FSF įvykiai

2022 m. sausio 17-18 d. Ugdymo mokslų instituto mokslininkės dr. Anita Juškevičienė ir dr. Gabrielė Stupurienė pristatė projektą „STEAM-CT“ (Nr. 2019-1-BE02-KA201-060222) ir jo veiklas Ylakių gimnazijoje (Skuodo raj.). Gimnazijos mokiniai aktyviai išbandė (pilotavo) projekto veiklas, o mokytojai dalyvavo praktiniuose mokymuose.

Pilotuojant projekto veiklas mokslininkės stebėjo, su kokiomis problemomis susiduria mokiniai konstruodami valdiklius, aiškinosi, kokius pakeitimus reikėtų atlikti veiklų aprašyme norint pasiekti ugdymo tikslus.

Vilniaus rotušėje sausio 25 d. vakarą, minint Vilniaus miesto gimtadienį, Šv. Kristoforo statulėlėmis tradiciškai buvo apdovanoti vilniečiai, kurie, pasak miesto mero Remigijaus Šimašiaus, 2021 m. savo talentu ir atkaklumu labiausiai keitė ir augino mūsų miestą. Šiemet tarp dešimties laureatų – net penki Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai, tarp laureatų yra ir du Fakulteto bendruomenės nariai - psichologė Aušra Kurienė ir psichologas Robertas Povilaitis

Ugdymo mokslų instituto mokslininkai vykdo keletą projektų, kurie susiję su STEAM ugdymu. Antrus metus skaičiuoja ERASMUS+ projektas „STEAM ugdymo tobulinimas“ (https://dose.ugdome.lt/). Projekto tikslas tobulinti STEAM ugdymą Europos mokyklose siekiant stiprinti jaunimo domėjimąsi STEAM dalykais ir karjeros planavimą šia kryptimi, suteikiant mokykloms reikiamą metodinę paramą.

2022 m. sausio 26-27 dienomis Vilniaus universitete Filosofijos fakultete organizuojamas „Akademinio rašymo seminaras“ anglų kalba. Seminarą sudaro 6 temos, skirtos doktorantams ir jų vadovams, kurias per dvi dienas trukančius užsiėmimus atskleis Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (Vilnius University), Prof. dr. Nijolė Burkšaitienė  (Vilnius University), Prof. dr. Ineta Luka (Turiba University, Latvia). Seminaras yra vienas iš projekto „Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto“  Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001, rengiamų renginių ciklo. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija kartu su VU Filosofijos institutu organizuoja XXV Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadą. 

Moksleiviai, kuriems po antrojo olimpiados turo bus skirtos prizinės vietos arba pagyrimo raštai, bus kviečiami dalyvauti atrankoje dėl išvykos į XXX Tarptautinę filosofijos olimpiadą (IPO 2022). kuri vyks gegužės 26-29 dienomis Lisabonoje (Portugalijoje).

Šių metų sausio 25 d. 16 val. kviečiame į Consilium educationis seminarą „Taika, lygybė, brolybė ir kiti sovietinio švietimo mitai“.

„SSRS buvo pati taikiausia šalis pasaulyje. Todėl vaikai granatas mokėsi mėtyti jau pradinėse klasėse“. „Sovietų Sąjungoje visi buvo lygūs. Tik kai kurie lygesni“ – šios ir panašios ironišką atspalvį turinčios frazės lydi ideologiniais terminais ir lozungais virtusius žodžius „taika”, „lygybė”, „brolybė”. Consilium Educationis susitikime bus pristatoma, kaip jie buvo diegiami sovietinėje mokykloje ugdant „Naująjį žmogų”. Remiantis VU Ugdymo mokslų institute vykdomo projekto (LMTLT, Nr.S-LIP-19-68/ (1.78) SU-810) tyrimo rezultatais bus aptariami karinio rengimo, socialinio teisingumo, tautų draugystės propagavimo vėlyvojo sovietmečio švietime aspektai.

