Vos prieš dešimtmetį nurimus pilietiniam karui, Šri Lanka spėjo tapti mėgstama atostogų šalimi. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, jog per Velykas įvykdyti sprogdinimai priminė, kad šios Pietų Azijos valstybės gyventojai čia dar nepamiršo senų nesutarimų, kurie gali vėl peraugti į atvirą smurtą.
Šri Lankoje gyvena daugiau kaip 21 mln. žmonių, didžioji dauguma priklauso sinhalų etninei grupei ir išpažįsta budizmą. Kiek daugiau nei dešimtadalį gyventojų sudaro hinduistai tamilai, apie 9 proc. – musulmonai morai, apie 7 proc. gyventojų išpažįsta krikščionybę.
LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorė Kristina Garalytė teigia, jog Pietų Azijos gyventojų religinė tapatybė dažnai yra stipresnė už etninę, o smurto per nepriklausomą šalies gyvenimą buvo nemažai.
„Šri Lankos pilietinis karas truko 26 metus ir pareikalavo apie 100 tūkst. aukų, jo metu smurtas sklido tiek iš vyriausybės, tiek iš sukilėlių pusės. Jau tada tamilų sukilėliai naudojo savižudžių sprogdintojų taktikas, tai nėra kokia nors nauja strategija. Nuo 2009 metų, pasibaigus karui, Šri Lankoje gyvenimas normalizavosi, ir suklestėjo turizmas. Galima sakyti, kad šalis galėjo džiaugtis ramiu dešimties metų laikotarpiu, kurį, nelaimei, sutrikdė šios atakos. Daugeliui šie sprogdinimai primena pilietinio karo metus. Vėl pradėta baimintis naujos pilietinio smurto bangos“, – sako K. Garalytė.
Tiesa, anksčiau išpuoliai buvo mažesnio masto, nukreipti prieš kitas etnines ar religines grupuotes, o islamo ekstremizmas nebuvo paplitęs šioje šalyje. Gyventojų mažumą sudarantys musulmonai dažniau tapdavo atakų taikiniu ir savo ruožtu atsakydavo panašiais veiksmais.
„Iki ganėtinai neseniai musulmonai Šri Lankoje buvo daugiau aukos nei užpuolikai (...). Iki Velykinio incidento kalba ėjo apie vietines musulmonų grupes, kurios veikė daugiau reaktyviai, reaguodavo į vietinius kitų grupių išpuolius. Kas naujo šio išpuolio atveju, tai ne tik jo mastas, bet ir akivaizdžios globalios sąsajos“, – portalui LRT.lt komentuoja K. Garalytė.
Užsienio pagalba
Nors vadinamoji ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ jau prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį, kol kas įrodymų, kas ir kaip organizavo šias atakas, nėra. Kol vyksta tyrimas, Šri Lankos gynybos ministras Ruwanas Wijewardene pareiškė, kad tai buvo atsakas į kovą Naujojoje Zelandijoje įvykdytas šaudynes mečetėse.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius LRT RADIJUI sako, jog pagal pirminę išpuolio tyrimo medžiagą panašu, kad atakas įvykdė vietos musulmonai, tačiau jie to negalėjo padaryti be pagalbos iš šalies.
„Tai galėjo būti grupuotės Indijoje ar Pakistane, kurios turi savo sumetimų, turi tikslą destabilizuoti padėtį Šri Lankoje. Atrodo, kad išpuolis rezonuoja globaliai, bet jo interesas yra labiau vietinio lygmens. Vietinė (musulmonų radikalų – LRT.lt) grupuotė buvo menkai žinoma net ir šalies viduje. Ji, kaip manoma, negalėjo realiai suorganizuoti išpuolių“, – sako profesorius.
Pasak E. Račiaus, vadinamoji „Islamo valstybė“ fiziškai jau yra nugalėta, todėl jos vaidmuo organizuojant šias atakas abejotina. VDU profesoriaus nuomone, išpuoliais veikiausiai yra stengiamasi destabilizuoti politinę situaciją Šri Lankoje, kur pastaruoju metu itin nesutaria prezidentas ir premjeras.
K. Garalytė sako, jog kovotojai iš Pietų Azijos buvo išvykę prisidėti prie „Islamo valstybės“, manoma, jog iš Šri Lankos buvo išvykę apie 400 ekstremistų, kurie dabar galėjo grįžti į šią šalį ir tęsti ekstremistinę veiklą.
Panaudos politikai
Per Velykas surengtų sprogdinimų metu žuvo 359 žmonės, dar daugiau kaip 400 yra sužeisti. Pasirinktas išpuolių laikas ir taikiniai – bažnyčios bei prabangūs viešbučiai – rodo, kad taip buvo siekiama atkreipti pasaulio dėmesį į šį išpuolį.
„Čia, matyt, yra simbolinis momentas, kuris turėjo neleisti tam įvykiui likti tik vietiniam lygmeny, kur tik viena kita žiniasklaidos priemonė būtų aprašiusi. Matyt, kad turėtų platesnių pasekmių Šri Lankai, jos vyriausybei, galbūt netgi jos žlugimui. (...) Tas didelis išpuolis buvo įvykdytas, galbūt iš užsienio jėgų tikintis rezonanso tiek pasaulyje, tiek viduje, kad kažkas pasikeistų Šri Lankoje. Galbūt tikėtasi, kad tie patys tamilai galėtų pradėti judėti, bruzdėti ir galbūt atnaujinti separatistinį karą“, – sako VDU profesorius E. Račius.
K. Garalytė teigia, jog išpuoliai bus panaudoti politikų asmeniniams tikslams tiek pačioje Šri Lankoje, tiek ir kitose regiono valstybėse.
„Išpuoliai tampa įrankiu politiniams lyderiams pakreipti diskursą sau tinkama linkme. Tai ypač aktualu kalbant apie Indiją ir Kiniją, kurios valdantieji turi aiškią antimusulmonišką poziciją“, – LRT.lt teigė ekspertė.
Jos nuomone, dėl šių išpuolių gali vėl atgimti vos prieš 10 metų pasibaigusio pilietinio karo nesutarimai.
„Saugumo situacijai regione itin svarbus kitas dalykas, susijęs su Pietų Azijos specifika, – nesantaika tarp skirtingų religinių, etninių ir lingvistinių bendruomenių. (...) Dabartinė situacija kuria palankią dirvą bendruomeninių konfliktų ir naujų politinių smurto atvejų įsiplieskimui. Bendruomeninė nesantaika Pietų Azijoje gali būti pavojingesnė ir pareikalauti daugiau aukų nei teroro išpuoliai“, – sako K. Garalytė.
Tuo tarpu dabartinė politinė padėtis Šri Lankoje gali vesti prie naujų konfliktų.
„Užuot siekusi skirtingų grupių tolygaus reprezentavimo, valstybė teikia pirmenybę dominuojančiai grupei – sinhalų budistams. Ir konstruoja Šri Lanką ne kaip daugiakultūrinę, bet kaip sinhalų budistinę šalį“, – komentuoja K. Garalytė.
Parengė Andrius Balčiūnas. Nuotr. Šri Lanka / AFP/Scanpix.
Šaltinis: LRT.lt / 2019-04-25
Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1052439/pasauli-sudrebino-atakos-sri-lankoje-kas-ten-is-tiesu-vyksta