FSF įvykiai

Bendrosios psichologijos katedros lektorei dr. Agnei Matulaitei nuo 2014 metų gruodžio pirmos dienos suteikta Psichologijos katedros Tyrimų garbės narės (Honorary Research fellow) pozicija Birkbeck'o Londono Universitete.

Šis pasiekimas yra svarbus, kadangi:

• Ši pozicija suteikiama siekiant abipusio bendradarbiavimo kitoje akademinėje įstaigoje dėstančiam aukštos kvalifikacijos mokslininkui, pažymint reikšmingą mokslininko indėlį į tyrimus tam tikroje mokslo srityje;
• 2012-2013 metais Birkbeck universitetas yra reitinguojamas tarp 1% geriausių universitetų Pasaulyje (Times Higher World University Rankings);
• Psichologijos katedra (Department of Psychological Sciences) dėl savo tyrimų kokybės užima penktą vietą Didžiojoje Britanijoje.

Dr. Agnė Matulaitė vasario 8 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete apsigynė disertaciją „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“ ir gavo socialinių mokslų srities psichologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslininkės disertacija buvo pasiūlyta geriausių Europos disertacijų konkursui „Student Thesis Award 2012-2014“ - konkursui pateikė European Association for Body Psychotherapy (EABP) viceprezidentas Courteney Young (Škotija) 

• Interviu su dr. A. Matulaite LRT radijo laidoje „Mes moterys“
• LRT interviu „Per nėštumą nepasakysi: „Kūne, nustok keistis, aš nebenoriu būti nėščia, persigalvojau“

„Pamačiau, kad šitoje auditorijoje yra begalė draugų. Tai man kelia siaubingą nerimą, nes šnekėdamas svetimiems apie draugystę, filosofiją niekuo nerizikuoji, bet šnekėdamas saviems apie draugus statai save į didžiulį pavojų: kas bus, kai draugai išgirs, kaip apibrėži draugystę, ir pradės save lyginti su tuo, ką pasakei?“ – prisipažino VU Filosofijos fakulteto absolventas Vilius Bartninkas, trumpam sugrįžęs iš Kembridžo universiteto, kur studijuoja magistrantūroje. Vakar „Klasikų klube“ pristatyta jaunuolio iš senosios graikų kalbos išverstas Platono veikalas „Lisidas, arba Apie draugystę“.

Su vertimu pateiktas V. Bartninko įvadas ir išsamūs komentarai. „Lietuvoje kas penkeri metai išeina po Platono dialogą. Jeigu taip bus ir toliau, sulaukę senatvės galėsite pasimėgauti visu Platono tekstų korpusu“, – juokavo VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentas dr. Vytautas Ališauskas.

„Manau, jog skurdas tam tikra prasme primena pornografiją – jį gana sunku apibrėžti, bet kai jį matai, iškart atpažįsti“ – sako Skirma su lengva šypsena, bet rimta išraiška akyse. Pagalvoju, jog pokalbis su žmogumi, turinčiu ilgametę profesinę patirtį ir nuoširdžiai besidominčiu skurdo problema, gali atstoti dešimtis knygų ar akademinių straipsnių. Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultete vykusiame susitikime su Skirma Anna Kondratas kalbėjome apie skurdo problematiką bei socialinę politiką Lietuvoje ir už jos ribų, apie vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangas mažinti skurdą, skurde gyvenančių žmonių atstovavimą bei apie tai, kas kovoje su skurdu „pakiša koją“.

„SOS Vaikų kaimai Lietuva“ šiais metais vykdo Kalėdinę akciją, skirtą vaikų svajonėms išsipildyti. Socialinio darbo katedra, atsiliepdama į organizatorių prašymą, prisijungia prie akcijos įgyvendinimo.

Kviečiame Fakulteto bendruomenę nelikti abejingus ir paaukoti baltus centus SOS vaikų kaimams. Filosofijos fakulteto pirmo aukšto fojė Jūsų laukia baltų centų dėžutė.

Akcija vyksta gruodžio – vasario mėn.

Kontaktinis asmuo:
Julija Orlovskaja
Tel.: 8-68357941
El. paštas:

Sveikiname doc. Joną Dagį, išrinktą geriausiu 2014 m. Filosofijos fakulteto dėstytoju.

Visi geriausi Vilniaus universiteto dėstytojai buvo pagerbti ir apdovanoti Rektoriaus premijomis gruodžio 16 d. vykusiame iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje.

L. e. p. VU rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys, sveikindamas juos, kalbėjo: „Džiugu, kad turime puikių dėstytojų, kuriuos vertina studentai, kurie meistriškai geba perteikti žinias, skatina domėjimąsi mokslu.“

Rektoriaus premijos už pasiekimus pedagoginėje veikloje skirtos šiems dėstytojams:

Teisės fakulteto profesoriui Armanui Abramavičiui;
Komunikacijos fakulteto profesorei Zenonai Onai Atkočiūnienei;
Medicinos fakulteto asistentui Robertui Badarui;
Filologijos fakulteto lektorei dr. Linarai Bartkuvienei;
Filosofijos fakulteto docentui Jonui Dagiui;
Istorijos fakulteto lektoriui Andriui Grodžiui;
Fizikos fakulteto lektoriui Maksim Ivanov;
Kauno humanitarinio fakulteto docentui Robertui Kudirkai;
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektoriui dr. Vytautui Kuokščiui;
Chemijos fakulteto profesoriui Ričardui Makuškai;
Gamtos mokslų fakulteto profesoriui Gediminui Motuzai Matuzevičiui;
Matematikos ir informatikos fakulteto lektoriui Irmantui Radavičiui;
Užsienio kalbų instituto lektorei Hannah Shipman;
Ekonomikos fakulteto profesoriui Rimvydui Skyriui;
Orientalistikos centro lektoriui Vyčiui Vidūnui.

Šiemet akademinių kamieninių padalinių bendruomenės nariai pasiūlė 21 kandidatūrą išskirtiniams pedagoginiams pasiekimams įvertinti. Pateiktas paraiškas svarstė ir rekomendacijas rektoriui teikė sudaryta komisija.

Paraiškos svarstytos atsižvelgiant į Geriausių dėstytojų pripažinimo aprašo kriterijus: kandidatų metodinės veiklos tikslingumą, išradingumą, aktualios mokslinės veiklos, inovatyvių dėstymo ir vertinimo būdų pritaikymą studijų procese, aktyvumą studijų organizavimo veikloje. Buvo atsižvelgta ir į studentų apklausų apie kandidatų dėstomus dalykus rezultatus bei kitą papildomą informaciją, atskleidžiančią pedagoginės veiklos išskirtinumą.

Pasak šių metų Geriausių dėstytojų pripažinimo komisijos pirmininko prof. habil. dr. Alfredo Račkausko, geriausiems dėstytojams ne tik įteikiamos Rektoriaus premijos, bet ir sudaromos galimybės plačiau perteikti savo patirtį: „Ši tradicija labai prasminga ir atsakinga. Geriausi universiteto dėstytojai yra tarsi viso akademinio personalo vykdomų studijų „kalno viršūnė“. Į ją žiūri kolegos, kitų universitetų dėstytojai, abiturientai, jų tėvai. Net neabejoju, kad informacija apie geriausius universiteto dėstytojus daro įtaką vertinant studijų kokybę ir padeda apsispręsti ne vienam abiturientui. Norėtųsi, kad geriausių metų dėstytojų rinkimai būtų kiekvieno padalinio dėstytojus ir studentus vienijanti šventė“,– sakė prof. habil. dr. A. Račkauskas.

Informacijos šaltinis: portalas Vu Naujienos

Gruodžio 17-19 d. Vilniuje rengiamose vaizduotės laboratorijose „Imagine agente“ lankysis žinomas prancūzų menininkas Aurélienas Froment. Vaizdų prasmės pokytį vizualumo epochoje tyrinėjantis kūrėjas Šiuolaikiniame meno centre Vilniuje pristatys savo filmus bei dalyvaus Prancūzų institute surengtoje diskusijoje su filosofu Kristupu Saboliumi. Renginio plaktas bei programa - parsisiųsti.

Aurélienas Froment savo kūryboje derina naująsias technologijas ir seniausias atminties technikas. Viniuje bus rodomas ir į 2013 m. Venecijos bienalės pagrindinę programą „Enciklopediniai rūmai“ įtrauktas jo videodarbas „Camillo idėja“, iš naujo intepretuojantis Renesanso filosofo Giulio Camillo sumanymą sukurti tobulą žinojimą užtikrinantį „Atminties teatrą“.

Venecijos bienalės pagrindinės parodos kuratorius Massimiliano Gioni yra pažymėjęs, kad šiame Froment‘o kūrinyje matomas siekis iš naujo įsisąmoninti vaizdo vertę vaizdų pertekliaus epochoje, kuriame prisiminimas perkeliamas į interneto algoritmus, o šiandienos Camillo įkūnyja tokie personažai kaip Julianas Assange’as arba Billas Gates’as.

Froment dalyvaus ir Vilniaus universitete rengiamuose praktiniuose „Imagine agente“ užsiėmimuose bei diskusijose, kuriose bus pristatomos įvairios vaizduotės sampratos šiuolaikiniame mene, kine, šokyje ir teatre.

Gyvai pasirodysiančių menininkų Anetos Rostkowskos, Karolinos Žernytės, Audriaus Mickevičiaus, Julijono Urbono pratikos bus gretinamos su Myriam Lefkowitz, Joshua Oppenheimerio, Pierre‘o Huyghe‘o Raimundo Malašausko, Marcoso Lutyenso, Joriso Lacoste‘o, Catherine‘os Contour, Carloso Reygadaso bei Apichatpongo Weerasethakulo realybę ir fikciją susiejančiomis meninėmis koncepcijomis.

Tris dienas trunksiančios vaizduotės laboratorijos yra Lietuvos mokslo tarybos remiamo ir Vilniaus universitete filosofo Kristupo Saboliaus vykdydo tyrimo apie naująsias vaizduotės pratikas šiuolaikiniame mene baigiamasis renginys.

Daugiau informacijos:
Kristupas Sabolius
tel.: +37068633244
el. paštas:
Registracija į laboratorijų renginius:
 

Gruodžio 19 dieną, 13 val. Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras (PTMC) kviečia į mokslinį-praktinį seminarą „Mažų vaikų savireguliacija ir kasdienis elgesys“. Seminaras vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud.

Seminaro metu bus pristatyti ir aptarti šių tyrimų rezultatai: tęstinio ankstyvosios savireguliacijos tyrimo, 2012-2014 metais finansuoto Lietuvos mokslo tarybos (MIP-014/2012), bei studentų mokslinio tyrimo, finansuoto Lietuvos mokslo tarybos (SMT-14R-19/SMT14R-094).

Seminaro programa:

13.00 - 13.20 – „Vaikų savireguliacija tyrėjų ir motinų požiūriu“. Trumpas tyrimo idėjos ir eigos pristatymas. Roma Jusienė, VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentė, PTMC vyr. mokslo darbuotoja.

13.20 - 13.50 – „Keturmečių savireguliaciją prognozuojantys veiksniai“. Rima Breidokienė, VU Filosofijos fakulteto PTMC jaunesnioji mokslo darbuotoja.

13.50 - 14.10 – „Keturmečių adaptyvus elgesys“. Dovilė Butkienė, VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektorė, PTMC jaunesnioji mokslo darbuotoja.

14.10 - 14.30 – „Motinų sąveikos su vaikais ir vaikų elgesio bei emocijų sunkumai“. Milda Vickutė, VU Filosofijos fakulteto psichologijos (sveikatos) magistrantė.

14.30 – 15.00 – „Tėvų vaidmuo vaikų savireguliacijai“. Roma Jusienė, VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentė, PTMC vyr.mokslo darbuotoja.

15.00 – Klausimai, diskusija.

Dalyvavimas seminare nemokamas. Išankstinė registracija nereikalinga. Kviečiame dalyvauti.

Kontaktiniai asmenys:
Darja Vojtenko ir Violeta Pilipuitienė
tel.: +370 5 2687254
el. paštas: