Instituto naujienos

Despite a sometimes violent, post-colonial history of inter-ethnic and inter-religious conflict Sri Lanka continues to have ritual sites such as, most famously, Sri Pada and Kataragama, where people of various religious and ethnic identities mingle. Moreover, though some sites have been the focus of efforts, primarily though not exclusively by the state, to impose narrative and identity homogenization, other sites, invigorated by post war circumstances, such as Our Lady of Madhu Shrine in Mannar, attract ever larger, ethnically, and religiously mixed, crowds.

Gerbiami dėstytojai ir studentai,

Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, VU Filosofijos fakultete daugumą 2021–2022 m. m. rudens semestro studijų veiklų planuojame vykdyti kontaktiniu būdu auditorijose, užtikrinant LR Vyriausybės ir Operacijų vadovo sprendimuose nustatytų būtinųjų sąlygų laikymąsi.

Kaip rašyti apie Afriką? Deja, ši tema Lietuvos žiniasklaidoje iki šiol stokoja dėmesio bei reikiamų instrumentų. Įprastai pasakojimai apie Afrikos šalis vis dar pilni stereotipų, šališkumo ir apibendrinimų. Dr. Sally Osei-Appiah paskaitoje trumpai apžvelgs Afrikos reprezentacijų žiniasklaidoje istoriją, išnagrinės „afropesimizmo“ sampratą, dažniausiai Vakarų žiniasklaidoje paplitusius Afrikos reprezentacinius tropus, bei pateiks patarimų ką yra svarbiausia atsiminti norint geriau pasakoti Afrikos istorijas.

Vienas svarbiausių tradicinės Kinijos terminų — ming 命 — dažnai aiškinamas ir verčiamas kaip „likimas“. Šioje diskusijoje pirmiausia pažvelgsime kaip į „likimo“ terminą žvelgia šiuolaikinių Vakarų filosofijos, psichologijos, antropologijos studijos. Tuomet pasiaiškinsime klasikinio konfucianizmo veikaluose aptinkamą ming 命 sampratą.

2021 m. spalio 20 d. 18 val. kviečiame į doc. dr. Dalios Švambarytės paskaitą „Pirmas pasaulyje romanas ir jo skaitytojai: Sakmė apie princą Gendži“.

2021 m. spalio 7 d. kviečiame į ketvirtąjį diskusijų ciklo „Conversations in Anthropology“ susitikimą „Transinsularizmas: Karibų jūros perspektyva“, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius dr. Victor de Munck moderuos diskusiją su Talino universiteto docentu dr. Carlo Cubero.

2021 m. spalio 5 d. Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje mokytojų dienos proga vykusiuose Karjeros dienų renginiuose su šios mokyklos vyresniaisias gimnazistais susitiko Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius dr. Audrius Beinorius.

2021 rugsėjo 28 d. 13 val. Aivaras Jefanovas gins disertaciją „Kohabitacija Arkties Jakutijos kraštovaizdžiuose: elnių augintojų ir medžiotojų socialiniai santykiai su vilkais” etnologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Gynimas vyks hibridiniu būdu – Filosofijos fakulteto 201 aud. Ir per MS Teams platformą. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda – https://bit.ly/3Az9Vmj.

Haiku – unikalus poezijos žanras, susiformavęs Japonijoje Edo laikotarpiu. „Dabartinis haiku yra apie buvimą čia ir dabar, apie sezoniškumą, išgyvenimą akimirkos. Haiku logika tokia, kad kuo labiau esi suvaržytas, tuo geriau veikia fantazija“, – tvirtina japonų literatūros specialistė ir Vilniaus universiteto japonų kalbos dėstytoja Jurgita Ignotienė.

Rudens semestrui įsibėgėjant, norime pasidžiaugti puikiomis naujienomis. Praėjusiais metais Filosofijos fakultete vyko regiono studijų krypties programų vertinimas. Ekspertai vertino dvi mūsų fakultete vykdomas regiono studijų programas – Azijos studijos (bakalauro) ir Šiuolaikinės Azijos studijos (magistrantūros). Nuotolinio vizito metu užsienio ekspertai susitiko su studijų krypties savianalizės suvestinės rengimo grupe, administracija, dėstytojais, studentais, absolventais ir socialiniais partneriais.