Šis mokslinis projektas nagrinėja, kaip vėlyvuoju sovietmečiu ir ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu Lietuvoje vystėsi alternatyvaus religingumo judėjimai, įkvėpti Azijos kultūrų. Tyrimas apima tokius religinius judėjimus kaip budistai, vaišnavai, romuviečiai ir kiti.
Per ateinančius ketverius metus bus analizuojama, kaip šie judėjimai adaptavo Azijos religijų praktikas vietos kultūriniame kontekste nepaisant oficialių sovietinės sistemos ribojimų.
Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, sutarties S-MIP-24-110
Projektą vykdo: vadovė doc. dr. Rasa Pranskevičiūtė-Amoson; tyrėjai: doc. dr. Deimantas Valančiūnas, doc. dr. Kristina Garalytė ir dokt. Linas Tavaras.
Apie
Šio tyrimo objektas – Lietuvoje vėlyvuoju sovietiniu laikotarpiu susiformavę alternatyvūs, turintys nenormatyvią vertybių ir gyvenimo būdo sistemą dominuojančių kultūrinių ar religinių praktikų kontekste, dažnai sinkretizmu bei kitų kultūrų tikėjimų ir praktikų apropriacija pasižymintys orientalistiniai (su Azijos kultūromis susiję) religiniai judėjimai. Nepaisant oficialios ideologijos ribojimų, Lietuvoje vėlyvuoju sovietiniu laikotarpiu veikė neoficialus kultūrinis laukas, palankus įvairių alternatyvių religingumo ir dvasingumų apraiškų atkeliavimui, formavimuisi, plitimui ir raiškai.
Vėlyvuoju sovietmečiu regione (įskaitant ir Lietuvą) plito įvairios su skirtingomis Azijos religijomis ir kultūrinėmis praktikomis susijusios idėjos, formavosi alternatyvaus religingumo tinklai ir bendruomenės – vaišnavai, tibetietiško budizmo grupės, jogų ir meditacijos būreliai, Rericho bei Romuvos bendruomenės. Vieni turėjo tiesioginių ryšių su Azijos religijomis, kiti netiesiogiai iš tokių religijų sėmėsi įkvėpimo. Šie judėjimai kūrė alternatyvų dvasinių tikėjimų bei praktikų lauką sovietinėje ir ankstyvojoje posovietinėje Lietuvoje, kuris pakitusiomis formomis yra išlikęs iki šiandien.
Alternatyvių azijietiškos kilmės religinių bendruomenių kaita Lietuvoje pereinamajame laikotarpyje iš socialistinės į posocialistinę santvarką išlieka neištirta tema, nors ir religingumas sovietmečio ir šiuolaikinėje Lietuvoje (kaip ir kitose buvusio komunistinio režimo šalyse), įskaitant alternatyvųjį, sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio. Ankstesni religijų komunistiniame regione tyrimai daugiausiai orientavosi į tradicinių religijų apribojimus ir išlikimo strategijų tematiką. Kol kas daugiausia tirta religinių grupių posovietiniu Lietuvos laikotarpiu (tyrinėtos „Tikėjimo žodžio“, evangelikų baptistų, „Gyvenimo meno fondo“, vaišnavų, anastasininkų, pagonių, neošamanų ir kt. grupės. Pastaraisiais dešimtmečiais pasirodė įvairius alternatyvaus religingumo komunistiniu laikotarpiu aspektus analizuojantys darbai: ezoterinio religingumo ypatumų ir raiškos, regione veikusių alternatyvių religinių grupių įvairovės ir išlikimo strategijų, vėlyvojo sovietmečio alternatyviojo religingumo tinklų, bendruomeniškumo pobūdžio Lietuvoje religinių mažumų ir valstybės santykio (po)sovietiniu laikotarpiu analizės.
Šiame tyrime, kaip ir minėtuose darbuose, analizuojamas alternatyvus religingumas, jo ypatumai ir raiška komunistiniu laikotarpiu. Tuo pačiu šis tyrimas tampa novatoriškas tyrimo objektu – orientalistiniais religiniais judėjimais bei tuo, kad analizuoja sovietinį ir posovietinį laikotarpį ne atskirai, bet žvelgia į kultūrinių praktikų tęstinumą sociopolitinių santvarkų kaitoje. Tyrimui pasirinktos sovietmečiu ir ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu veikusios ir (ar) tebeveikiančios alternatyvios religinės bendruomenės ir dvasinių praktikų grupės (Rericho draugija, budistai, krišnaitai, romuviečiai, A. Žarskaus ir G. Patacko grupė (baltų tautosakos mitologijos su rytietiškais elementais propaguotojai)) savo tikėjimą ir vertybes grindžiančios iš Rytų (ypač Indijos) kildinamomis religijų ir filosofijų doktrinomis. Sąvoka „orientalistinis” šiame tyrime vartojama ne kaip geografinės lokacijos žymeklis, o kaip įsivaizduojamų dvasinių praktikų, fantazijų ir mitų rinkinys, perkeltas ir adaptuotas kitame kultūriniame kontekste.
Projekto tikslas – atskleisti alternatyvaus orientalistinio religingumo formavimąsi, raišką ir kaitą Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu bei ankstyvuoju posovietiniu periodu, fokusuojantis į asmeninių patirčių, socialinės sąveikos bei politinio konteksto analizės pjūvius.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2024– 2027 m.
Veiklos
1) Archyvinės medžiagos ir viešojo diskurso analizė – sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos pirmojo dešimtmečio periodinės spaudos analizė (žiniasklaidos dėmesys alternatyvioms religinėms bendruomenėms, reprezentacinės strategijos bei alternatyvių religinių bendruomenių matomumas viešojoje erdvėje); su religinėmis mažumomis susijusių KGB archyvų dokumentų, kt. institucijų dokumentų analizė, lyginimas bei interpretacija; religinių bendruomenių savilaidos leidinių (pavyzdžiui, žurnalas “Harė Krišna” ir kt.) analizė; informantų pateiktų nuotraukų, dienoraščių, garso ir vaizdo įrašų, rašytinių šaltinių ir kitų duomenų analizė.
2) Pusiau struktūruoti giluminiai interviu ir teminė interviu analizė. Bus panaudotas Fritz᾿o Schütze᾿s (1983) gilumines gyvenimo istorijas (angl. in-depth life story interviews) interpretuojantis pusiau struktūruoto 2-3 val. trukmės interviu analizės metodas. Informantai bus atrenkami „sniego gniūžtės“ (angl. snowball) metodu. Informantai – žmonės, dalyvavę alternatyvaus religingumo veiklose nagrinėjamu laikotarpiu, jų artimieji, kolegos. Numatyta pradžioje pasirinkti informantus, susijusius su alternatyvaus religingumo židiniais, nagrinėjamu laikotarpiu veikusiais trijose vietovėse: Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Tikėtina, kad tyrimo geografija gali plėstis plečiantis informantų tinklui. Planuojama atlikti 30 giluminių gyvenimo istorijos interviu gyvai ir nuotoliniu būdu. Interviu metodu surinkti duomenys bus išanalizuoti atliekant kodavimą ir teminę analizę.
2024 m. antrinės literatūros analizė, pasirengimas empiriniam tyrimui: rengiamas interviu klausimynas, identifikuojami informantai, atliekama pirminė žiniasklaidos priemonių apžvalga.
2025 m. atliekami interviu, darbas archyvuose, žiniasklaidos publikacijų analizė. Surinktų duomenų pagrindu rengiami ir įteikiami straipsniai mokslo žurnalams. Dalyvaujama mokslinėse konferencijose. Pradedamas pildyti projekto rezultatams skirtas tinklapis.
2026 m. tęsiamas darbas archyvuose, nagrinėjama religinių bendruomenių pateikta ir archyvuose surinkta vaizdo medžiaga, atliekama savireprezentacinių leidinių teminė analizė, rengiami straipsniai mokslo žurnalams, dalyvaujama mokslinėse konferencijose, rengiama kolektyvinė monografija, parengiamas mokslo populiarinimo publikacija.
2027 m. dalyvaujama tarptautinėse konferencijose, po recenzentų pastabų redaguojama kolektyvinė monografija, ji teikiama leidybai. Atliekamas projekto viešinimas žiniasklaidoje. Organizuojamas baigiamasis projekto tarptautinis seminaras
Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis.