Ruklos pabėgėlių priėmimo centro atstovai, pasitelkę ekspertus ir Lietuvoje bandančius įleisti šaknis užsieniečius, vietos bendruomenes ir įvairių įstaigų specialistus kviečia apie migrantų ir pabėgėlių problematiką sužinoti iš pirmų lūpų.
Penktadienį vienas projekto „Bendruomeniškumo skatinimas Lietuvoje“ renginių vyko Jonavoje. Pirmadienį renginiai vyks Raseiniuose, penktadienį – Vilniuje.
Daugialypė kultūra „Pasaulis vis labiau globalėja ir kultūrų susidūrimo neišvengsime. Jeigu norime dirbti, palaikyti politinius, ekonominius santykius, turime turėti žinių apie kitas kultūras“, – kalbėjo Arabų kultūros forumo vadovė, VU Azijos ir transkultūrinių studijų arabistikos studijų lektorė Maritana Larbi. Ji Jonavos kultūros centro salėje renginio dalyvius supažindino su islamo pradžiamoksliu, aptarė stereotipus ir mitus. Kitų kultūrų išmanymas nuvykus svetur padės elgtis pagarbiai jų tradicijoms, lengviau suprasime pas mus atvažiuojančius ir bandančius gerbti bei bandyti prisitaikyti prie mūsų kultūros.
Anot arabistikos žinovės, islamo civilizacija yra labai daugialypė ir skiriasi priklausomai nuo regiono, šalies, vietovės, todėl neįmanoma iš karto kalbėti apie visas arabiškas bendruomenes. Yra 22 arabiškos šalys, kuriose kartu gyvena ir kitų religijų žmonės, kas taip pat turi įtakos tradicijoms, papročiams. Kalbant apie islamą nederėtų vadovautis vien informacija apie bendrą situaciją, moterų padėtį Afganistane, nes tai, kas ten vyksta, yra labiau išimtis. „Mitas, kad visos islamą išpažįstančios moterys yra beteisės, užguitos. Tikrai ne. Aišku, daug kas priklauso nuo moters socialinės padėties. Šiaip mergaitės yra labai mylimos, šeimos atidžiai renka būsimus vyrus“, – pasakojo M. Larbi.
Vienų feminisčių nuomone, islamas apsunkino moterų padėtį, kitų – kad kaip tik palengvino. „Vienos islamo feminizmo atstovės nori eiti dirbti, gyventi pagal Vakaruose įsigalėjusį supratimą, kitos eina į demonstracijas, nes nori gyventi pagal Koraną, yra už tradicinį šeimos modelį“, – teigė lektorė. Mergaitės skatinamos mokytis, daug arabių moterų yra su aukštuoju išsilavinimu, bet po studijų didžioji dalis jų lieka namuose. Artimuosiuose Rytuose dirba 28 proc., Saudo Arabijoje – 10 proc. moterų. Tradicinis moters vaidmuo – šeimos saugotojos ir globėjos. Ji atsakinga už vaikų priežiūrą, auklėjimą, vyro psichologinę gerovę ir pan., o vyras atsakingas už materialinį šeimos aprūpinimą. Tad kai vakarietės gailisi arabių moterų, šios gailisi vakariečių, kad joms tenka eiti į darbą, o dar ir rūpintis namais bei vaikais.
Sudaromos santuokos sutartys, į kurias būsima žmona gali įtraukti įvairias būsimo gyvenimo sąlygas ir turtinius klausimus. Musulmonų tradicijoje įteisintos ir skyrybos. Pavyzdžiui pagal šafii klasikinę teisinę tradiciją, po skyrybų vaikas iki septynerių metų privalo likti su mama, po to vyras gali kreiptis į teismą. Pagal Koraną, negalima rūkyti, vartoti alkoholio, narkotikų. Kalbėdama apie mums nepriimtinus kultūrų skirtumus, ji klausė, kodėl arabams turime diktuoti sąlygas, kaip jiems gyventi savo šalyse. „Pokyčiai turi būti natūralus procesas, jie patys turi kovoti už savo teises, patys turi priimti dalykus arba ne“, – kalbėjo M. Larbi.
Šaltinis: Kauno diena / 2021-09-13