COVID-19 pandemija palietė ir privertė keistis mokinių ugdymo procesą. Bet kokie pokyčiai jiems jautriose grupėse sukelia arba paaštrina psichosocialinių rizikų bei išsilavinimo spragų grėsmę, ypač jau esamų psichosocialinių rizikų kontekste. Kadangi šalies mokyklos skirtingai tvarkosi su COVID-19 sukeltais pokyčiais, galima spėti, kad yra mokyklos lygmens veiksnių, kurie palengvina ar trikdo ugdymo procesą. Čia išryškėja švietimo veiklų organizavimo ir valdymo ir mokyklos bendruomenės – visų ugdymo proceso dalyvių – išteklių: susitelkimo, bendradarbiavimo, pasitikėjimo, t. y. bendruomeniškumo, svarba mokymosi pasiekimams ir kylančių psichosocialinių rizikų mažinimui – apskritai ugdymo procesui ir specifiškai krizės atveju.

COVID-19 pandemijos metu skubus ugdymo proceso perorientavimas į nuotolinį ar mišrų atskleidė ne tik techninio aprūpinimo, bet ir bendruomenės susitelkimo priimti iššūkius bei veiksmingai spręsti problemas svarbą, siekiant ugdymo tęstinumo pokyčių laikotarpiu. Ir ugdymo proceso organizavimas bei valdymas, ir bendruomeniškumo plėtojimas mokykloje daugiausia priklauso nuo jos vadovų lyderystės. Siekdami įvertinti mokyklos bendruomenės psichosocialines rizikas, jų sąsajas su 5–12 klasių mokinių mokymosi pasiekimais ir šias rizikas mažinančius socialinio kapitalo bei mokyklos vadovų lyderystės veiksnius, Vilniaus universiteto Filosofijos ir Medicinos fakultetų mokslininkai atliko mokslinį tyrimą. Šiame leidinyje pristatomi svarbiausi tyrimo rezultatai ir jų pagrindu parengti siūlymai, kaip formuoti švietimo politikos gaires siekiant kurti palankias sąlygas šalies mokyklų  bendruomenės narių socialinės adaptacijos įgūdžių ugdymui, socialinio kapitalo plėtojimui bei mokymosi pasiekimų gerinimui neapibrėžtumo sąlygomis.

Rekomendacijos švietimo politikai

Rekomendacijos mokyklų bendruomenėms

Ar jaunimas ketina išvykti iš Lietuvos? Kaip migracija paveikia ketinimus turėti vaikų ir šeiminio gyvenimo įsivaizdavimą?

Viešame ir akademiniame diskursuose šeiminio gyvenimo pertvarka ir mažėjantis gimstamumas dažnai siejamas su jaunų žmonių emigracija iš Lietuvos. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2010-2021 m. 20-34 m. amžiaus grupė, pasižyminti didžiausiu potencialu kurti šeimas ir susilaukti vaikų, sudarė daugumą išvykstančiųjų iš Lietuvos. 2019 m. užsienyje gimė daugiau kaip 3 tūkst. Lietuvos piliečių ir tai sudarė 11.9 % visų kūdikių. Šiuo laikotarpiu ypač daug emigrantų vaikų gimė Jungtinėje Karalystėje, nemaži ir Norvegijoje, Airijoje bei Vokietijoje gimusiųjų skaičiai.

Vilniaus universiteto sociologės Irena Juozeliūnienė ir Irma Budginaitė-Mačkinė, vykdydamos Lietuvos Mokslo tarybos (LMTLT) finansuojamą mokslinį projektą „Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ (P-MIP-21-267) kėlė tikslą išnagrinėti 1980-2000 m. gimusiųjų migracinius ketinimus ir atsakyti į klausimą, ar/ kaip tarptautinė migracija paveikia jaunų žmonių požiūrius į šeiminį gyvenimą ir sprendimus susilaukti vaikų. Buvo išnagrinėti 2013 m. (N=1016), 2018 m. (N=1005) Lietuvos gyventojų reprezentatyvių tyrimų ir 2018 m. (N=406) šeimas sukūrusių Lietuvoje ir emigracijos metu šeiminius ryšius per atstumą palaikiusių jaunų žmonių tyrimų duomenys. Tikslinę 1980-2000 m. gimusiųjų grupę sudarė atitinkamai N=325 (15-33 m.), N=325 (18-36 m.), N=167 (21-38 m.) respondentai. Apklausas vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija UAB „Baltijos tyrimai“.