimoje ar poroje neturėdavo balso. O jei labai norėdavo save realizuoti, buvo abejojama, ar jai iš viso verta kurti šeimą. Sąlygos moterims pasireikšti buvo ne tokios palankios“, – komentuoja R. Jusienė. Kita vertus, gudrios, įžvalgios moterys sugebėdavo vyrus kontroliuoti subtilesnėmis priemonėmis, manipuliuoti emocijomis, jie to dažnai nė nepajusdavo. Prisiminkime populiarų posakį: „Vyras – šeimos galva, o moteris – kaklas.“

Lietuvos filosofų draugija (LFD) skelbia Jaunojo mokslininko publikacijos konkursą. Konkursas organizuojamas siekiant išrinkti geriausią filosofijos straipsnį (arba sudaryto veikalo ar kolektyvinės monografijos skyrių), išspausdintą Lietuvos ar užsienio akademinėje spaudoje. Straipsnį vertina LFD valdybos sudaryta komisija atsižvelgdama į originalumo, naujumo ir argumentavimo nuoseklumo kriterijus. Konkurso nugalėtojas apdovanojamas piniginiu prizu ir pakviečiamas skaityti pranešimą metinėje LFD konferencijoje (šiemet konferencija vyks Vilniaus universitete gegužės 6-7 dienomis).

Straipsnius konkursui gali teikti LFD priklausantys magistrantai ir doktorantai. Jei šiuo metu nesate LFD narys/-ė, bet norėtumėte dalyvauti konkurse, kviečiame iki 2016 m. vasario 29 d. pateikti stojimo į draugiją paraišką. LFD valdybos nariai konkurse dalyvauti negali. Konkursui gali būti pateikiami straipsniai (arba sudaryto veikalo ar kolektyvinės monografijos skyriai), publikuoti akademinėje spaudoje 2015 metais.

Straipsniai pateikiami e-paštu iki 2016 m. vasario 29 d., nurodant vardą, pavardę, akademinį statusą, publikacijos bibliografinius duomenis bei pridedant skenuotą straipsnio versiją.

Konkurso nugalėtojas bus skelbiamas balandžio 30 d.

Informacijos šaltinis: Lietuvos filosofų draugijos tinklalapis

VU Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras bei Lietuvos Psichoanalizės draugijos mokymo komitetas kovo 18 d. 18 val. kviečia į seminarą „Depresijos veidai“. Skelbimas – parsisiųsti.

18.00 – 18.45. Mokymo komiteto pirmininkės psichoanalitinės psichoterapeutės Vitalijos Mickutės paskaita „Depresija. Anaklitinė ar introjekcinė?“
19.00 – 19.45. Klinikinio atvejo pristatymas ir analizė grupėje.

Vietų skaičius ribotas. Norintiems dalyvauti būtina registracija čia.
Seminaro mokestis: 10 eurų, studentams – 5 eurai.

Renginio vieta: VU Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9/1), 201 auditorija.

Kviečiame dalyvauti psichologus, gydytojus, studentus – visus, kuriuos domina podiplominių psichoterapijos studijų programos.

Daugiau informacijos:
Violeta Pilipuitienė arba Austėja Dumarkaitė
VU Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras (Universiteto g. 9/1 116 kab.)
tel.: 852687254
el. paštas:

2016 metų balandžio 22 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks XIII-oji kasmetinėje Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija (JMPK), kurią organizuoja VU Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos bei Bendrosios psichologijos katedros.

Artėjančios konferencijos tema – Mokslas, kuris įkvepia. Dalyvavimas šioje konferencijoje yra galimybė jauniesiems psichologams tyrėjams pristatyti savo darbus, pasidalinti mintimis apie jų vietą mokslinių tyrimų erdvėje ir pritaikymo perspektyvas. Konferencijoje savo darbus pristatys jaunieji mokslo daktarai, disertacijas apgynę ne daugiau kaip prieš penkerius metus, doktorantai bei studentai, vykdantys psichologijos krypties mokslinius tyrimus. Konferencijos metu bus kalbama apie tyrimus, kurių rezultatai nenugula „į apatinį stalčių“, bet įkvepia kurti pokyčius ir pasitarnauja bendram gėriui.

2016 m. kovo 10 d. (ketvirtadienį) Vilniuje vyks 7-oji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija „Traumų psichologijos iššūkiai: nuo teorijos prie praktikos“. Konferencijos metu traumų psichologijos specialistai pristatys Lietuvoje taikomus traumų psichologijos srities pagalbos metodus ir šios srities naujienas.

Konferencijos programa – parsisiųsti.

Konferencijoje pranešimą skaitys žymi vaikų ir paauglių traumų psichologijos specialistė dr. Grete Dyb iš Norvegijos, turinti didžiulę praktinio darbo patirtį traumų psichologijos srityje. Dr. Grete Dyb yra Tarptautinės trauminio streso tyrimų draugijos (ISTSS) prezidentė, Oslo universiteto profesorė, Norvegijos smurto ir trauminio streso tyrimų centro vyriausioji tyrėja, daugybės mokslinių publikacijų autorė.

Konferencija vyks Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 2016 m. kovo 10 d. nuo 9:30 iki 17:00. Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra, Lietuvos psichologų sąjunga ir Lietuvos traumų psichologijos asociacija. Konferencijos partneris: Europos trauminio streso tyrimų draugija (ESTSS).

Registracija į konferenciją iki 2016 m. kovo 7 d. vyksta Lietuvos psichologų sąjungos tinklalapyje.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Renginio kontaktinis asmuo:
Eglė Mažulytė
tel.: 852687126
el. paštas:  

Władysławo Tatarkiewicziaus knygos „APIE LAIMĘ“
PRISTATYMAS
LITEXPO, Knygų mugė
2016 m. vasario 28 d., sekmadienį, 15.00 val., 5.2 salė

Moderuoja – prof. Boguslavas Gruževskis
Dalyvauja – Vyturys Jarutis, Bronislovas Kuzmickas, Bronė Stundžienė

Vieno iškiliausių dvidešimtojo amžiaus lenkų humanisto, mąstytojo, filosofo, filosofijos istoriko Władysławo Tatarkiewicziaus (1886–1980) veikalas „Apie laimę“ pirmą kartą pasirodė po Antrojo pasaulinio karo, 1947 metais, tačiau tekstai, buvo pradėti dar 1918 metais, kai autorius Varšuvos filosofijos draugijoje perskaitė kelias paskaitas, skirtas laimės temai, taip pat vėlėliau, 1919–1921 metais, kai tuometiniame Stepono Batoro universitete Vilniuje dėstė filosofijos istoriją. Pati knyga buvo rengiama 1939–1943 metais, taigi karo metu. Įdomus šia proga yra Tatarkiewicziaus komentaras, kad „gali pasirodyti keista, jog veikalas apie laimę buvo rašomas tuomet, kai žmones užgriuvo didžiausios nelaimės. Ir vis dėlto tai suprantama: nes nelaimėje daugiau galvojama apie laimę, nei apie nelaimę...“