Studijų programos

Mokymosi ypatumai

Studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė

Sveikatos psichologijos absolventai turi išmanyti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą ir savo veiklos sritis joje, todėl jau nuo pirmo studijų semestro jiems suteikiama galimybė analizuoti Europos Sąjungos ir Lietuvos sveikatos priežiūros politiką bei sistemą pagal studijuojamą dalyką Sveikatos priežiūros politika ir sistema. Pirmame semestre taip pat dėstomas ir mokslinio tyrimo vykdymui reikalingus įgūdžius lavinantis dalykas Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas, sudarantis galimybes studentams pasirengti Mokslo tiriamajam darbui, Magistro darbo projektui bei Magistro baigiamajam darbui.

Jau pirmame semestre pradedami studijuoti ir dalykai, kuriuos santykinai galėtume priskirti Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims. Šiai dalykų grupei priskiriama Žmogaus neuropsichologija, Priklausomybių psichologija, Šeimos psichologinis konsultavimas ir Pozityvioji psichologija: teorija ir praktika. Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims priskirtini ir du antrojo semestro dalykai – Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija bei Asocialaus elgesio psichologija. Pirmame semestre Žmogaus neuropsichologijos dalyku gilinamos žinios apie įvairių žmogaus pažintinių funkcijų bei psichosocialinio funkcionavimo neurologinius aspektus, tam tikras neurologines būkles, reikalaujančias specialaus įvertinimo bei intervencijų. Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija skirta vienai plačiausių ir svarbiausių sveikatos psichologo funkcijų – dirbant komandoje su kitais specialistais teikti visapusišką bei veiksmingą pagalbą įvairaus amžiaus asmenims neįgalumo ir rimtų sveikatos sutrikdymų atvejais. Pasirenkamieji dalykai skirti įgyti specialių atitinkamos srities žinių, reikalingų sprendžiant aktualias problemas (pvz. priklausomybių) arba ugdant profesines kompetencijas (pvz., konsultavimo įgūdžius).

Studijų programos aprašas ir planas 

Privalumai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentai turi šias papildomas galimybes:

Perspektyvos

SVEIKATOS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GEBA:

• padėti žmonėms gerinti, palaikyti, atstatyti, stiprinti sveikatą, pasinaudodamas šiuolaikinėmis psichologijos bei sveikatos psichologijos teorijomis bei modeliais, įrodymais grįstomis prevencijos, psichologinės intervencijos bei reabilitacijos priemonėmis;
• įgyjęs visybišką (ekologinį) požiūrį į sveikatą, sveikatos stiprinimo ir prevencijos bei reabilitacijos programas, kvalifikuotai įsijungti į šiuolaikinę sveikatos priežiūros sistemą;
• padėti asmenimis, turinčiais nusiskundimų fizine sveikata ar fizinės sveikatos sutrikimų bei psichologinių sunkumų;
• kurti ir įgyvendinti visuomenės sveikatinimo strategijas ir taip prisidėti prie visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos.

SVEIKATOS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:

• tęsti studijas psichologijos doktorantūroje arba kitos krypties doktorantūroje, jei atitinka stojimo sąlygas bei reikalavimus;
• užsiimti privačia psichologo praktika, dirbti visose valstybinėse ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose: poliklinikose, ligoninėse, reabilitacijos centruose, slaugos įstaigose, sveikatos mokymo centruose bei biuruose ir pan., kuriose klientai/pacientai konsultuojami sveikatos stiprinimo bei sutrikimų prevencijos klausimais, vykdomi klientų/pacientų mokymai bei ugdomi gebėjimai, padedantys išsaugoti bei stiprinti sveikatą bei gerovę. Taip pat dirbti ugdymo institucijose, akademinėse bei nevyriausybinėse organizacijose, įvairiose įstaigose bei organizacijose, vykdančiose sveikatos stiprinimo programas bei siekti karjeros srityse, kur naudotinos psichologijos žinios bei specialieji gebėjimai.

Sveikatos psichologų klientų/pacientų ratas yra itin įvairus. Sveikatos psichologų teikiamos paslaugos integruojamos gydymo, reabilitacijos, rekreacijos, globos, ugdymo, socialinio darbo, prevencinėse bei sveikatos stiprinimo programose. Sveikatos psichologai dirba su asmenimis, turinčiais nusiskundimų fizine sveikata ar fizinės sveikatos sutrikimų bei psichologinių sunkumų, atsirandančių įveikiant ligą. Tokiu būdu jų klientais/pacientais dažniausiai tampa asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Nusiskundimų fizine sveikata ar jos sutrikimų turi ir psichikos ligomis sergantys asmenys. Todėl klientų/pacientų, kuriems reikalingos specializuotos sveikatos psichologų paslaugos, ratas yra labai platus. Sveikatos psichologai gali ir geba dirbti su įvairaus amžiaus asmenimis norinčiais stiprinti savo sveikatą ar turinčiais sveikatos problemų. Klientai/pacientai – nuo vaikų iki senyvo amžiaus asmenų, su kuriais dirbama individualiai, su grupėse ar bendruomenėje.

Į Sveikatos psichologų veiklos lauką įeina ir  visuomenės sveikatinimo strategijų kūrimas bei įgyvendinimas, prisidedant prie visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos iniciatyvų. Tokiu būdu sveikatos psichologai tampa pilnateisiais Sveikatos apsaugos ministerijai priklausančių Visuomenės sveikatos biurų, Sveikatos stiprinimo centrų bei kitų valstybinių bei privačių įstaigų, teikiančių sveikatinimo paslaugas, darbuotojais.

Priėmimo informacija

Į Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programą konkurso tvarka priimami asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos krypties universitetinį bakalauro laipsnį.

Turinčius kitos krypties bakalauro laipsnį ir norinčius įgyti psichologo išsilavinimą, kviečiame rinktis studijų programą „Psichologija turintiems aukštąjį išsilavinimą“.

Stojantiesiems 2018 m. numatytas motyvacijos vertinimas, įeinantis į stojančiojo konkursinio balo sandarą ir, atitinkamai, turintis įtakos konkursinio balo dydžiui.
Motyvacijos vertinimo aprašas.
Motyvacijos vertinimo tvarkaraštis.

Išsami informacija apie 2018 metų priėmimą į Vilniaus universiteto (VU) antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas pateikiama VU puslapyje Stojantiesiems – jame rasite aktualią informaciją.

Mokymosi ypatumai

Studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė

Pirmajame studijų semestre dėstomi bendrieji studijų dalykai (Švietimo politika ir vadyba, Švietimo sociologijos teorijos, Šiuolaikinė ugdymo filosofija, Vertybės ir ugdymas ir kt.), o nuo antrojo semestro galima rinktis vieną iš dviejų specializacijų (šakų):

1. Švietimo politika ir administravimas
2. Švietimo kultūra

Švietimo politikos ir administravimo šakos tikslas – parengti kompetentingus švietimo politikos ir administravimo specialistus, gebančius kurti naujas švietimo politikos priemones, rengti ir analizuoti švietimo politikos strateginių nuostatų įgyvendinimui reikalingus dokumentus, profesionaliai administruoti švietimo politikos įgyvendinimą įvairiuose švietimo valdymo lygmenyse.

Švietimo kultūros šakos tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos  švietimo kultūros specialistus, įsisavinusius švietimo situacijos analizės teorinius ir empirinius principus ir metodus, gebančius įgytas žinias ir įgūdžius originaliai, savarankiškai plėtoti, gilinti ir taikyti edukacinėje mokslinėje ir praktinėje erdvėje. Ši švietimo ir kultūros studijas jungianti šaka analizuoja švietimo ir ugdymo klausimus kintančioje kultūroje, o taip pat kultūrinio ugdymo problematiką šiuolaikinio švietimo sąlygomis. Tokio pobūdžio magistro programų (šakų) kituose Lietuvos universitetuose nėra.

Studijų programos aprašas ir planas (žr. Magistrantūros studijos --> Filosofijos fakultetas --> Edukologija --> Aprašymas arba Studijų dalykai).

Studijų programos tvarkaraštis.

Privalumai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos studentai turi šias papildomas galimybes:

Perspektyvos

EDUKOLOGIJOS MAGISTRAS:

• turi sociokultūrinių, kognityvinių, vadybinių, komunikacinių gebėjimų;
• išmano filosofinius ugdymo pagrindus;
• išmano Lietuvos švietimo sistemos sąrangą bei suvokia švietimo misiją ir vaidmenį visuomenėje;
• geba formuoti ir/arba įgyvendinti švietimo politiką nacionaliniu ir organizacijos lygmeniu;
• žino švietimo administravimo principus ir moka juos taikyti praktikoje;
• yra įsisavinęs edukologinių tyrimų metodologiją ir moka savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus.

EDUKOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:

• Švietimo politikos ir administravimo šaką baigę specialistai gali dirbti įvairiose švietimo institucijose, formuojančiose ir įgyvendinančiose švietimo politiką: vyriausybės švietimo komitetuose, mokslo ir studijų departamente (ŠMM), švietimo politikos ir jos analizės padaliniuose (ŠMM ir  UPC), Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje (NMVA), įvairaus tipo bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, kituose vyriausybiniuose ir nevyriausybiniuose, regioniniuose formalaus ir neformalaus švietimo, informavimo ir konsultavimo padaliniuose.
• Švietimo kultūros šaką baigę specialistai gali dirbti įvairaus profilio formalaus ir neformalaus ugdymo institucijose: kultūros, jaunimo ir neformalaus ugdymo organizacijose (respublikiniai moksleivių rūmai, Kūrybinių partnerysčių projektuose, Medijų edukacijos padaliniuose, ŠMM padalinyje Švietimo informavimo ir techninės kūrybos centre, Europos namuose, PIC - Pilietinių iniciatyvų centre, NEC – Neformalaus ugdymo centras), šeimos centruose, mokymų centruose (VRP/Hill & Knowlton, Lietuvos inovacijų centras) ugdytojais bei organizatoriais, taip pat savivaldybių švietimo skyrių jaunimo, kultūros ir sporto komitetų konsultantais, vadybininkais,  analitikais – tyrėjais.

Priėmimo informacija

Į Edukologijos magistrantūrą konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję bet kurios studijų krypties universitetinį bakalauro ar aukštesnį laipsnį. Konkursinė eilė sudaroma atsižvelgiant į diplomo priedėlio pažymių svertinį vidurkį ir baigiamojo darbo gynimo pažymį.

Išsami informacija apie 2017 metų priėmimą į Vilniaus universiteto antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas – pateiktoje nuorodoje rasite šią aktualią informaciją:

• Prašymų studijuoti registracija;
• 2017 metų priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisyklės ir priėmimo terminai;
• Informacija apie konkursinio balo sandarą, papildomus balus bei reikalingas pažymas;
• Informacija apie stojamąją studijų įmoką ir registracijos mokestį;
• Papildomas priėmimas;
• Studijų sutarties sudarymas.

Įstojusiems iš kitų studijų krypčių ir neturintiems išankstinių studijų programos reikalavimuose numatytų kompetencijų, bus sudarytos sąlygos išklausyti išlyginamuosius dalykus pagal atskirą Klausytojo sutartį. Išlyginamųjų dalykų poreikį kiekvienu individualiu atveju nustato Studijų programos komitetas.

Mokamų studijų metinė kaina – 2295 Eur.

Jūsų dėmesiui pristatome interviu Ar verta studijuoti Edukologiją VU Filosofijos fakultete?

Į pateiktus klausimus atsakė prof. Lilija Duoblienė (studijų programos komiteto pirmininkė), prof. Rimantas Želvys (VU Filosofijos fakulteto dėstytojas) ir antro kurso studentė Danguolė Gervytė.

Mokymosi ypatumai

Studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė

Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos – teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis. Mokymosi ir mokymo dalyke studentai gilintų žinias apie teorijas, aiškinančias mokymo(si) ir kognityvinius procesus, elgesio, socialinių, kognityvinių, emocinių, motyvacijos veiksnių poveikį vaiko mokymuisi ir ugdytų(si) įgūdžius efektyviam mokymo(si) proceso pritaikymui skirtingos raidos vaikams.

Edukacinės ir vaiko psichologijos programoje didelis dėmesys bus skiriamas profesinei praktikai. Profesinė praktika yra sudėtinė programos dalis, kurios metu magistrantai toliau formuos ir ugdys savo kompetencijas. Studentai profesinę praktiką atliks dviejose vietose – Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir mokykloje, ikimokyklinio ugdymo ar kitoje įstaigoje, kur teikiamos ugdymo ir pagalbos vaikams paslaugos.

Studijų programos planas

Studijų programos aprašas ir planas

Perspektyvos

EDUKACINĖS IR VAIKO PSICHOLOGIJOS MAGISTRO GEBĖJIMAI:

• žino ir supranta skirtingos raidos vaikų ir jaunuolių grupių (apimant ir specialių poreikių turinčius vaikus) kognityvinius, psichosocialinius raidos procesus ir jų poveikį mokymuisi, elgesiui ir psichikos sveikatai;
• geba vadovautis visybišku (ekologiniu) požiūriu identifikuodamas, vertindamas, spręsdamas vaiko problemą mokymosi ir kituose vaiko aplinkos kontekstuose;
• vadovaujasi problemos analizės samprata individo, grupės ir organizacijos psichologiniame ir psichoedukaciniame įvertinime ir supranta šio požiūrio privalumus analizuojant individualius atvejus;
• geba savarankiškai suformuluoti tyrimo problemą, argumentuotai pasirinkti tyrimo metodus, atsižvelgiant į psichologinių tyrimų etiką ir savo kompetenciją;
• geba savarankiškai ar komandoje vykdyti tyrimą: rinkti duomenis, analizuoti, interpretuoti ir pristatyti gautus rezultatus;
• teiks konsultacijas ir rekomendacijas vaikui ir jo šeimai, mokytojams, kitiems švietimo (pagalbos) ir sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos specialistams;
• geba kurti ir efektyviai palaikyti profesiniais standartais grįstus santykius su vaikais ir jų tėvais (globėjais), bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais ir bendruomenės nariais sprendžiant vaiko problemas;
• geba aiškiai komunikuoti profesinę informaciją skirtingoms klientų grupėms jų poreikius ir lūkesčius atitinkančiu būdu: vaikams, tėvams (globėjams), mokytojams, švietimo pagalbos ir kitiems specialistams, bendruomenei.

EDUKACINĖS IR VAIKO PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:

• tęsti studijas psichologijos doktorantūroje arba kitos krypties doktorantūroje, jei atitiks stojimo sąlygas bei reikalavimus;
• užsiimti privačia psichologo praktika, dirbti visose valstybinėse, privačiose ugdymo, neformaliojo švietimo bei švietimo pagalbos įstaigose; valstybinėse ir NVO institucijose, užtikrinančiose vaiko gerovę; aukštojo mokslo institucijose dėstytojais bei mokslininkais; orientavimo karjerai agentūrose ir centruose; psichinės sveikatos ir kitose institucijose, kuriose reikalingas vaikų / jaunuolių psichologinis konsultavimas ir įvertinimas. Taip pat siekti karjeros kitose profesinės veiklos srityse, kur naudotinos įgytos psichologijos žinios ir specialieji gebėjimai.

Priėmimo informacija

Į Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros studijų programą konkurso tvarka priimami asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos krypties universitetinį bakalauro laipsnį.

Turinčius kitos krypties bakalauro laipsnį ir norinčius įgyti psichologo išsilavinimą, kviečiame rinktis studijų programą „Psichologija turintiems aukštąjį išsilavinimą“.

Stojantiesiems 2018 m. numatytas motyvacijos vertinimas, įeinantis į stojančiojo konkursinio balo sandarą ir, atitinkamai, turintis įtakos konkursinio balo dydžiui.
Motyvacijos vertinimo aprašas.
Motyvacijos vertinimo tvarkaraštis.

Išsami informacija apie 2018 metų priėmimą į Vilniaus universiteto (VU) antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas pateikiama VU puslapyje Stojantiesiems – jame rasite aktualią informaciją:

• Prašymų studijuoti pateikimas;
• Dokumentų registracija;
• Priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisyklės ir priėmimo terminai;
• Informacija apie konkursinio balo sandarą;
• Informacija apie stojamąją studijų įmoką ir registracijos mokestį;
• Papildomas priėmimas;
• Studijų sutarties sudarymas i kt.

Mokymosi ypatumai

Studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė

Studijų metodai: paskaitos, seminarai, diskusijos, darbas grupėse, rašto darbai, praktinės užduotys, literatūros analizė, atvejo analizė, projektų rengimas ir kt.

