Johno Durhamo Peterso paskaitos - „Kaip suprasti medijas: medijų teorijos ir technologijos filosofijos sankirtos“ [2014 02 27 - 03 04]
Filosofijos fakultetas kviečia į Johno Durhamo Peterso viešų paskaitų ciklą „Understanding Media: Intersections of Media Theory and the Philosophy of Technology“ (Kaip suprasti medijas: medijų teorijos ir technologijos filosofijos sankirtos), vyksiantį 2014 m. vasario 27 – kovo 4 dienomis VU Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius):
Vasario 27 d. 18 val.: „The Landscape of Media Theory Today“;
Vasario 28 d. 18 val.: „Sea Media as a Test Case for the Philosophy of Technology“;
Kovo 3 d. 18 val.: „Sky Media and Their Critical Impact“;
Kovo 4 d. 18 val.: „God and Google and the Long Heritage of Thinking about Omniscient Data-bases“.
2014 m. sueina 50 metų nuo garsiosios Marshallo McLuhano knygos „Kaip suprasti medijas“ pasirodymo. Ši knyga ypatingai išpopuliarino idėją, jog medijos yra tam tikros terpės, kuriose vyksta ne tik komunikacija, bet ir apskritai bet kokia žmonių veikla. Savo paskaitų cikle vienas iš žymiausių šiuolaikinių medijų teoretikų Johnas Durhamas Petersas originaliai peržiūri šią McLuhano idėją, atsižvelgdamas į intelektualinius, technologinius bei ekologinius pokyčius, įvykusius nuo 1964-ųjų.
Johnas Durhamas Petersas yra A. Craigo Bairdo vardo komunikacijos profesorius Ajovos universitete, JAV. Jis yra vienas iš žymiausių šiandienių medijų mąstytojų, tyrinėjantis medijų ir kultūros istoriją, komunikaciją ir socialinę teoriją bei analizuojantis platesnius istorinius, teisinius, filosofinius, religinius bei technologinius komunikacijos fenomenų kontekstus.
Lietuvos akademinei bendruomenei Johnas Durhamas Petersas yra pažįstamas iš 2004-aisiais lietuviškai pasirodžiusios knygos „Kalbėjimas vėjams: komunikacijos idėjos istorija“.
Kontaktinis asmuo:
Kęstas Kirtiklis
Tel. nr.: +370 5 266 7617
El. p.:
Prasidėjus pavasario semestrui studentai su negalia savo aukštosioms mokykloms gali pateikti dokumentus tikslinei išmokai (520 Lt per mėnesį) gauti. Šios išmokos yra skiriamos studentams, kuriems nustatytas 45 proc. ir mažesnis darbingumo lygis, siekiant padengti nors dalį dėl negalios atsirandančių papildomų išlaidų. Europos socialinio fondo remiamą projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“ įgyvendina Valstybinis studijų fondas su partneriais – 36 Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto
Prieš kelis dešimtmečius VU Specialiosios psichologijos laboratorija, vėliau ėmusi glaudžiai bendradarbiauti su Socialinio darbo ir Bendrosios psichologijos katedromis, pradėjo domėtis dalykais, kurie tuo laiku Lietuvoje daugiau panėšėjo į populiariosios, o ne į akademinės psichologijos problematiką. Kita vertus, jau prieš porą dešimtmečių ne tik psichologai, bet ir sociologai, socialiniai darbuotojai ir netgi ekonomistai atkreipė dėmesį į tai, kad materialinė gerovė (pvz., šalies gyventojui tenkantis BVP) nenulemia žmogaus gyvenimo pilnatvės jausmo, kuris dar vadinamas subjektyvia arba psichologine gerove, laime, gyvenimo džiaugsmu, pasitenkinimu gyvenimu ir pan. Suvokta, kad laimingą gyvenimą lemia ne tik pinigai, nors visų valdžių ūkinė ir socialinė politika būna daugiau nukreipta į materialinės gerovės plėtrą. Todėl Lietuvos mokslo tarybai paskelbus tyrimų programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ iniciatyvinė darbuotojų grupė (šios monografijos autoriai) parengė projektą „Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės asmenybinis, sveikatos ir sociodemografinis matmenys“. Planuojamas projektas turėjo ir kelis tarpusavyje susijusius tikslus.
Š. m. vasario 27 d. (ketvirtadienį), 15 val. VU Filosofijos fakultete, 201 a. vyks seminaras Consilium Educationis. Pranešimą skaitys filosofijos mokslų daktaras, kun. Vladimir Solovej tema „Globalizacijos iššūkiai šiuolaikiniam žmogui ir jų įveikos alternatyvos“.