Kodėl Vladimiro Putino pasisakymai prieš kolonialistinius Vakarus yra ne tik veidmainiški, bet ir pavojingi, pasakoja Vilniaus universiteto tyrėjas Fabio Belafatti.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai V. Putinas pasakė savo garsiąją kalbą, kurioje paskelbė apie Ukrainai priklausančių Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių aneksiją su visomis protu sunkiai suvokiamomis užuominomis apie satanizmą, gana atvirais grasinimais branduoliniu ginklu ir pusiau sugromuliuotomis neoeurazianizmo idėjomis, „Instagram“ puslapyje apie senovės meną aptikau šią citatą iš Vergilijaus „Eneidos“: „Tu gi pasaulio tautas valdyt mokėki, Romėne, Tau bus tokie menai – taikos tvirtovę statyti, Pasigailėt nuolankių ir drausti ginklu išdidžiąsias.“ („Eneida“, VI giesmė, 851–853 eilutės, vertė Antanas Dambrauskas) Tiesą sakant, romėnų literatūra man reiškia šiek tiek daugiau nei seniai išgyventas vidurinės mokyklos laikų košmaras, kurį mielai ištrinčiau iš atminties. Kiekvieną kartą, kai socialiniuose tinkluose aptinku klasikinių citatų, pajuntu stiprų intelektualinio pretenzingumo dvelksmą.
Tačiau šios eilutės privertė mane susimąstyti. Ne todėl, kad jos būtų ypač geros, – kiek pamenu iš vidurinės mokyklos, „Eneida“ tebuvo prasta „Iliados“ ir „Odisėjos“ kopija, itin stipriai atmiešta pataikavimais Romos politiniam elitui. Greičiau jos įdomios dėl to, ką mums pasakoja apie imperinį mentalitetą. Ir apie V. Putiną.
Šaltinis: LRT.lt / Pasaulyje / 2022.12.01