2022 m. rugsėjo 21-24 d. Filosofijos fakulteto mokslininkai gausiai sudalyvavo 22-oje metinėje Europos kriminologų draugijos konferencijoje EUROCRIM 2022 „Challenges And Opportunities In A Virtually And Physically Connected Europe: The Need For Criminology“, vykusioje Malagoje, Ispanijoje.
Spalio 14 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje (Universiteto g. 3) vyks socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“. Renginys skirtas analizuoti socialinės politikos poveikį ir iššūkius reaguojant į skirtingais gyvenimo etapais patiriamas krizes. Jo metu vyks plenarinė diskusija, kurioje socialinės politikos formuotojai ir įgyvendintojai kalbės apie Lietuvos atsaką į Ukrainos pabėgėlių krizę.
Prof. Saulius Geniušas filosofijos bakalauro laipsnį įgijo Vilniaus universitete, o daktaro – New School for Social Research (JAV). Savo daktaro disertacijoje, kuri buvo apdovanota Hanso Jono premija, tyrinėjo Edmundo Husserlio fenomenologinę horizonto koncepciją. profesorius taip pat yra publikavęs per šešiasdešimt straipsnių įvairiuose filosofiniuose leidiniuose bei antologijose anglų, vokiečių prancūzų, ispanų ir lietuvių kalbomis. Nuo 2007 m. dėstė New School universitete, Eugene Lang koledže (JAV), 2008 m. tapo asistuojančiu filosofijos profesoriumi James Madison universitete (JAV), o nuo 2012 m. prisijungė prie Honkongo kiniškojo universiteto katedros profesorių gretų, taip pat dirba Husserlio archyvuose, Kelno universitete (Vokietija). 2022 m. spalio 13 d. prof. Saulius Geniušas Filosofijos fakultete skaitys dvi paskaitas, apie skausmo fenomenologiją ir muzikos filosofiją. Kviečiame dalyvauti.
Spalio 21 d. Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centras kartu su lektorėmis Anna Kolbuszewska (Lenkija) ir Iveta Vitola (Latvija) kviečia anglų kalbos mokytojus į kompetencijų tobulinimo seminarą. Seminaro lektorės „Eaquals“ savipagalbos vadovo mokytojų tobulėjimui" autorės Annos Kolbuszewskos požiūriu, gyvename sudėtingame pasaulyje, kuriame pokyčiai yra svarbiausias dalykas. Tai daro didelę įtaką mūsų mokinių poreikiams ir lūkesčiams, o kartu ir mokytojo veiklai klasėje. Pasak lektorės, reikia tinkamos formulės, kad galėtume daryti tai, ką geriausiai mokame kaip kalbų mokytojai: būti lankstūs, parodyti, kad galime lengvai prisitaikyti, ir mokyti taip, kad būtų unikalu tiek savo verte, tiek pateikimu. Tinkama formulė leis mums žengti koja kojon su laiku, kaip ir mūsų mokiniai. Ji taip pat leis mums veiksmingai užpildyti spragas ir padėti mokiniams sėkmingai išlaikyti egzaminus. Ania Kolbuszewska dirbo tarptautiniu mastu kaip kalbų mokytoja, instruktorė, vadovė ir konsultantė, teikė verslo ir akademines konsultacijas bendrojo ir privataus ugdymo įstaigose pradinio, vidurinio, aukštojo ir aukštesniojo ugdymo lygmenimis. dabar ji toliau dirba šios tarptautinės kokybės užtikrinimo organizacijos auditore. Iveta Vitola nuo 1995 m. ji dirba ELT mokytoja, vyresniąja ELT specialiste, egzaminų rengėja ir mokytojų mokytoja. Šiuo metu Iveta dirba pirmaujančioje pasaulyje švietimo bendrovėje „Pearson“, atstovauja „Pearson“ Baltijos šalyse, padeda ELT specialistams, rengiantiems mokytojus, rengia seminarus ir mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarus, organizuoja įvairias iniciatyvas, kad mokytojai galėtų susipažinti su naujomis metodinėmis idėjomis ir geriausiais mokymo patarimais, įskaitant mokymus apie naujausius skaitmeninius sprendimus anglų kalbos pamokoms.
Seminaras vyks spalio 21 d. 15.00, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9, 201 auditorija).
Seminaras nemokamas. Trukmė – 2 val. Dalyviai gaus pažymėjimus.
Registracijos forma
https://forms.office.com/r/TzuKxwVkyF
Skaityti daugiau
Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?
Š. m. spalio mėn. 14 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks II-oji kasmetinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“, kurią organizuoja Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedra.
Skaityti daugiau
2022 m. spalio 7 dieną kviečiame jus į konferenciją tvarumo tema! Į tvarumą pažvelgsime iš socialinių ir humanitarinių mokslų perspektyvos. Tik su biologija ar fizinėmis aplinkybėmis susiję faktoriai negali paaiškinti sudėtingų pasaulinių iššūkių, su kuriais šiandien susiduriame – žmogaus rolė taip pat labai svarbi. Pamąstykime, kaip socialiniai ir humanitariniai mokslai gali prisidėti prie globalių problemų sprendimo, ir kaip kiekvienas iš mūsų galime suprasti savo vaidmenį?
Jei dirbate verslo sektoriuje, universitete ar nevyriausybinėje institucijoje ir domitės tvarumu bei jo taikymu realiame gyvenime, prisijunkite prie mūsų – kalbėkime apie ateitį, sprendimus ir galimybes kartu. Studentai taip pat kviečiami!
Laukiame jūsų Filosofijos fakultete, Universiteto g. 9, 201 auditorijoje. Negalintiems prisijungti gyvai, konferencija bus transliuojama nuotoliniu būdu. Norėdami gauti transliacijos nuorodą, prašome užsiregistruoti čia: https://bit.ly/SHOUTconference. Registracija atvira iki spalio 2 d.
Daugiau informacijos ieškokite konferencijos Facebook puslapyje.
Konferencija yra SHOUT projekto (Nr. 612364-EPP-1-2019-1-LT-EPPKA2-KA) renginys.
2022 m. rugpjūčio 22–28 d. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute vyko 2-oji tarptautinė Pietų Azijos studijų vasaros mokykla: konfliktai, taika ir susitaikymas Pietų Azijoje (2nd International South Asian Studies Summer School: Conflict, Peace and Reconciliation in South Asia).
2022 m. spalio 3- 4 d. įvyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ partnerių susitikimas. Susitikimo metu buvo pristatyti tarpiniai projekto rezultatai bei aptartos svarbiausios tolimesnio tyrimo gairės. Projekto partneriai pristatė savo tyrinėjamas temas. Jekaterina Navickė aptarė socialinės politikos ir gyvenimo režimus posovietinės transformacijos Lietuvoje laikotarpiu. Sigita Kraniauskienė pasidalino įžvalgomis apie posovietinių kartų gyvenimo eigą Lietuvoje, jų perėjimo į suaugystę aspektu. Apie Lietuvos gyventojų, gimusių 1980-2000 m., mobilumo strategijas ir santykius tarp kartų papasakojo Irena Juozeliūnienė, o Laima Žilinskienė pristatė 1980-2000 m. gimusių žmonių elgesio modelius. Projekto tyrėja Goda Damaševičiūtė kalbėjo apie pavojingas vietas ir nemalonius susidūrimus vaikystėje posovietinėje Lietuvoje.
Prie Lietuvos tyrėjų įgyvendinant projektą prisijungė ir užsienio partneriai iš Jungtinės Karalystės. Ivor Goodson kalbėjo apie kylančius turinio metodologijos klausimus, o Melanie Ilic kalbėjo apie politinio, ekonominio ir socialinio konteksto įtaka kartų elgsenai. Susitikimo pabaigoje partneriai aptarė kolektyvinės monografijos struktūrą.
Skaityti daugiau
Terpės sąvoka šiuolaikinėje filosofijoje susilaukia vis daugiau dėmesio ir įgauna vis daugiau svorio. Patį terminą milieu visų pirma aptinkame Newtono mechanikoje, Balzacas jį perkelia į literatūrinę vartoseną, o tikrąjį svorį ši idėja įgauna visų pirma evoliucijos teorijose (pvz., Lamarck‘o ar Darwino). Vėliau, po Uexküllio pasiūlytos aplinkos (Umwelt) sampratos, terpės idėja svarbi filosofijoje apmąstant bet kokį subjektą ir jo buvimo sąlygas. Terpės kaip Umwelt traktuotė padaro reikšmingą įtaką ir Heideggerio Dasein interpretacijai, o dar didesnę filosofinę reikšmę milieu įgauna Canguilhemo, Simondono ir Stieglerio mąstyme.
Nors terpė ir aplinka dažnai suprantami kaip sinonimiški terminai, egzistuoja reikšmingi jų konceptualiniai skirtumai. Aplinkos idėja paremta skirtimi nuo individo (tai, kas ją atsiskiria nuo individo), o terpės samprata išreiškia susietumą su būtybe. Terpė suvoktina kaip individo dalis – tinkamų sąlygų visuma, kuri užtikrina, palaiko ir net suintensyvina būtiškąjį egzistuojančiojo potencialą. Aplinkos, terpės reikšmės įsisąmoninimas filosofijoje atvedė prie reliacinio, autopoetiniu ir simpoetiniu principu besiformuojančio subjekto sampratos.
Skaityti daugiau
