FSF įvykiai

Šių metų sausio 25 d. 16 val. kviečiame į Consilium educationis seminarą „Taika, lygybė, brolybė ir kiti sovietinio švietimo mitai“.

„SSRS buvo pati taikiausia šalis pasaulyje. Todėl vaikai granatas mokėsi mėtyti jau pradinėse klasėse“. „Sovietų Sąjungoje visi buvo lygūs. Tik kai kurie lygesni“ – šios ir panašios ironišką atspalvį turinčios frazės lydi ideologiniais terminais ir lozungais virtusius žodžius „taika”, „lygybė”, „brolybė”. Consilium Educationis susitikime bus pristatoma, kaip jie buvo diegiami sovietinėje mokykloje ugdant „Naująjį žmogų”. Remiantis VU Ugdymo mokslų institute vykdomo projekto (LMTLT, Nr.S-LIP-19-68/ (1.78) SU-810) tyrimo rezultatais bus aptariami karinio rengimo, socialinio teisingumo, tautų draugystės propagavimo vėlyvojo sovietmečio švietime aspektai.

COVID-19 pandemija palietė ir privertė keistis mokinių ugdymo procesą. Bet kokie pokyčiai jiems jautriose grupėse sukelia arba paaštrina psichosocialinių rizikų bei išsilavinimo spragų grėsmę, ypač jau esamų psichosocialinių rizikų kontekste. Kadangi šalies mokyklos skirtingai tvarkosi su COVID-19 sukeltais pokyčiais, galima spėti, kad yra mokyklos lygmens veiksnių, kurie palengvina ar trikdo ugdymo procesą. Čia išryškėja švietimo veiklų organizavimo ir valdymo ir mokyklos bendruomenės – visų ugdymo proceso dalyvių – išteklių: susitelkimo, bendradarbiavimo, pasitikėjimo, t. y. bendruomeniškumo, svarba mokymosi pasiekimams ir kylančių psichosocialinių rizikų mažinimui – apskritai ugdymo procesui ir specifiškai krizės atveju.

COVID-19 pandemijos metu skubus ugdymo proceso perorientavimas į nuotolinį ar mišrų atskleidė ne tik techninio aprūpinimo, bet ir bendruomenės susitelkimo priimti iššūkius bei veiksmingai spręsti problemas svarbą, siekiant ugdymo tęstinumo pokyčių laikotarpiu. Ir ugdymo proceso organizavimas bei valdymas, ir bendruomeniškumo plėtojimas mokykloje daugiausia priklauso nuo jos vadovų lyderystės. Siekdami įvertinti mokyklos bendruomenės psichosocialines rizikas, jų sąsajas su 5–12 klasių mokinių mokymosi pasiekimais ir šias rizikas mažinančius socialinio kapitalo bei mokyklos vadovų lyderystės veiksnius, Vilniaus universiteto Filosofijos ir Medicinos fakultetų mokslininkai atliko mokslinį tyrimą. Šiame leidinyje pristatomi svarbiausi tyrimo rezultatai ir jų pagrindu parengti siūlymai, kaip formuoti švietimo politikos gaires siekiant kurti palankias sąlygas šalies mokyklų  bendruomenės narių socialinės adaptacijos įgūdžių ugdymui, socialinio kapitalo plėtojimui bei mokymosi pasiekimų gerinimui neapibrėžtumo sąlygomis.

Rekomendacijos švietimo politikai

Rekomendacijos mokyklų bendruomenėms

Ar jaunimas ketina išvykti iš Lietuvos? Kaip migracija paveikia ketinimus turėti vaikų ir šeiminio gyvenimo įsivaizdavimą?

