Kviečiame dalyvauti tarptautiniuose mainuose
Nori pagyventi savo svajonių šalyje? Sieki lavinti užsienio kalbos gebėjimus? Norėtum mokytis puikiuose Europos universitetuose? O gal tiesiog pasiilgai kelionių?
Jei bent į vieną iš aukščiausių klausimų atsakei teigiamai, nieko nelauk ir registruokis ERASMUS+ ar dvišalių mainų atrankoms 2022-2023 mokslo metų pavasariui!
SVARBU! Galite teikti paraiškas kelioms atrankoms tuo pačiu metu.
Registracija ERASMUS+ mainų atrankai/rezultatus rasite (https://www.erasmus.tprs.vu.lt/)
Informacija apie universitetų sąrašą ir turimas kvotas.
- Registracija ARQUS ir Coimbra group mainų atrankai čia iki spalio 1d.
-
Registracija dvišaliams mainams čia iki spalio 1d.
Kyla klausimų apie mainus? Prisijunkite į nuotolinius seminarus:
• lietuvių kalba rugsėjo 13d. 14val. įrašas
• anglų kalba rugsėjo 14d. 14val.
Prisijungimui ir įrašų peržiūrėjimui naudokite tas pačias nuorodas.
Sekite naujienas Facebook’e - VU Tarptautiniai ryšiai ( @VUTarptautiniaiRysiai )
Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia .
Kilo klausimų? Kreipkitės į tarptautinių ryšių skyrių el. p.: arba
Skaityti daugiau
2022 m. rugsėjo 20 d. 14 val. Hindi kalbos auditorijoje Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantė DOVILĖ VALAITĖ gins disertaciją „Tradicinės religinės terapijos ir vakarietiškos psichoterapijos sąveika islame: lyginamoji-antropologinė studija“ etnologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Dar auditorijos kėdės neatšalo nuo vakarykščio „Darbo rinkos politikos pagrindai“ knygos pristatymo, kurį buvo galima stebėti tiek gyvai Filosofijos fakultete, tiek nuotoliu Facebook platformoje.
1 iš 12 moterų Europoje yra patyrusi ne pramoginę, o smurtinę naktinio gyvenimo pusę. Tą liudija moterų prisipažinimai apie išgyventą seksualinę prievartą, priekabiavimą ar smurtą bare arba naktiniame klube. Deja, ekspertai įsitikinę – tai tik ledkalnio viršūnė.
Dar 2019 metais pradėtas 
Rugsėjo 1-ąją dieną Vilniaus universiteto bendruomenė iškilminga švente RENOVATIO STUDIORUM pradės naujuosius 2022-2023 mokslo metus.
Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo eigai didelę įtaką daro ne vien šeima, darbas, socialiniai tinklai, bet ir konkrečios valstybės socialinė politika. Gerovės valstybės vykdoma socialinė politika – socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga, užimtumo ir būsto politika – apima visą žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Vykdomos politikos ir šalies socio-ekonominio bei kultūrinio konteksto padiktuotus gyvenimo eigos režimus tiria mokslininkai visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Vilniaus universiteto (VU) ir Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų gyvenimo eiga yra segmentuota ir labiausiai orientuota į darbą. Todėl yra svarbu suprasti, kokius gyvenimo sprendimus šie režimai diktuoja. Ypač tai aktualu kalbant apie jaunimo kelią į suaugusiojo gyvenimą.