FSF įvykiai

2024 m. po neaiškios globalinės katastrofos smoge skendinti Europa atrodo vienodai pilka, niūri ir atšiauri. Naftos atsargos beveik išseko. Korporacija „Trexx“ po žeme nutiesė milžinišką pagrindinius Europos miestus sujungiantį Metro tinklą, kuris yra vienintelė teisėta transporto priemonė. Kiti keliavimo būdai, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, yra socialiai nepriimtini ir nelegalūs. Reklamų kupinoje Metro erdvėje taip pat vyksta populiarus televizijos žaidimas, kurio metu emigrantai varžosi dėl prieglobsčio gavimo.
Pagrindinis filmo herojus, neurotiškasis Rodžeris gyvena Stokholmo priemestyje. Vaikinas nuolat girdi keistą balsą galvoje. Iš pradžių tai atrodo lyg sąžinės balsas, apeliuojantis į slapčiausias jo baimes ir troškimus, arba nuolat suirzusios, nerimastingos, pervargusios asmenybės haliucinacijos. Tačiau vėliau paaiškėja, kad tai visai ne Rodžerio vidinis balsas.
Kodėl taip svarbu, kad Europos kontineto gyventojai naudotųsi tik Metro sistema? Kodėl pagrindinis filmo herojus kaskart patekęs į Metro zoną jaučiasi taip nejaukiai? Kas tas keistas balsas jo galvoje?

Kviečiame Jus į Leif-Runar Forsth ir Bodil Nordvik paskaitą „Kūrybiškumo mokymas mokyklose“ ir  praktinį užsiėmimą „Kūrybiški metodai ir technikos“. Abu renginiai vyks spalio 19 d., Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, Universiteto g. 9/1, 201 auditorijoje. Paskaitos laikas - 13:00-14:30 val., praktinio užsiėmimo - 15:00–16:30 val.

Paskaitoje „Kūrybiškumo mokymas mokyklose“ kalbama apie ugdymą, kuris padeda moksleiviams tapti kūrybiškesniais. Pristatomi 3 metus Norvegijos mokyklose vykdyto projekto rezultatai. Paskaitoje paaiškinama, kaip kūrybiškumo principai ir kūrybiški metodai bei technikos buvo taikomi projekto metu ir kokį poveikį jų taikymas turėjo mokytojams, moksleiviams ir tėvams.

Praktinio užsiėmimo „Kūrybiški metodai ir technikos“ metu jo dalyviai galės patys išbandyti kūrybiškumą skatinančius metodus, patirti jų veikimą.

Kviečiame Jus į seminarą „Kas per „amatai“ psichoterapija ir psichoanalizė?". Mintimis apie profesiją, įžvalgomis bei abejonėmis apie prieštaringą psichoterapeuto ir psichoanalitiko amatą dalinsis du ilgalaikę ir įvairialypę patirtį turintys psichiatrai, psichoterapeutai ir psichoanalitikai Stasė Meškauskienė ir Levas Kovarskis.

Seminaras vyks spalio 21 d. 17:00 – 19:00 val. Vilniaus universitete Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9/1) 201 auditorijoje.

Būtina registracija čia.
Vietų skaičius ribotas. Vietą garantuojame tik seminarą apmokėjusiems asmenims.

Seminaro kaina: 10 €, studentams – 5 €. Prašome sumokėti iki spalio 19 d.

Sociologijos akademija vėl kviečia 10-12 klasių moksleivius pažiūrėti į visuomenę kitaip ir suprasti, kaip mūsų socialinė aplinka veikia mūsų pačių kasdienybę. Klausysim paskaitų, kalbėsim seminaruose, žiūrėsim filmą, atliksim įvairias užduotis.
Skelbimas – parsisiųsti

Užsiėmimai vyks VU Filosofijos fakultete nuo spalio 24 d. kas antrą šeštadienį, 11-17 val.

Siūlome:
- Gyvenimą keičiantį supratimą apie save ir kitus
- Sociologijos akademijos pažymėjimą
- Smagų laiką ir naujų pažįstamų
- Užkandžius bendriems šeštadienio pietums

Užsiėmimų temos:
- Spalio 24 d. „Politika – arčiau nei Tu manai“
- Lapkričio 7 d. „Sociologiškai apie šeimą ir lytį“
- Lapkričio 21 d. „Nusikaltimų kasdienybė“
- Gruodžio 5 d. „(Pa)tiriant miestą“

Iki spalio 12 dienos kviečiame registruotis čia: http://goo.gl/forms/sk1tPeJBc8

Dalyvavimas nemokamas!
Jei turite klausimų, rašykite mums:

Kviečiame į Socionomų Forumo susitikimą „Benamystė iš arti: neatrasti „Gyvosios bibliotekos“ fondai“,  kuris vyks spalio 14 d., trečiadienį, 18.30 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje  (Vilnius, Universiteto g. 9/1).

Vilniaus arkivyskupijos Caritas Laikinųjų namų darbo su benamiais darbuotojai dalysis savo patirtimi, pristatys projektą „Vilniaus benamių integracija teikiant kompleksinę pagalbą“.

Po įžangos kviesime diskusijai ir kartu dalyvauti „Gyvojoje bibliotekoje“, kuri suteiks progą pabūti kitoje „fasado“ pusėje ir pažinti, suprasti, išsiaiškinti, ar net sugriauti nuostatas apie benamius ir patį benamystės fenomeną. Savo patirtimi dalinsis „Gyvosios knygos“ – Laikinųjų namų gyventojai, savanoriai ir darbuotojai.

Š. m. spalio 8-10 dienomis Vilniaus universitetas ir Europos Komunikacijos Tyrimų ir Švietimo Asociacijos (ECREA)  komunikacijos filosofijos sekcija kviečia į tarptautinį seminarą „Models of Communication: Theoretical and Philosophical Approaches“. Seminaras vyks VU Filosofijos fakultete (Universiteto 9/1, Vilnius). Seminaro kalba – anglų.

Išsamesnė informacija pateikiama oficialiame seminaro tinklalapyje.

Kontaktinis asmuo:
Kęstas Kirtiklis
tel.: +370 52667617
el. paštas:

Models of Communication: Theoretical and Philosophical Approaches
European Communication Research and Education Association (ECREA) Philosophy of Communication Workshop
Vilnius, 8-10 October 2015

Fof the full information please visit the official website of the workshop.

Š. m. spalio 6 d. 18.30 val. kviečiame dalyvauti Olgos Suprun atviroje paskaitoje „Lietuvos aukštojo mokslo politika: kokia ji yra ir galėtų būti?“. Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 307 aud. (Universiteto 9/1, Vilnius).

Paskaitos anotacija:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str. 3 dalyje skelbiama: „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“. Ar tikrai Lietuvoje įgyvendinama ši Konstitucijos nuostata? Pasak LR Konstitucinio teismo (KT) teisėjų, Konstitucijos tėra tiek, kiek jos išaiškino KT teisėjai savo nutarimuose – tad kaip jie apibrėžė „gerai besimokančiojo“ sąvoką?

Mes galime turėti savo nuomones apie tai kas yra „gerai besimokantis“, tačiau mūsų nuomonės nėra teisiškai įpareigojančios. Politikai taip pat gali turėti savo nuomones apie tai, kas yra „gerai besimokantis“ ir netgi savo nuomones/vizijas paversti įstatymais. Tačiau KT teisėjų nuomonė išdėstyta nutarimuose yra svarbiausia, nes ji saisto įstatymų leidėjus – jeigu įstatyme įteisintą politikų nuomonę KT pripažįsta kaip prieštaraujančią Konstitucijai, politikai privalo keisti įstatymus.  Būtent taip ne kartą atsitiko su „gerai besimokančio“ sąvoka, kuri šiuo metu ir vėl yra persvarstoma Seime. Šįkart dėl 2014 m. lapkričio 10 d. pasirodžiusio KT nutarimo, pripažinusio 2009 metų balandžio 30 d. priimto Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) 70 str. 7 dalyje įteisintą „gerai besimokančio“ sąvoką prieštaraujančia LR Konstitucijai.

Š. m. rugsėjo 30 d. veiklą pradėjo Vilniaus universiteto Pedagogikos centras (toliau – Centras) – įgyvendinamų pedagogų rengimo studijų, mokymų, praktikos ir tyrimų bazė, kurio veikloje, tinklinės struktūros pagrindu, dalyvauja visi Universiteto padaliniai, susiję su pedagogų rengimo studijų vykdymu. Centrui vadovauja fakulteto doc. dr. Sigita Girdzijauskienė.

Pagrindinis Centro tikslas – organizuoti ir koordinuoti pedagogų rengimo studijų įgyvendinimą Vilniaus universitete, inicijuoti ir vykdyti švietimo ir ugdymo srityje dirbančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo mokymus bei mokslinius tyrimus.

Savo veikla Centras sieks įgyvendinti nuostatuose įvardintus uždavinius, tokius kaip:
• Organizuoti ir koordinuoti pedagogikos studijų įgyvendinimą, teikti siūlymus studijų programų komitetui dėl studijų įgyvendinimo kokybės užtikrinimo;
• Koordinuoti ir tobulinti Pedagogikos studijų studentų praktikos organizavimą ir profesinės priežiūros sistemą, organizuoti pedagogų mentorių ir universiteto didaktų kompetencijų tobulinimo seminarus, įgyvendinti mentorių rengimo programą, organizuoti renginius;
• Inicijuoti ir vykdyti su pedagogine veikla susijusius mokslinius tyrimus, įsijungti į tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus, vykdyti mokslo pasiekimų sklaidą nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje bei mokslo naujovių integraciją į pedagogų rengimo studijų programas;