Viešame ir akademiniame diskursuose šeiminio gyvenimo pertvarka ir mažėjantis gimstamumas dažnai siejamas su jaunų žmonių emigracija iš Lietuvos. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2010-2021 m. 20-34 m. amžiaus grupė, pasižyminti didžiausiu potencialu kurti šeimas ir susilaukti vaikų, sudarė daugumą išvykstančiųjų iš Lietuvos. 2019 m. užsienyje gimė daugiau kaip 3 tūkst. Lietuvos piliečių ir tai sudarė 11.9 % visų kūdikių. Šiuo laikotarpiu ypač daug emigrantų vaikų gimė Jungtinėje Karalystėje, nemaži ir Norvegijoje, Airijoje bei Vokietijoje gimusiųjų skaičiai.

Vilniaus universiteto sociologės Irena Juozeliūnienė ir Irma Budginaitė-Mačkinė, vykdydamos Lietuvos Mokslo tarybos (LMTLT) finansuojamą mokslinį projektą „Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ (P-MIP-21-267) kėlė tikslą išnagrinėti 1980-2000 m. gimusiųjų migracinius ketinimus ir atsakyti į klausimą, ar/ kaip tarptautinė migracija paveikia jaunų žmonių požiūrius į šeiminį gyvenimą ir sprendimus susilaukti vaikų. Buvo išnagrinėti 2013 m. (N=1016), 2018 m. (N=1005) Lietuvos gyventojų reprezentatyvių tyrimų ir 2018 m. (N=406) šeimas sukūrusių Lietuvoje ir emigracijos metu šeiminius ryšius per atstumą palaikiusių jaunų žmonių tyrimų duomenys. Tikslinę 1980-2000 m. gimusiųjų grupę sudarė atitinkamai N=325 (15-33 m.), N=325 (18-36 m.), N=167 (21-38 m.) respondentai. Apklausas vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija UAB „Baltijos tyrimai“.

Kviečiame prisijungti ir stebėti žiemos baigiamųjų darbų gynimus!

2022 m. sausio 12 d., trečiadienį, 17.00 val. maloniai kviečiame dalyvauti VU Filosofijos instituto mokslininko prof. Egdūno Račiaus viešoje paskaitoje „Tradicija, autentiškumas ir grynumas islame: Rytų Europos atvejis”. Renginys vyks nuotoliniu būdu per Teams platformą, prisijungimo nuoroda: https://forms.office.com/r/vvpfb4enAz

Per pastaruosius tris dešimtmečius Rytų Europos musulmonų bendruomenės išgyveno beprecedentį islamo religingumo formų pliuralėjimą, kuris kartu atnešė ir jų pasaulėžiūrinę fragmentaciją. Daugumos šių islamo religingumo formų apologetai savąją pateikia kaip 'tradicinę', 'autentišką' ir/ar 'gryną', priešpriešindami ją kitoms. Paskaitoje bus apžvelgiami tarp musulmonų Rytų Europoje užvirę ginčai dėl to, kas laikytina 'tradicija', 'autentiškumu' ir 'grynumu' islame ir kritiškai įvertinamas šių konceptų kaip analitinių kategorijų panaudojamumas.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projektas „Postsekuliarus būvis“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0085) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

„Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme, įskaitant mokytojų kaitą, kompetencijų gerinimą ir papildomo kvalifikacinio laipsnio įgijimą, skaitmeninio turinio rengimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą ir STEAM atviros prieigos centrų veiklų plėtrą“ (sutarties Nr. S-1383)

Projekto laikotarpis: 2020 rugsėjo 1 mėn. - 2021 gruodžio mėn.

Projekto tikslas: Gerinti mokinių pasiekimus, mažinti socialinę atskirtį ir didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtrauktį, užtikrinant tolygų kokybiško skaitmeninio turinio ir švietimo naujovių prieinamumą bei užtikrinti nenutrūkstamą STEAM plėtrą.

Projekto rezultatai: Projekto vykdytojas Nacionalinė švietimo agentūra 2020–2021 metais kartu su 5 projekto partneriais (Kauno technologijos universitetu (KTU), Mykolo Romerio universitetu (MRU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus kolegija (VIKO), Vilniaus universitetu (VU) inicijavo ir sėkmingai įgyvendino šį projektą.

