FSF įvykiai

Maloniai kviečiame į tradicinį psichologų doktorantų seminarą, kuris vyks 2016 m. kovo 21 d. (pirmadienį) 15 val. VU Filosofijos fakulteto posėdžių salėje (208 aud.). Skelbimas

Seminaro tema – „Narcisizmo problema ir santykio su autoritetu dinamika psichoterapijoje“
Seminaro pranešėja – VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorantė Dovilė Petronytė Kvedarauskienė
Seminaro moderatorius – doc. dr. Evaldas Kazlauskas

Vilniaus universiteto Psichologų doktorantų seminaruose, jaunieji tyrėjai skaito paskaitas apie savo vykdomų mokslinių tyrimų problematiką, pristato savo teorinių ir empirinių tyrimų rezultatus. Tai puiki galimybė susipažinti su Vilniaus universiteto psichologijos katedrose vykdomų mokslinių tyrimų kryptimis ir psichologijos mokslo naujienomis.
Seminarą organizuoja VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra.

Kontaktinis asmuo:
Evaldas Kazlauskas
Tel.: 8 5 2667602
El. paštas:

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesoriaus Algimanto Valantiejaus (1958-2016) netekus

Pirmadienio (kovo 14 d.) rytą savo namuose, rengdamasis vykti į darbą, netikėtai mirė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius Algimantas Valantiejus, tik neseniai sutikęs 58-ąjį gimtadienį. Gimęs tremtinių šeimoje (1958.02.26, Inta, Komijos Respublika, Rusijos federacija), įveikdamas „netinkamos“ anais laikais socialinės kilmės sukeltas kliūtis, velionis atkakliai siekė galimybės dirbti anksti pamėgto sociologijos mokslo srityje. Atgimimui ir atkurtai Lietuvos nepriklausomybei pašalinus paskutines kliūtis, 1992 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją „Socialinės struktūros ir kultūros santykio problema nacionalizmo sociologijoje“. Disertacijos faktinis vadovas buvo Vytautas Kavolis, kurio  žymiausiu mokiniu tarp Lietuvos sociologų, tęsiančių „kavolišką“ tradiciją lietuviškoje sociologijoje, Algimantas ilgainiui ir tapo.  1992-2001 m. dirbo Klaipėdos universitete, kur mažiau nei per 10 metų iš asistento tapo profesoriumi. Klaipėdos universitete vadovavo Sociologijos katedrai, o 1997 m. įkūrė iki pat belaikės mirties redagavo pagrindinį Lietuvos sociologijos žurnalą „Sociologija. Mintis ir veiksmas“, žinomą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Vilniaus universiteto mokslininkai prisijungia prie Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo. Jame surinkti duomenys padės surasti moksliškai pagrįstus sprendimus ir priemones, skirtas spręsti su senėjimu ir išėjimu į pensiją susijusiems klausimams.

VU Filosofijos fakulteto docentas Antanas Kairys, SHARE tyrimo Lietuvoje koordinatorius, sako, kad senėjimą žmonės dažnai supranta kaip cunamį, kuris užgriūva ir sugriauna viską, ką žmogus buvo pasiekęs. „Tačiau tai kartu ir naujų galimybių laikotarpis, kai galima užsiimti savanoriška veikla, dirbti ne visą darbo dieną, daugiau laiko skirti bendravimui. Mūsų, mokslininkų, uždavinys – suprasti, ką reikėtų padaryti, kad šių galimybių būtų kuo daugiau“, – sako doc. Antanas Kairys.

Visuomenės senėjimas – vienas svarbesnių procesų, su kuriais susiduria Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva. „Eurostat“ prognozuoja drastišką vyresnių nei 50 metų žmonių skaičiaus augimą Europoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje 50 metų ir vyresni žmonės sudarė 39,1 proc. gyventojų. Senėjanti visuomenė kelia iššūkius šalies ekonomikai, darbo rinkai, sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir kitoms sistemoms.

Kviečiame dalyvauti Tarptautinei Socialinio darbo dienai paminėti skirtame Socionomų forume, vykstančiame VU Filosofijos fakulteto renginio Fiesta Personæ 2016 savaitę – š. m. kovo 23 d. (trečiadienį), 18 val. VU Filosofijos fakulteto 302 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius).

Socionomų forumo tema – „SAVANORYSTĖ: KITIEMS AR SAU?“. Forumo diskusijoje dalyvaus Neringa ir Tomas Kurapkaičiai, Aušrinė Čaikauskaitė bei Ugnė Raščiūtė, aptarsiantys kodėl žmonės nusprendžia savanoriauti, kokia savanorystės nauda sau ir kitiems bei kokios yra savanorystės ir socialinio darbo sąsajos. Šiais ir kitais klausimais kviečiame Jus diskutuoti su susitikimo organizatoriais ir dalyviais. Skelbimas

Iki malonaus!

Lietuvos mokslo taryba 2016 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. VIII-2 patvirtino Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires. Šios gairės taikomos Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų mokslinių tyrimų ir sklaidos projektų mokslo publikacijoms ir projektų įgyvendinimo metu gautiems duomenims. Gairių nuostatos taikomos Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos projektams, kuriems įgyvendinti skirti konkursai skelbiami po jų įsigaliojimo dienos.

Pagal šių gairių nuostatas mokslo publikacijos (viso teksto failai) turi būti įkeliamos į talpyklas (pvz., eLABa), kuriose jos tampa pasiekiamos nemokamai bei laisvai, ir (ar) skelbiamos atvirosios prieigos žurnaluose. Skaitmeninės publikacijų kopijos privalo būti pateiktos talpyklai iš karto po jų priėmimo publikuoti, tačiau pasiekiamumui per atvirąją prieigą leistini 6 mėnesių (biomedicinos, fizinių, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių mokslo publikacijoms) arba 12 mėnesių (humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslo publikacijoms) embargo periodai. Jei publikacijų autoriai rinktųsi įgyvendinti auksinį atvirosios prieigos kelią, patiriamos išlaidos gali būti dengiamos Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų lėšomis, numatant tai projekto išlaidų sąmatose.

Maloniai kviečiame į prof. Kerstin Jacobsson knygos „Urban grassroots movements in Central and Eastern Europe“ pristatymą, kuris vyks kovo 16 d., 15.00 val., Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius). Skelbimas

Jau tapo įprasta kalbėti apie silpną pilietinę visuomenę Vidurio ir Rytų Europoje. Šios knygos autoriai mano priešingai! Analizuodami įvairius socialinius judėjimus bei pilietinį aktyvumą Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Rumunijos, Slovakijos ir Kroatijos miestuose, jie teigia, kad pilietinė visuomenė turi daugiau gyvybingumo nei priimta manyti.  
Daugiau informacijos apie knygą – prisegtuke

Prof. Kerstin Jacobsson dirba Gioteburgo universitete, Švedijoje. Jos tyrimai apima šias sritis: socialinius judėjimus ir pilietinę visuomenę; Europos integraciją ir gerą valdymą; darbo rinkos ir socialinę politiką; organizacijų sociologiją ir emocijų sociologiją.

Laukiame Jūsų!

Knygos pristatymą organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra.

Kontaktinis asmuo:
prof. dr. Jolanta Aidukaitė
tel.: 852667610
El. p.:

Nuo 2016 kovo 7 d. 10 val. iki balandžio 1 d. 24 val. studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą iš Valstybinio studijų fondo, galės pateikti elektroninius prašymus-anketas.

Studentams bus teikiamos šios valstybės remiamos paskolos:

• paskolos studijų kainai sumokėti. Šios paskolos suma per metus negali viršyti studento mokamos metinės studijų kainos ar jos dalies;
• paskolos gyvenimo išlaidoms (iki 1 900 Eur per metus);
• paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (iki 2 280 Eur per metus).Teisę gauti valstybės remiamas paskolas turi aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

Pašalpų skyrimo tvarką perleidus savivaldybėms, pašalpų gavėjų sumažėjo trečdaliu, tačiau nemažėja viešų skundų šeimų, kurios rodydamos iniciatyvą prasigyventi gauna valstybės atkirtį, - joms mažinama pašalpa. Kodėl taip yra? - klausėme Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo ekspertės, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorės dr. Jekaterinos Navickės.

- Savivaldybės labai džiaugiasi, kad joms perleidus pašalpų skyrimo funkciją sutaupo labai daug. Nuo 2012 metų pašalpų gavėjų sumažėjo apie 50 proc., nuo 2014 metų sumažėjo apie 30 proc. Taigi klausimas: iš kur tie sutaupymai? Girdime daug nepasitenkinimo iš tvarkingų daugiavaikių šeimų, kad taupoma jų sąskaita. Žinoma, dalis atkrito ir tų gavėjų, kurie piktnaudžiaudavo parama. Štai Radviliškyje skundėsi daugiavaikė šeima, kuri pardavė karvę, pieną, dėl to jiems buvo sumažinta socialinė parama. Savivaldybės turi galimybių ne tik mažinti išmokas, bet ir didinti tais atvejais, kai šeimos iš tiesų stengiasi ištrūkti iš skurdo spąstų. Šiuo metu veikia nuostata, kad savivaldybėms rekomenduojama perskirstyti sutaupytas lėšas socialinėms reikmėms. Tačiau, savivaldybių duomenimis, iš tų sutaupytų lėšų 50 proc. tenka kitoms sritims - savivaldybių skoloms dengti, fontanams statyti, apšvietimui įrengti ir pan.