FSF įvykiai

Mėnesienoje nuimamo derliaus garsai ir audringų diskusijų aidai – tai pro šalį keliaujantis smalsuolis būtų išgirdęs vėlų besibaigiančios vasaros savaitgalį Šilėnuose. Būtent čia, Kalvarijos savivaldybėje, įvyko pirmasis kriminologijos festivalis DEMISTIFY.

Siaubo pasakos prie laužo, joga, karatė, piešimo pamokos, atminties žaidimai – tik dalis veiklų, į kurias įsitraukė bemaž šimtas festivalio dalyvių.

„Drąsios idėjos suorganizuoti pirmąjį kriminologijos festivalį su komanda ėmėmės tikėdamiesi, kad į renginį pavyks pritraukti ne tik su kriminologija gerai susipažinusius, bet ir tuos, kam mūsų veiklos ir idėjos – visiška naujiena,“ – sako festivalio sumanytojas, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius Algimantas Čepas. Pasak jo, faktas, jog festivalis sudomino ne tik kolegas ir studentus, bet ir vietos bendruomenę, liudija – kriminologija gali ir turi peržengti auditorijų ir konferencijų salių sienas. O platus festivalio dalyvių profesijų ir interesų diapazonas tik patvirtina, kad kriminologijos kasdienybėje ir kasdienybės kriminologijoje yra tikrai daug.

Pirmojo kriminologijos festivalio dėmesys buvo skiriamas nusikaltimų aukų temai. Kodėl? Kriminologo A.Čepo įsitikinimu, dėmesio nusikaltimų aukoms vis dar skiriama per mažai, o pasmerkimo pastebima per daug. „Pripažinkim, nėra normalu, kad net įvykus itin skaudžioms nelaimėms, pavyzdžiui, vyrui nušovus žmoną, internetuose plūsta kaltinimai aukai: turbūt davedė, veikiausiai buvo už ką, dakniso žmogų. Kaltės perkėlimas nusikaltimo aukai, jos išgyvenimų nuvertinimas – pagrindiniai mitai, kuriuos per įvairius užsiėmimus ir susitikimus siekėme išanalizuoti ir dekonstruoti.“

Festivalio organizatoriai užsimena, kad jau aiškėja ne tik kitų metų festivalio tema, bet ir visiškai naujos idėjos kontūrai: „Iki kitų metų festivalio jau pažįstamos Šilėnų erdvės taps mistikos ir demistifikacijų parku-muziejumi Laumia. Vieta, kuri bus skirta paslaptims ir jas gliaudantiems socialiniams mokslams, pradedant, žinoma, kriminologija.”

Pirmąjį Centrinės ir Rytų Europos regione kriminologijos festivalį DEMISTIFY organizavo Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras ir Vilniaus pažangių studijų institutas. Festivalio idėjos palaikytojai: VU Filosofijos fakultetas, Lietuvos policija, Vidaus reikalų ministerija, Victim Support Europe.

Festivalis organizuotas vykdant Europos Komisijos JUSTICE programos finansuojamą projektą „PREVICT: pagalbos nusikaltimų aukoms plėtra“.

Festivalio akimirkos. Rimantės Gaičevskytės - Savickės, Sigitos Černevičiūtės, Jolantos Aleknevicienės nuotraukos.

VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas tęsia GEM (Empower Girls to Embrace Their Digital and Entrepreneurial Potential) (Grant agreement for an action with multiple beneficiaries. Nr. LC-01380173 (Girls4STEM-2019), Directorate-General for Communications Networks, Content and Technology) projektą, kurio tikslas – sudaryti galimybes atsiskleisti mergaičių skaitmeninio raštingumo ir verslumo gebėjimų potencialui STEM veiklose.

Gerbiami dėstytojai ir studentai,

VU Senatas priėmė sprendimą, kad studijų procesas ir jo veiklos 2021–2022 studijų metų rudens semestro metu planuojamos nenuotoliniu būdu. Laukiame Jūsų fakultete rudenį ir primename, kad pagrindinė visų mūsų grįžimo į auditorijas ir įprasto akademinio gyvenimo užtikrinimo sąlyga yra vakcinacija. Todėl visus, kurie dar nespėjo pasiskiepyti, kviečiame tai padaryti. Jeigu viruso plitimas sujauks planus, pranešime. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje informaciją apie rudens semestro studijų organizavimą ir vykdymą bei paramą studijų vykdymui skelbsime fakulteto interneto svetainės skiltyje "Rudens semestro studijos", kurią lengvai pasieksite svetainės viršuje paspaudę "Aktualu".

Turiningos, smagios ir sveikos vasaros visiems!

„Kinai niekada nepasakys, kad jūs kažką ne taip padarėte, jie tiesiog nustos su jumis toliau kalbėtis, sakydami, kad turi daug darbų“, – teigia Lina Bartusevičiūtė, konsultacinės įmonės „Litao“ steigėja, Kinijoje gyvenanti 12 metų ir padedanti verslams patekti į šią rinką. Pasak pašnekovės, Kinija verslui yra labai patraukli šalis, tačiau norint čia patekti, reikia investuoti daug laiko ir pastangų. Vilniaus universitete (VU) sinologijos studijas baigusi alumnė L. Bartusevičiūtė apie patirtis iš pirmų lūpų sutiko papasakoti plačiau.

Vakar Vilniaus universitetas baigė dar vienus mokslo metus. Finis anni academici – didi diena visai universiteto bendruomenei.

Norime pasidžiaugti ir pasveikinti savo bendruomenės narius, kuriems šventės metu buvo įteikti apdovanojimai:

Geriausio tarptautinio projekto kategorijoje, apdovanoti:

Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė dr. Eglė Jasutė, profesorė dr. Valentina Dagienė, profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė, docentė dr. Asta Meškauskienė ir tyrėjas Vaidotas Kinčius.

Už geriausią mokslinę publikaciją - Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslo sričių publikacijos kategorijoje, apdovanotas:

Filosofijos fakulteto docentas Kęstutis Kirtiklis.

Nuoširdžiai sveikiname, džiaugiamės ir likime kuo didžiausios sėkmės!

Š. m. birželio 17 d. įvyko rinkimai į Filosofijos fakulteto Tarybą. Iš 26 iškeltų kandidatų (žr. sąrašą) į fakulteto tarybą buvo išrinkti šie 14 mokslininkų:

• Azijos ir transkultūrinių studijų institutas: prof. Audrius Beinorius ir doc. Deimantas Valančiūnas;
• Filosofijos institutas: prof. Marius Povilas Šaulauskas, prof. Rita Šerpytytė, doc. Jonas Dagys;
• Psichologijos institutas: prof. Danutė Gailienė, prof. Evaldas Kazlauskas, doc. Antanas Kairys, doc. Sigita Girdzijauskienė, doc. Vilmantė Pakalniškienė;
• Sociologijos ir socialinio darbo institutas: prof. Laimutė Žalimienė ir doc. Rūta Žiliukaitė;

• Ugdymo mokslų institutas: prof. Lilija Duoblienė ir doc. Irena Stonkuvienė.

Filosofijos fakulteto rinkimų komisijos protokolas (birželio 17 d.) – parsisiųsti

Pakartotinių rinkimų metu, kurie vyko birželio 22 d., į likusias dvi Filosofijos fakulteto Tarybos Sociologijos ir socialinio darbo institute skirtas vietas. Iš 7 iškeltų kandidatų (žr. sąrašą) į fakulteto tarybą buvo išrinkti šie du mokslininkai:

doc. dr. Algimantas Čepas;
asist. dr. Jolanta Aleknevičienė;

Filosofijos fakulteto rinkimų komisijos protokolas (birželio 23 d.) – parsisiųsti.

Tarybos pirmininke buvo išrinkta doc. Vilmantė Pakalniškienė, pirmininkės pavaduotoju - doc. Jonas Dagys.

Filosofijos fakulteto Tarybos rinkimus rengė Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos patvirtinta Filosofijos fakulteto rinkimų komisija (toliau – Rinkimų komisija):

Kęstutis Dragūnevičius (pirmininkas);
Tomas Bedulskij (studentų atstovas).

Sveikiname naująją Filosofijos fakulteto Tarybą.

Profesorius Zenonas Norkus dalinasi savo mintimis apie VU Filosofijos fakultete vykdomas sociologijos magistrantūros studijas. Trumpame interviu prof. habil. dr. Z. Norkus papasakojo kas yra sociologija, kas laukia studentų bei kodėl sociologija yra įdomiausias mokslas.

Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?

Tai labai ilga istorija, nes pasikeitė ir pati disciplina, kurioje dirbu. Baigiau filosofijos studijas, iš jos apgyniau ir pirmą disertaciją. Mat anksčiau būdavo dvi: daktaro ir habilituoto daktaro. Taigi pirmoji, apginta tolimais 1984 m. buvo filosofijos (Edmundo Husserlio logikos filosofija), o antroji (2002 m.; Maxas Weberis ir racionalus pasirinkimas) – sociologijos disertacija. Gal jau daugiau nei pora dešimtmečių darbuojuosi sociologijos srityje, kuri vadinasi lyginamoji istorinė sociologija. Tai vėberiško stiliaus sociologija. Minėtoje, o ne kurioje nors kitoje srityje dirbu todėl, kad ten turiu pakankamą kompetenciją ir įdirbį, kad parašyčiau tekstų, kurie priimami spausdinti solidžiuose moksliniuose leidiniuose.

VU Filosofijos fakulteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vedėjos prof. habil. dr. Ritos Šerpytytės teigimu šiuolaikinės religijos studijos - tai teoriniai akupunktūros seansai, atrandantys skaudamus taškus ir juos išjudinantys. Trumpame pokalbyje profesorė papasakojo apie savo kelią iki religijos studijų, apie tarptautines konferencijas bei paskaitas kituose pasaulio universitetuose ir pristatė Religijos studijų magistrantūros programą. Profesorė nemano, jog religijos studijos išgelbės pasaulį, bet jos gali padėti mažinant paviršutinišką šiandieninės visuomenės požiūrį į religiją.