Projekto rezultatai:

536 atrinkti mokytojai iš 56 savivaldybių studijavo papildomo dalyko kompetenciją suteikiančiose studijų programose ir įgijo (prioritetas STEAM) mokytojui naujo dalyko kompetenciją. STEAM (integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos srityse) studijose dalyvavo 498 mokytojai iš 53 savivaldybių:

• Mykolo Romerio universitete vykusiose socialinės pedagogikos studijose – 31 asmuo;
• Vilniaus kolegijoje vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo studijose – 82 asmenys;
• Vytauto Didžiojo universitete vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, logopedijos, specialiosios pedagogikos, gamtos mokslų, tiksliųjų mokslų, technologijų, meninio ugdymo, informatikos studijose – 277 asmenys;

• Vilniaus universitete vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, integruotų gamtos mokslų, gamtos mokslų, kalbinio ugdymo studijose – 146 asmenys.

Atrinkti 204 pedagogo kvalifikacijos neturintys ir kitas studijų krypčių studijas baigę asmenys: mokytojai, mokyklų vadovai ir pavaduotojai studijavo profesinės pedagogikos studijose ir įgijo pedagogo kvalifikaciją:

• Kauno technologijos universitete – 20 asmenų;
• Mykolo Romerio universitete – 31 asmuo;
• Vytauto Didžiojo universitete – 114 asmenų;

• Vilniaus universitete – 39 asmenys.

20 atrinktų mokytojų, mokyklų vadovų ir pavaduotojų Mykolo Romerio universitete baigė Edukacinių technologijų valdymo studijas ir gavo magistro laipsnį.

Tikimasi, kad projekto lėšomis įgiję pedagogo kvalifikaciją asmenys sumažins pedagoginio personalo trūkumą Lietuvos mokyklose ir paskleis naujų idėjų švietime.

Apie projekto metu vykdytas, Europos Sąjungos ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuotas studijas plačiau galite sužinoti šiuose vaizdo reportažuose:

Kauno technologijos universiteto (https://youtu.be/jyVhM_I8RKg);

Vytauto Didžiojo universiteto (https://youtu.be/xq1t3_wpZww);

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (https://youtu.be/6UItA6zREsw);

Vilniaus universiteto (https://youtu.be/e-OojC7nEJw);

Vilniaus kolegijos (https://youtu.be/rnWL6tmb6CE);

Mykolo Romerio universiteto (https://youtu.be/m7RPQdTQQXI).

Baigiantis metams, 2021 m. gruodžio 29 d., Filosofijos fakultete susirinko mokytojai, mokyklų vadovai, mokslininkai, technologijų specialistai, tarptautinio informatikos ir informatinio mąstymo „Bebro“ konkurso savanoriai – vyko visos dienos seminaras, skirtas įvairiems informatinio mąstymo aspektams aptarti. Pagrindinis siekis ugdant informatinį mąstymą – mokyti ir mokytis spręsti įvairiausias problemas pasitelkus informacines technologijas, automatizavimo priemones.

Kviečiame klausytis 2021 m. pabaigoje pradėto VU koordinuojamo ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės projekto „MotherNet“ (projekto nr. 952366) tinklalaidžių ciklo.

„MotherNet“ buria trijų Europos universitetų (Vilniaus, Upsalos ir Meinuto) įvairių mokslo sričių skirtingus motinystės aspektus tyrinėjančias mokslininkes. Tinklalaidėse populiariai ir prieinamai pristatomi tinklo dalyvių tyrimai. Jų metu Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė, doc. dr. Eglė Šumskienė kalbina „MotherNet“ dalyves apie jų tyrimus. Tinklalaidę įkvėpė kasmėnesiniai tarpdisciplininiai motinystės tyrimų kolokviumai, kuriuos koordinuoja ir moderuoja Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros docentė, dr. Violeta Gevorgianienė. Kolokviumų programą rasite čia.