FSF įvykiai

Š. m. spalio 30 d. (ketvirtadienį), 16 val. VU Filosofijos fakultete, 201 a. vyks seminaras „Consilium Educationis“.
Pranešimą skaitys Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto docentė dr. Zita Mažuolienė „Testavimas: tikrovė ir iliuzijos“.

Seminarų ciklo Consilium Educationis tikslas - tai diskusijos, o ne bendrinimai, tai ne nuomonių „primetimas“, o jų išsakymas ir kiekvieno dalyvio skatinimas problemos gvildenime mąstyti įvairiais žiūros kampais.
 
Seminarų rengėja ir vedėja - VU Edukologijos katedros profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė.
Kviečiame dalyvauti.

Kontaktinis asmuo:
Sandra Kairė
tel.: +370 5 266 76 25
el. paštas:

Sociologijos akademija kviečia 10-12 klasių moksleivius pažiūrėti į visuomenę kitaip ir suprasti, kaip jų socialinė aplinka veikia jų pačių kasdienybę. Klausysim paskaitų, kalbėsim seminaruose, žiūrėsim filmą, atliksim įvairias užduotis.

Užsiėmimai vyks VU Filosofijos fakultete nuo lapkričio mėnesio kas antrą šeštadienį 11-18 val. Skelbimas - parsisiųsti.

Š. m. rugsėjo 30 d., 15:00-16:45 Filosofijos fakulteto 301 aud. vyks seminaras „Deskriptyvinė moralės teorija“. Skelbimas - parsisiųsti.

Seminare pranešimus skaitys:

Vytis Silius - Etine klausa Konfucijaus „Apmąstymuose ir pašnekesiuose“

Renata Bikauskaitė - Kohlbergas ir Gilligan apie moralės sritį

Renatas Berniūnas - Kaltė, priežastingumas ir „nedarymas“

Vilius Dranseika - Atsakomybės kuriama sąmonė

Seminaro moderatorius - Kęstas Kirtiklis.

Kviečiame dalyvauti!

Vilniaus Universiteto leidykla išleido prof. Vytauto Radžvilo mokslinę studiją „Erotas ir revoliucija: H. Marcuse‘s psichoanalitinė žmogaus išlaisvinimo vizija“, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – 104 p. Knygos viršelis – parsisiųsti. Knygos turinys – parsisiųsti.

Studijoje analizuojama garsaus XX a. filosofo ir socialinio teoretiko Herberto Marcuse‘s plėtota išlaisvinančios psichoanalitinės revoliucijos vizija. Ar įmanoma teoriškai ir praktiškai įveikti istorijoje nuolatos atsikartojančią žmogaus laisvinimosi ir pasivergimo dialektiką ir sukurti ją paneigiančią nerepresyvią civilizaciją? Ar mąstytojo pasiūlyta individo „laisvinimo“ strategija yra kelias tikrosios laisvės link, galintis sugriauti (post)moderniosios visuomenės vienmatiškumo kalėjimo sienas? Interviu apie mokslinę studiją Lietuvos Žiniose - skaityti.

Išleista prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės monografija „Bendrojo ugdymo mokykla kryžkelėje: akivarai ir kūlgrinda“ (Vilniaus universitetas, 2014, p. 232). Monografijos viršelis - parsisiųsti.

Monografijoje autorė siekia nubrėžti bendrojo ugdymo mokyklos akivarų eskizus ir projektuoti mokyklos kūlgrindą. Nors monografijos objektas tarsi aiškus – bendrojo ugdymo mokykla praeities ir dabarties retrospektyvoje, šiame kūrinyje nėra neginčijamų nuorodų ar vertinimų ir net užrėžtų akivarų ar kūlgrindos ribų, veikiau tik eskizai – atveriama bendrojo ugdymo mokyklos veiklos, jos linkmių, slinkčių ir perspektyvų modeliavimo įžvalgų apmąstymų erdvė. Nepateikiama jokių aiškių receptų, strategijų, etc., brėžiami tik mokyklos veiklos eskizai, kuriuos gali pajausti, pagauti ir modeliuoti įžvalgūs skaitytojai. Tuo pačiu knyga skatina švietimo politikus, mokyklų vadovus, pedagogus, tėvus, mokinius – visą visuomenę – permąstyti mokykliniame gyvenime atsiradusius akivarus ir projektuoti jos kūlgrindą.

Išleista kolektyvinė monografija: „Kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje“, kurioje analizuojami ir interpretuojami visuotinės dotacijos projekto „Kriminalinės justicijos recepcija visuomenėje“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-049) metu atliktų tyrimų teoriniai ir empiriniai rezultatai.

Projekto mokslinės grupės nariai  ir monografijos autoriai – sociologas, kriminologas prof. dr. Aleksandras Dobryninas, teisininkas doc. dr. Remigijus Merkevičius, ekonomistas, sociologas doc. dr. Vincentas Giedraitis, psichologė, kriminologė doc. dr. Ilona Čėsnienė ir sociologė, kriminologė dr. Margarita Dobrynina – siekė atsakyti į klausimą, kaip vyksta kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje, kokios žinojimo formos apie pamatinius kriminalinės justicijos principus paplitusios tarp įvairių socialinių grupių, kokie yra šių žinojimų organizavimo mechanizmai ir kokia jų sąveika.

Savaitė su Erasmus PRAKTIKANTAIS

Nori atlikti praktiką užsienyje, bet abejoji? Klausk tų, kurie jau atliko Erasmus praktiką.

Kviečiame į susitikimą su Erasmus praktiką atlikusiais studentais, kuriems galėsi užduoti visus Tau rūpimus klausimus apie praktikos vietos susiradimą, gyvenimo sąlygas užsienyje ir pan.

Susitikimai organizuojami:

• Spalio 27 d. 15 val. Centriniuose rūmuose 239 kab. (Universiteto g. 3);
• Spalio 28 d. 16 val. Matematikos ir informatikos fakultete 101 a. (Naugarduko g. 24);
• Spalio 29 d. 15 val. Gamtos mokslų fakultete(Čiurlionio g. 21/27).
• Spalio 30 d. 15 val. Saulėtekyje Jungiamuosiuose rūmuose JR 10 a. (Saulėtekio al. 9)

Registracija į susitikimus vyksta el. p. .

Erasmus+ keičia gyvenimus, praplečia mąstymą

Romano Polanskio filmas „Venera kailiuose“ – David Ives pjesės adaptacija. O ši pjesė – 1870 m. Leopoldo von Sacher-Masocho (taip taip, to paties, kurio pavardė tapo mazochizmo termino pagrindu) romano adaptacija scenoje. Romane nagrinėjami, brėžiami ir persvarstomi lyčių santykiai, kurie pjesėje perkeliami iš XIX a. į XXI a. kontekstą. Kaip filme persvarstoma minėtame romane išskleidžiama meilės ir skausmo, dominavimo ir subordinacijos vyro ir moters santykiuose dilema? Masocho romanas buvo laikomas mizoginišku, objektifikuojančiu moterį. Ives pjesė vertinama kaip feministinis romano peržiūrėjimas.

O ar filmą galime vadinti lyčių vaidmenų persvarstymu? Ar galime jį laikyti feministine apropriacija? O gal tai manipuliavimas? Kaip filme atsiskleidžia galios klausimai vyriškumo ir moteriškumo santykyje? Ar tai satyra apie seksizmą, dominavimo inversija, ar tik heteronormatyvumo patvirtinimas? Kur slypi aistra? Kaip susilieja dominuojančios moters įvaizdis ir mizoginija, feminizmas ir šovinizmas? Gal tai tiesiog dar viena vyriška fantazija?

Lyčių santykių ir seksualumo svarstymai – spalio 23 d. Sociokine. 18. 40 val. Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9/1) 306 aud.

Renginys Facebook'e
Renginio organizatoriai - Sociali Sociologija.

Renginio kontaktinis asmuo:
Milda Pivoriūtė
mob. tel.: +370 67303031
el. paštas: