FSF įvykiai

Š. m. kovo 27 d. (ketvirtadienį), 16 val. VU Filosofijos fakulteto 201 a. vyks seminaras „Consilium Educationis“, kurio metu bus pristatoma doc. Irenos Stonkuvienės monografija „Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2013).

Trumpai apie monografiją:

Neabejotina, kad kultūra yra pagrindinė ugdymo terpė, o ugdymas - kultūros tęstinumo garantas. Tačiau ši sąsaja nėra tokia paprasta, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio, ypač, jei kultūros, ugdymo ir tradicijos jungtį suprantame ne kaip statišką duotybę, o kaip daugialypius, kintančius, lanksčius fenomenus, kurių turinį pripildo ir subjektyvios, su visuma ne visad sutampančios detalės.
Vienas pagrindinių monografijos tikslų – išprovokuoti teorinę ir metodologinę edukologų bendruomenės diskusiją, paskatinti „nuolat abejoti bevardžio žinoma, kad... galia, nuojautas paversti klausimais, o dogmas problemomis“ (Шацкий, 1990, p. 216), nepamirštant, kad kiekvienas problemų analizės būdas tėra vienokia ar kitokia interpretacija, kurią sunkina ne tik analizuojamų objektų, šiuo atveju ugdymo, tradicijos, kultūros ir kt., „tirštumas“, daugiakryptiškumas, daugiaplotmiškumas, bet ir tam tikri stereotipai jų atžvilgiu, vyraujanti „tradicionalistinė“ gynybinė pozicija ar, atvirkščiai, „postmodernistinis“ atsainumas. Monografijos skaitytojas kviečiamas ne tik pasinerti į detalų, kasdieniais pavydžiais iliustruotą inkultūracijos XX a. - XXI a. pradžios Lietuvoje aprašymą, bet ir savaip jį interpretuoti.
Monografijos „Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai“ rengimą ir leidimą rėmė Lietuvos mokslo taryba (Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programos mokslinių tyrimų projektas „Ugdymas kaip inkultūracija“, Nr. LIT-4/16).

Renginio kontaktinis asmuo:
Sandra Kairė
tel.: +370 5 266 76 25
el. paštas:

Išleista Irenos Stonkuvienės monografija „Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2013).

Trumpai apie monografiją:

Neabejotina, kad kultūra yra pagrindinė ugdymo terpė, o ugdymas - kultūros tęstinumo garantas. Tačiau ši sąsaja nėra tokia paprasta, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio, ypač, jei kultūros, ugdymo ir tradicijos jungtį suprantame ne kaip statišką duotybę, o kaip daugialypius, kintančius, lanksčius fenomenus, kurių turinį pripildo ir subjektyvios, su visuma ne visad sutampančios detalės.

Vadovaujantis 2010 m. birželio 3 d. patvirtintu Vilniaus universiteto mokslo doktorantūros reglamentu ir mokslo krypčių reglamentais bei 2010 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu patvirtintais Mokslo doktorantūros nuostatais, rengiantis 2014 metų priėmimo į doktorantūrą konkursui, skelbiamas disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų atrankos konkursas Psichologijos mokslo doktorantūros kryptyje.

Sutinkamai su Psichologijos mokslo krypties mokslo doktorantūros reglamentu, „VU psichologijos doktorantūroje rengiamų disertacijų tematika turi atitikti VU vykdomą psichologijos mokslinių tyrimų kryptį. Kiekvienas VU mokslininkas, atitinkantis šiame Reglamente nustatytus kvalifikacinius reikalavimus vadovams ir konsultantams, gali teikti disertacijų tematikos siūlymus. Tokie siūlymai gali būti teikiami ir mokslininkų grupių, o taip pat katedrų, vykdančių psichologijos mokslinių tyrimų krypties darbus“.

Vadovaujantis 2010 m. birželio 3 d. patvirtintu Vilniaus universiteto mokslo doktorantūros reglamentu ir mokslo krypčių reglamentais bei 2010 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu patvirtintais Mokslo doktorantūros nuostatais, rengiantis 2014 metų priėmimo į doktorantūrą konkursui, skelbiamas disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų atrankos konkursas Sociologijos mokslo doktorantūros kryptyje.
Sutinkamai su Sociologijos krypties mokslo doktorantūros reglamentu, „VU sociologijos doktorantūroje rengiamų disertacijų tematika turi atitikti VU vykdomą filosofijos mokslinių tyrimų kryptį. Kiekvienas VU mokslininkas, atitinkantis šiame Reglamente nustatytus kvalifikacinius reikalavimus vadovams ir konsultantams, gali teikti disertacijų tematikos siūlymus. Tokie siūlymai gali būti teikiami ir mokslininkų grupių“.

Vadovaujantis 2010 m. birželio 3 d. patvirtintu Vilniaus universiteto mokslo doktorantūros reglamentu ir mokslo krypčių reglamentais bei 2010 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu patvirtintais Mokslo doktorantūros nuostatais, rengiantis 2014 metų priėmimo į doktorantūrą konkursui, skelbiamas disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų atrankos konkursas Filosofijos mokslo doktorantūros kryptyje.
Sutinkamai su Filosofijos krypties mokslo doktorantūros reglamentu, „VU filosofijos doktorantūroje rengiamų disertacijų tematika turi atitikti VU vykdomą filosofijos mokslinių tyrimų kryptį. Kiekvienas VU mokslininkas, atitinkantis šiame Reglamente nustatytus kvalifikacinius reikalavimus vadovams ir konsultantams, gali teikti disertacijų tematikos siūlymus. Tokie siūlymai gali būti teikiami ir mokslininkų grupių“.

2014 m. kovo 3 d. (pirmadienį) 15 val. VU Filosofijos fakulteto 208 aud. vyks tradicinis psichologų doktorantų seminaras, kurio metu VU psichologė doktorantė Raimonda Tomkevičienė skaitys pranešimą „Sergančiųjų priklausomybės ligomis sveikimo perspektyva: kalbėjimo Anoniminių alkoholikų grupėse fenomenas“.

Seminarą organizuoja VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra.
Seminaro moderatorius dr. Evaldas Kazlauskas.

Maloniai kviečiame dalyvauti dėstytojus, doktorantus ir studentus!

Renginio kontaktinis asmuo:
Evaldas Kazlauskas
Tel.: 8 5 2667602
El. paštas:

Pokario metų Švedija. Su motina ir smurtaujančiu patėviu gyvenantis Erikas ir pats nevengia mokykloje į darbą paleisti kumščių. Siekdama apsaugoti sūnaus ateitį, motina išsiunčia „visišku blogiu“ (šved.ondskan) direktoriaus pakrikštytą sūnų į privačią mokyklą, kurios sterili aplinka ir mokinių aristokratiška laikysena slepia klestinčią institucinę prievartą. Jaunesni mokiniai turi vykdyti vyresniųjų įsakymus, pradedant žeminančiu pagarbos rodymu ir baigiant batų valymu. Psichologinę įtampą skatina ir mokyklos taisyklės, kai už smūgį vyresnių klasių moksleiviui gręsia neišvengiamas pašalinimas iš mokyklos. Mokytojai į tokią sistemą žiūri kaip į natūralią hierachiją, kuri prisideda prie vidinės tvarkos palaikymo. Disciplinuoti ir bausti, palaužti valią ir priversti paklusti. Fiziškai stiprus ir agresyvus Erikas patenka į situaciją, kai tenka rinktis – paklusti ir pačiam tapti sistemos dalimi arba priešintis bei sugriauti savo ateitį ir nuvilti į jį dedamus lūkesčius. Galiausiai jis pasirenka trečią kelią :).

Filmas „Ondskan“ („Blogis“) bus įdomus tiems, kuriuos domina psichologinio smurto bei institucinės prievartos problematika uždarose bendruomenėse, taip pat patyčių mokyklose fenomenas.

Kovo 5 d. 18.40 val. Universiteto 9/1, Filosofijos fakulteto 306 aud.

Registruokis į renginį Facebook'e.

Renginio organizatoriai - Sociali sociologija.

Renginio kontaktinis asmuo:
Milda Pivoriūtė
el. paštas:
mob. tel. 8-67303031

Vilniaus universiteto leidykla išleido Nerijaus Mileriaus monografiją „Apokalipsė kine: filosofinės prielaidos“. Apokalipsės vizijos jau seniai peržengė religijos ribas ir tapo pasaulio pabaigos industrijos dalimi. Mileriaus monografijoje dėmesys sutelkiamas į kinematografinį pasaulio pabaigos aspektą ir statusą, kuris pasaulio pabaigos vizijoms suteikiamas žanrinės formulės filmuose ir šią formulę atmetančiame autoriniame kine.
Žanrinis apokalipsės kinas skirtinguose kontekstuose transformuojasi į vaizduotės kolonizavimo strategijas, atminties naratyvų formavimą ar perkonstravimą, ateities užvaldymo ir nukenksminimo įrankius, politinę ir patriotinę propagandą, kasdienybės kaip utopinės siekiamybės atodangos būdą, kasdienės rutinos in corpore ir kiekvieno kasdienio produkto skyrium reklamą. Paradoksalu, kad tokia apokalipsės kino funkcijų įvairovė perteikiama gana paprasta siužetine formule, kuri varijuojant tik detalėmis reprodukuojama iš vieno kino filmo į kitą.