Karaimų kalba

kalba Karaimu AB atskl int 
Karaimai (sav. karaj vns.; karajlar dgs.) – etniniai tiurkai, kalbantys viena iš tiurkų kalbų – karaimų, išpažįstantys karaimizmą. Žodis „karaimas“ reiškia ir tautybę, ir religijos pavadinimą. Karaimų religijos pagrindas yra Šventojo Rašto Senasis Testamentas, be jokių papildymų ir komentarų. Karaimų maldos namai – kenesa. Pamaldos vyksta ir liturginiai tekstai skaitomi karaimų kalba. Šiuo metu Lietuvos karaimų žodžiai rašomi pagal abėcėlę, sukurtą lietuvių abėcėlės pagrindu, papildytą papildomais sutartiniais ženklais, pritaikytais karaimų kalbai.

Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų Altajaus šeimos, vakarų-chunų šakos, kipčiakų grupės kipčiakų-polovcų pogrupiui. Iš visų šiuolaikinių tiurkų kalbų fonetinėmis, gramatinėmis ir leksinėmis ypatybėmis karaimų kalba artimiausia karačiajų-balkarų, kumykų, Krymo totorių kalboms, iš mirusių – artimiausia kumanų (poloviečių) kalbai. Karaimų kalbos Trakų tarmė jau daugiau nei 6 amžius gyvuoja tarp svetimų sau kalbų ir išsaugo savo senovinę būklę.

Lietuvos karaimai, kilę iš Krymo, Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje gyvena daugiau nei 600 metų. 1397–1398 m. po sėkmingo karinio žygio į pietus Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis atvežė iš Krymo kelis šimtus karaimų šeimų. Karaimams, kaip narsiems, sąžiningiems ir ištikimiems kariams, buvo patikėtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynimas nuo Teutonų ordino riterių. Kunigaikštis Vytautas įkurdino karaimus šiaurinėse Kunigaikštystės ribose ir Trakuose, prieigose prie pilių: nuo pilies pusiasalyje iki pilies saloje. Svarbu pažymėti, kad nuo tų laikų Trakų pilis nė karto nebuvo užgrobta priešų. Karaimų bendruomenei buvo suteikta Magdeburgo teisė ir dovanota žemė amžinam valdymui. Teritorinis atskirumas nuo kitų tiurkų tautų, kompaktiška gyvenvietė, Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir vėlesnių valdovų palankumas, karaimams suteiktos privilegijos – visos šios prielaidos padėjo karaimams išsaugoti Lietuvoje savo kultūrą, religiją, tradicijas, kalbą. Šiuolaikinė karaimų kalbos Trakų tarmė yra XIV amžiaus karaimų kalbos tąsa, išskyrus kai kuriuos akivaizdžiai iš slavų pasiskolintus žodžius ir sintaksines formas.

Karaimų kalbą Rytų kalbų mokykloje dėsto VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytoja Diana Lavrinovič.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos