Vieni jų gyvenimo pavydi, kiti – jas užjaučia. Arabų moterų gyvenimo būdas, taisyklės ir tradicijos gerokai skiriasi nuo mums įprastų. Nepaisant to, kad pasaulis skaičiuoja XXI amžių ir bestudijuojančios, karjeros aukštumų siekiančios moterys jau seniai nieko nebestebina, islamo tradicijas propaguojančiose šalyse, konservatyviose šeimose moters pareigos suprantamos visai kitaip. VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantė Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė išsamiai papasakojo, kokios taisyklės ten vyrauja ir ar yra bent menka prošvaistė, kad moterų teisės ir ten įgautų pagreitį.

– Vis pasigirsta istorijų, kaip arabų moterys pabėga nuo savo šeichų vyrų, nes jie neva blogai su jomis elgiasi. Visiems norisi sužinoti, kas iš tiesų slepiasi už uždarų rūmų durų, bet pradėkime nuo pradžių. Kaip ugdomos tradicinėse arabų šalyse mergaitės? Ko mokamos, kokios vertybės joms skiepijamos? – Kalbant apie Artimuosius Rytus ir jų tradicijas neišvengiamai reikia kalbėti apie islamišką tradiciją, kuria persismelkęs Artimųjų Rytų visuomenės gyvenimas. Todėl toliau kalbėdama apie „tradicinį“ gyvenimo būdą, daugeliu atveju remsiuosi būtent islamo tradicijos principais.

Pirmiausia turėtume suprasti, kad globalizacijos ir kitų svarbių procesų dėka pasaulis mažėja, vienodėja ir to „tradiciškumo“ lieka vis mažiau. Vis dar susiduriu su požiūriu, kad arabų kraštai yra kažkas egzotiško ir kartu senoviško, nepaliesto modernizacijos procesų, kad moterys ten gyvena haremuose prižiūrimos piktų vyrų. Tokį įvaizdį sukūrė ne tik „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakos. Nemenkai prisidėjo Holivudo filmai. Informaciją apie Artimuosius Rytus gauname ne iš jų pačių – už juos kalba kiti.

Žiūrint į Artimuosius Rytus šiandien, daugelis gyventojų pasimetę tarp modernybės ir tradicijos. Tiek pagal vietos papročius ir tradicijas, tiek pagal įstatymus, moterys įprastai būdavo apribotos namų erdve, kol vyrai turėjo priėjimą prie viešosios erdvės. Vadinasi, kol vyrai dirbdavo, moterys rūpinosi namais ir šeima. Taip buvo auklėjamos mergaitės nuo mažų dienų. Tačiau šiandien situacija keičiasi net ir labai konservatyviose šalyse – itin skatinamas moterų išsilavinimas, keičiasi įstatymai, vis labiau įgalinantis moteris darbo rinkoje.

Daugelis viduriniosios klasės merginų dabar auginamos lyg super moterys – joms skiepijama išsilavinimo svarba, atveriami keliai siekti karjeros, tačiau šalia to svarbu gebėti būti šeimos moterimi – mergaitės mokomos, kaip valdyti šeimos ūkį, rūpintis vyru ir vaikais. Kuo tradiciškesnė šeima, tuo šeimos puoselėjimas yra svarbesnė vertybė moters gyvenime. Religija taip pat vaidina svarbų vaidmenį – dalis moterų mano, kad rūpinimasis šeima yra moters religinė pareiga. Dažnai net ir modernesnėse visuomenėse manoma, kad šeima moteriai turėtų būti prioritetu, lyginant su jos asmeniniais siekiais, tikslais, karjera. Žinau pavyzdžių, kai moterys pradėdavo dirbti tik tada, kai visi vaikai sukurdavo savo šeimas.

Straipsnį parengė Agnė Keizikienė

Visą tekstą skaitykite čia

Šaltinis: delfi. lt / Moterys / 2021-04-16

Prieiga per inernetą: https://www.delfi.lt/moterys/ivairenybes/

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos