FSF įvykiai

Teatro salėje vyko iškilmingas renginys „2015-uosius metus palydint“, kuriame pagerbti 2015 m. labiausiai nusipelnę Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, išdalytos mokslo premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai. 

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas apibendrino praėjusių metų pasiekimus. Jis pasidžiaugė pagerėjusiais studentų priėmimo rezultatais, aukštais įvertinimais tarptautiniuose reitinguose, pabrėžė jau pradėtų reformų svarbą. „Paskutinėmis šių metų dienomis linkiu susikaupti, prisiminti nuveiktus gerus darbus, sukaupti drąsą, kurios prireiks įgyvendinant naujus iššūkius“, – kalbėjo rektorius.

Senato pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė atkreipė dėmesį į jau pradėtas diskusijas apie universitetų vaidmenį. Anot jos, išspręsti esančias problemas – daug sąžiningiau, nei jas ignoruoti. „Tik barjerų tarp fakultetų ir jų uždarumo mažinimas, tik dalyvavimas reformose, o ne jų stebėjimas, tik galvojimas apie bendruomenę, o ne egoistinių tikslų vykdymas mus išves iš per ilgai užsitęsusios posovietinės akademinės būklės“, – konstatavo Senato pirmininkė.

Lietuvos mokslo taryba, pagal tikslinį kvietimą gauti paramą leidiniams išleisti, skyrė paramą šiems Filosofijos fakulteto leidiniams:

• Afilijuotojo profesoriaus Česlovo Kalendos monografijai „Achilo kulno papėdėje: pasaulinė ekologinė krizė ir Lietuva“;
• Profesoriaus Skirmanto Jankausko monografijai „Platonas: filosofavimas grožio akivaizdoje“;
• Mokslo žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ 35 tomui (redaktorė doc. Irena Stonkuvienė);
• Mokslo žurnalo „Psichologija“ 52 numeriui (redaktorius prof. Gintautas Valickas).

Paramą Lietuvos mokslo taryba skiria, siekdama paskatinti mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą ir sudaryti sąlygas mokslo ir studijų institucijoms būsimus tyrėjus rengti remiantis naujausiais, pažangiausiais, pasaulinio lygio taikomaisiais darbais.

2016 m. vasario 12 d. vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Tarybos (toliau – Taryba) narių rinkimai. Tarybą sudaro 21 narys, įskaitant 4 studentų atstovus ir vieną narį pagal pareigas – Dekaną. Taryba sudaroma ketveriems metams.

Rinkimai į Tarybą vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašu  bei 2015 m. lapkričio 25 d. fakulteto Tarybos posėdžio nutarimu.

Rinkimų komisija
Tarybos rinkimus rengs Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos protokolu Nr. CRK-2015-15 patvirtinta Filosofijos fakulteto rinkimų komisija (toliau – Rinkimų komisija):

• doc. Lidija Šabajevaitė (pirmininkė)
• prof. Albinas Bagdonas
• Karolina Ustilo (studentų atstovė)

Kandidatai į tarybą
Rinkimų komisijos sprendimu, kandidatų į Tarybos narius kėlimas vyks iki 2016 m. vasario 3 d. 16 val. Teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Tarybos narius turi kiekvienas Padalinio rinkėjas, tačiau Tarybos nariu negali kandidatuoti ar būti renkamas Rinkimų komisijos narys. Norėdamas kelti kandidą/-us, padalinio rinkėjas ar padalinio rinkėjų grupė teikia (laisvos formos) raštišką pasiūlymą Rinkimų komisijai.

Raštiškus pasiūlymus dėl kandidatų priima rinkimų komisijos sekretorė Jūratė Rapalavičiūtė 108 kab. darbo dienomis nuo 9 val. iki 17 val. (pietų pertrauka nuo 13 val. iki 14 val.).

Sveikiname VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentę, Vilniaus universiteto Pedagogikos centro vedėją dr. Sigitą Girdzijauskienę, tapusią Bendrojo ugdymo tarybos nare, ir linkime sklandaus ir prasmingo darbo. Su pilna Bendrojo ugdymo tarybos sudėtimi galima susipažinti čia.

Bendrojo ugdymo taryba – Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji, kolegiali specialistų grupė. Tarybos nariai ministerijos vadovybei teikia rekomendacijas dėl valstybinės bendrojo ugdymo strategijos ir politikos formavimo, svarsto bendrojo ugdymo turinį ir procesą reglamentuojančių dokumentų projektus ir kt. Taryba inicijuoja modelių, dokumentų projektų kūrimą, vertina ekspertų komisijų darbą, aprobuoja aprūpinimo bendrojo lavinimo vadovėliais principines nuostatas ir teikia siūlymus dėl aprūpinimo tvarkos bei kt.

Bendrojo ugdymo tarybą sudaro pripažinti ir patyrę švietimo ekspertai, praktikai, visuomeninių organizacijų atstovai. Į jos sudėtį įeina ministerijos, mokinių tėvų, dėstytojų, mokslininkų, mokyklų vadovų, savivaldybių, kitų organizacijų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovai. Tarybos kadencija – dveji metai.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ieško programos sudarytojų!

Vienas didžiausių kino renginių Lietuvoje „Scanorama“ kviečia prisijungti prie festivalio komandos, rengti festivalio programą bei prisidėti organizuojant festivalį. Jei myli kiną, vienodai gerai jautiesi žiūrėdamas ir analizuodamas matytus filmus, junkis prie „Scanoramos“ komandos!

„Scanorama“ tave kviečia, jei:
- turi darbo kultūros srityje patirties;
- mėgaujiesi, supranti ir gebi analizuoti kiną;
- moki dirbti su sutartimis, dokumentais bei ataskaitomis;
- išmanai festivalinio kino Lietuvoje bei Europoje tendencijas;
- lengvai kalbi ir rašai lietuvių ir anglų kalbomis;
- esi kruopštus ir pareigingas.

Privalumai:
- esi parašęs ir publikavęs kino recenzijų, straipsnių;
- turi patirties sudarant kino programas bei repertuarus;
- turi aukštąjį humanitarinį išsilavinimą.

„Scanorama“ tau siūlo:
- galimybę prisidėti prie vieno svarbiausių kultūrinių renginių Lietuvoje organizavimo;
- galimybę pamatyti ir įvertinti svarbiausius metų filmus jiems dar nepasiekus kino teatrų;
- galimybę keliauti į didžiausius kino festivalius bei renginius;
- lankstų darbo grafiką;
- su studijomis suderinamas pareigas;
- tolesnes karjeros galimybes.

Gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką prašome siųsti adresu:

Šv. Kalėdų laikotarpis ypatingas ne tik dovanų karštine, akcijomis ir pirkėjų vilionėmis, bet ir geranoriškomis iniciatyvomis („Maltiečių sriuba“, „Maisto bankas“, bėgimo varžybos su kalėdiniais šūkiais, senjorams kavos ar arbatos puodelis sostinės kavinėse, senelių namų ir vaikų namų lankymas). Kodėl per Kalėdas suaktyvėja geranoriškos akcijos ir ypač noras jas viešinti, kaip tokios iniciatyvos veikia visuomenę, ar tikime jų prasmingumu ir nauda, klausiame Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesorės, Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro vedėjos Romos Jusienės.

Tradiciškai Kalėdų laikotarpį išnaudoja norintieji pritraukti kuo daugiau aukojančiųjų, savanoriaujančiųjų, nes šių švenčių laikotarpis yra metas, kada visi galvojame apie dovanas ir dovanojimą. Kalėdų šventės asociacijos su dovanomis, šeima, susibūrimu, šiluma ir žmonių artumu daugeliui tiesiog įaugusios į kraują iš vaikystės. Padidėja mūsų jautrumas, norime būti geresni. Tai puikiai išnaudoja reklamos specialistai, žiniasklaida, žinoma, ir labdaringos organizacijos, skatindamos mus daugiau aukoti, aktyviau įsitraukti į įvairias iniciatyvas. Taigi duoti ar aukoti Kalėdų laikotarpiu yra labai įprasta, bendražmogiška. Gaila, kad neretai tuo pasinaudojama ir komerciniais sumetimais. Apmaudu ir dėl to, kad paprastai aukojimas ir davimas dažniausiai yra labai trumpalaikis, su šventėmis ir pasibaigiantis, be to, lengviausiai „atsiperkame“ materialiomis dovanomis.

Pristatome InGRID (angl. Inclusive Growth Research Infrastructure Diffusion) kvietimus:

• Expert workshop ‘Visualisation and outreach to stakeholders’ – daugiau informacijos čia;
• Summer school 'Reaching out to hard-to-survey groups among the poor' (30 May-3 June 2016) – daugiau informacijos čia;
•  Eight call for visiting grants – daugiau informacijos čia.

Papildoma informacija aoie InGRID projektą – čia.

Jūsų dėmesiui pristatome Mildos Kniežaitės Lietuvos žiniose publikuotą straipsnį, parašytą po susitikimo su VU Filosofijos fakultete viešėjusiais ir paskaitas skaičiusiais sociologijos grandais – lietuvių kilmės prof. Arūnu Juška iš East Carolina universiteto (JAV), prof. Kwang-Yeong Shino iš Chung-Ang universiteto (Korėja) ir prof. Charles Woolfson iš Linköpingo universiteto (Švedija).

Atrodytų, kas gali būti bendra tarp tokių skirtingų šalių kaip Lietuva ir Pietų Korėja. Lietuvių kilmės mokslininkas prof. Arūnas Juška iš Rytų Karolinos universiteto (JAV) pirmiausia nurodo neoliberalios politikos dominavimo tendenciją visose srityse nuo ekonomikos iki kultūros.