Vertinimo metodai: pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta.

Įgytos žinios studijų pabaigoje apibendrinamos moksliniu darbu (magistro darbas) ir keturių mėnesių trukmės profesine praktika. Ją studentai atlieka suaugusiųjų ir vaikų gydymo ir konsultavimo įstaigose, kuriose dirba aukščiausios kvalifikacijos klinikiniai psichologai ir psichoterapeutai, vadovaujantys studentų praktikai. Taip pat kiekvienam studentui skiriamas praktikos vadovas katedros dėstytojas,  kuris palaiko ryšį su įstaigos praktikos vadovu ir rūpinasi organizaciniais praktikos reikalais, o taip pat atlieka studentų profesinę priežiūrą.

Praktikos pabaigoje studentai rašo praktikos ataskaitą – savo keturių mėnesių darbo analizę, kurią gina katedroje, dalyvaujant ir įstaigos praktikos vadovams.

Studijų programos aprašas ir planas

Privalumai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos studentai turi šias papildomas galimybes:

Perspektyvos

KLINIKINĖS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS:

• supranta asmenybės struktūros, raidos, patologijos tapsmo ir psichologinio poveikio dėsningumus svarbiausių psichologinių teorijų požiūriu;
• išmano svarbiausias psichoterapijos teorines paradigmas;
• geba taikyti savitus psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo metodus, siekdamas padėti spręsti asmeninio bei šeimos gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, psichologines krizes;
• kvalifikuotai atlieka psichodiagnostinius tyrimus, priima diagnostinius sprendimus, remdamasis tarptautinėmis diagnostinėmis klasifikacijomis;
• geba teoriškai pagrįsti ir praktiškai atlikti mokslinį savo darbo efektyvumo įvertinimą.

KLINIKINĖS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:

• tęsti studijas psichologijos krypties doktorantūroje arba kitos krypties doktorantūroje, jei atitinka stojimo sąlygas bei reikalavimus;
• dirbti psichologais vaikų ir suaugusiųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigose – pirminio, antrinio ir tretinio lygio somatinėse ir psichiatrinėse ligoninėse, psichikos sveikatos centruose, reabilitacijos centruose, krizių pagalbos centruose, užsiimti privačia konsultavimo praktika, taip pat dirbti įvairiose psichologinę pagalbą teikiančiose institucijose.

Priėmimo informacija

Į Klinikinės psichologijos magistrantūros studijų programą konkurso tvarka priimami asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos krypties universitetinį bakalauro laipsnį.

Turinčius kitos krypties bakalauro laipsnį ir norinčius įgyti psichologo išsilavinimą, kviečiame rinktis studijų programą „Psichologija turintiems aukštąjį išsilavinimą“.

Stojantiesiems 2018 m. numatytas motyvacijos vertinimas, įeinantis į stojančiojo konkursinio balo sandarą ir, atitinkamai, turintis įtakos konkursinio balo dydžiui.
Motyvacijos vertinimo aprašas.
Motyvacijos vertinimo tvarkaraštis.

Išsami informacija apie 2018 metų priėmimą į Vilniaus universiteto (VU) antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas pateikiama VU puslapyje Stojantiesiems – jame rasite šią aktualią informaciją:

• Prašymų studijuoti pateikimas;
• Dokumentų registracija;
• Priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisyklės ir priėmimo terminai;
• Informacija apie konkursinio balo sandarą;
• Informacija apie stojamąją studijų įmoką ir registracijos mokestį;
• Papildomas priėmimas;
• Studijų sutarties sudarymas ir kt.

Mokymosi ypatumai

Studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė

Studijų metodai: paskaitos, seminarai, diskusijos, darbas grupėse, rašto darbai, praktinės užduotys, literatūros analizė, atvejo analizė, projektų rengimas ir kt.

Vertinimo metodai: pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta.

Įgytos žinios studijų pabaigoje apibendrinamos moksliniu darbu (magistro darbas) ir keturių mėnesių trukmės profesine praktika. Ją studentai atlieka įvairiose organizacijose, kuriose dirba aukščiausios kvalifikacijos organizacijų psichologai, vadovaujantys studentų praktikai. Taip pat kiekvienam studentui skiriamas praktikos vadovas katedros dėstytojas,  kuris palaiko ryšį su įstaigos praktikos vadovu ir rūpinasi organizaciniais praktikos reikalais, o taip pat atlieka studentų profesinę priežiūrą. Praktikos pabaigoje studentai rašo praktikos ataskaitą – savo keturių mėnesių darbo analizę, kurią gina katedroje, dalyvaujant ir įstaigos praktikos vadovams.

Studijų programos planas

Studijų programos aprašas ir planas

Perspektyvos

ORGANIZACINĖS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS:

• išmano svarbiausias organizacinės psichologijos teorines paradigmas;
• geba planuoti ir atlikti tyrimus organizacijose, kvalifikuotai parinkdamas tyrimo metodus, pagrįsti išvadas bei rekomendacijas darbo analizės, personalo atrankos, darbo atlikimo vertinimo, personalo mokymo, darbuotojų motyvavimo, permainų valdymo, komandų formavimo, vadovavimo efektyvumo didinimo, personalo vystymo srityse;
• taikyti organizacijų konsultavimo procesą, jį teoriškai analizuoti, planuoti, susieti su konsultavimo tikslais, įvertinti konsultavimo efektyvumą;
• teoriškai pagrįsti ir praktiškai atlikti mokslinį savo darbo efektyvumo įvertinimą.

ORGANIZACINĖS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:

• tęsti studijas psichologijos krypties doktorantūroje arba kitos krypties doktorantūroje, jei atitinka stojimo sąlygas bei reikalavimus;
• dirbti psichologais valstybinėse ir verslo organizacijose, imtis privačios organizacijų konsultavimo praktikos.

Priėmimo informacija

Į Organizacinės psichologijos magistrantūros studijų programą konkurso tvarka priimami asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos krypties universitetinį bakalauro laipsnį.

Turinčius kitos krypties bakalauro laipsnį ir norinčius įgyti psichologo išsilavinimą, kviečiame rinktis studijų programą „Psichologija turintiems aukštąjį išsilavinimą“.

Stojantiesiems 2018 m. numatytas motyvacijos vertinimas, įeinantis į stojančiojo konkursinio balo sandarą ir, atitinkamai, turintis įtakos konkursinio balo dydžiui.
Motyvacijos vertinimo aprašas.
Motyvacijos vertinimo tvarkaraštis.

Išsami informacija apie 2018 metų priėmimą į Vilniaus universiteto (VU) antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas pateikiama VU puslapyje Stojantiesiems – jame rasite aktualią informaciją:

• Prašymų studijuoti pateikimas;
• Dokumentų registracija;
• Priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisyklės ir priėmimo terminai;
• Informacija apie konkursinio balo sandarą;
• Informacija apie stojamąją studijų įmoką ir registracijos mokestį;
• Papildomas priėmimas;
• Studijų sutarties sudarymas ir kt.

Mokymosi ypatumai

Studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė

Studijų metodai: paskaitos, seminarai, diskusijos, darbas grupėse, rašto darbai, praktinės užduotys, literatūros analizė, atvejo analizė, projektų rengimas ir kt.

Vertinimo metodai: pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta.

Įgytos žinios studijų pabaigoje apibendrinamos moksliniu darbu (magistro darbas) ir keturių mėnesių trukmės profesine praktika. Ją studentai atlieka įvairiose teisėsaugos institucijose ir Lietuvos teisės institute, kur dirba aukščiausios kvalifikacijos psichologai, vadovaujantys studentų praktikai.

Taip pat studentams skiriamas praktikos vadovas – katedros dėstytojas, kuris palaiko ryšį su įstaigos praktikos vadovu ir rūpinasi organizaciniais praktikos reikalais bei atlieka studentų profesinę priežiūrą. Praktikos pabaigoje studentai rašo praktikos ataskaitą – savo keturių mėnesių darbo analizę, kurią gina katedroje, dalyvaujant ir įstaigos praktikos vadovams.

Studijų programos aprašas ir planas

Privalumai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos studentai turi šias papildomas galimybes:

Perspektyvos

TEISĖS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS:

• įgijęs pakankamas teorines ir metodologines žinias, išmano asmens įvertinimo ir poveikio metodų taikymo galimybes;
• geba kelti profesinius tikslus, išskirti prioritetines veiklos sritis, planuoti ir organizuoti veiklą, kritiškai vertinti situaciją bei efektyviai spręsti profesinėje veikloje kylančius uždavinius;
• rinkti informaciją apie asmens, grupės ir organizacijos psichologines problemas, analizuoti konsultavimo ir intervencijos procesą;
• kurti, taikyti ir vertinti asocialaus elgesio prevencines programas;
• šviesti teisėtvarkos pareigūnus įvairiais psichologiniais klausimais;
• dirbti specialistų komandoje.

TEISĖS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:

• tęsti studijas psichologijos krypties doktorantūroje arba kitos krypties doktorantūroje, jei atitinka stojimo sąlygas bei reikalavimus;
• dirbti įvairiose teisėtvarkos sistemos institucijose, akademinėse, valstybinėse bei nevyriausybinėse organizacijose.

Priėmimo informacija

Į Teisės psichologijos magistrantūros studijų programą konkurso tvarka priimami asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos krypties universitetinį bakalauro laipsnį.

Turinčius kitos krypties bakalauro laipsnį ir norinčius įgyti psichologo išsilavinimą, kviečiame rinktis studijų programą „Psichologija turintiems aukštąjį išsilavinimą“.

Stojantiesiems 2018 m. numatytas motyvacijos vertinimas, įeinantis į stojančiojo konkursinio balo sandarą ir, atitinkamai, turintis įtakos konkursinio balo dydžiui.

Motyvacijos vertinimo aprašas.
Motyvacijos vertinimo tvarkaraštis.

Išsami informacija apie 2018 metų priėmimą į Vilniaus universiteto (VU) antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas pateikiama VU puslapyje Stojantiesiems – jame rasite aktualią informaciją. 

Mokymosi ypatumai

Studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė

Studijų programą sudaro dalykai, ugdantys studijuojančių kaip mokslininkų–tyrėjų kompetencijas bei dalykai, lavinantys socialinio darbo profesines kompetencijas, ugdantys vadybinius, lyderystės ir organizacinius gebėjimus. Programa orientuota į praktinio veikimo gebėjimų formavimą ir į taikomuosius mokslinius tyrimus.

Studijos vyksta mažose studentų grupėse, dažniausia mokymo forma – diskusija su dėstytoju ir su kolegomis, didelis dėmesys skiriamas savarankiškam darbui (tyrimai, analizės, literatūros studijos ir pan.). Studijų metu studentai atlieka socialinio daro vadybinę praktiką, kuri yra reguliariai reflektuojama praktikos vietoje bei universitete.

Studijų programos aprašas ir planas 

Privalumai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo studentai turi šias papildomas galimybes:

Perspektyvos

SOCIALINIO DARBO MAGISTRAS GEBA:

• sisteminti ir analizuoti sudėtingą informaciją;
• atlikti mokslinius tyrimus;
• vadovauti komunikacijos procesams ir žmonių grupėms/komandoms;
• kritiškai analizuoti socialinę politiką bei socialinius procesus;
• kurti inovatyvias socialinių problemų sprendimo strategijas;
• daryti įtaką socialinei politikai, inicijuodamas ir įgyvendindamas pokyčius;
• įgalinti asmenis bei struktūras kaitai, atstovauti teises asmenų, kuriems reikalinga pagalba;
• tobulinti socialinio darbo praktiką savo tyrimais ir analize.

SOCIALINIO DARBO MAGISTRAS GALI:

• tęsti studijas doktorantūroje;
• dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame arba nevyriausybiniame sektoriuose – socialinės pagalbos organizacijose ar jų padaliniuose, savivaldybėse, departamentuose, formuojančiuose socialinių paslaugų politiką bei sprendžiančiuose klausimus, susijusius su socialinio darbo profesija.

Priėmimo informacija

Į Socialinio darbo magistrantūrą konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję bet kurios studijų krypties universitetinį bakalauro ar aukštesnį laipsnį.

Studentams, įstojusiems į Socialinio darbo magistro programą ir nebaigusiems Socialinio darbo bakalauro programos, per dvi savaites nuo pirmojo semestro pradžios privaloma kreiptis į Socialinio darbo magistro studijų komiteto pirmininką* dėl išlyginamųjų studijų (papildomų dalykų išklausymo). Suderinus dalykus, prašome kreiptis į Studijų skyrių** dėl Laisvojo klausytojo sutarties pasirašymo.

Esant objektyvioms aplinkybėms, studentams gali būti suteikiama galimybė studijuoti pagal Individualų studijų planą, kuris derinamas su Studijų programos komitetu.

*Socialinio darbo studijų programos komiteto pirmininkė doc. dr. Violeta Gevorgianienė
Socialinio darbo katedra (310 kab.), Universiteto g. 9, 01315 Vilnius, tel. +370 5 2667609, +370 615 17924, el. p. 

**Studijų skyriaus vadovė Rūta Dragūnevičienė
Studijų skyrius (108 kab.), Universiteto g. 9, 01315 Vilnius, el. p.  , tel. (8 5) 266 7606

Mokymosi ypatumai

Studijų trukmė: 1,5 metų
Studijų apimtis: 90 kreditų
Studijų forma: nuolatinė

Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. 

Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. 

Studijų programos aprašas ir planas 

Privalumai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos studentai turi šias papildomas galimybes:

Perspektyvos

SOCIALINĖS POLITIKOS MAGISTRAS GEBA:

• taikyti įgytas žinias analizuodamas socialinės politikos reiškinius ir procesus, aiškindamas juos bendresniame istoriniame ir teoriniame kontekste;
• tirti socialinės gerovės reiškinius remdamasis tradicinėmis ir šiuolaikinėmis socialinės gerovės teorijomis bei naudodamasis kiekybiniais ir kokybiniais socialinių tyrimų metodais;
• orientuosis šiuolaikinių socialinių teorijų įvairovėje bei išvengti metodinių klaidų vykdydamas socialinės politikos tyrimų projektus;
• formuluoti socialinės politikos tikslus, uždavinius bei parinkti ir pagrįsti socialinei politikai įgyvedinti pasitelkiamas priemones, o taip pat organizuoti jų įgyvendinimą ir monitoringą.

SOCIALINĖS POLITIKOS MAGISTRAS GALI:

• tęsti studijas doktorantūroje;
• dirbti įvairiose srityse, tokiose kaip sveikatos ir socialinė apsauga, užimtumas ir pensijos, švietimas, miestų planavimas, viešoji tvarka ir kt. Socialinės politikos absolventas laukiamas socialinę politiką projektuojančiose politinėse, visuomeninėse, interesų grupes atstovaujančiose organizacijose ir tą politiką įgyvendinančiose viešosiose bei privačiose institucijose, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose.

Priėmimo informacija

Į Socialinės politikos magistrantūrą konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję bet kurios studijų krypties universitetinį bakalauro ar aukštesnį laipsnį.

Mokymosi ypatumai

Studijų trukmė: 2 metų
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė

Studijų metodai: paskaitos, seminarai, prezentacijos, rašto darbų rašymas, individualus ir grupinis tiriamasis darbas, namų darbai.

Vertinimo metodai: pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita, vykdoma raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta.

Sociologijos magistro mokslinis tiriamasis darbas numato išankstinį svarbiausių sociologijos pagrindų reikalavimą.

Studijų programos aprašas ir planas 

Norinčius pasiteirauti dabartinių sociologijos studentų apie studijas, kviečiame jungtis į VU sociologų bendruomenę, kurią rasite Facebook'e, naršyti Fakulteto sociologų tinklaraštyje Sociali Sociologija arba rašyti Mildai Pivoriūtei el. paštu

Privalumai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos studentai turi šias papildomas galimybes:

Perspektyvos

SOCIOLOGIJOS MAGISTRAS:

• išmano sociologijos teoriją, informacijos rinkimo, duomenų apdorojimo bei analizės metodus ir instrumentarijų;
• geba savarankiškai projektuoti ir atlikti kokybinius ir kiekybinius socialinius tyrimus;
• atlikti sociologinę socialinių problemų ir institucijų projektavimo ekspertizę;
• analizuoti, vertinti ir spręsti socialinių struktūrų funkcionavimo ir kaitos problemas bei suprasti šias problemas vietinių, tarptautinių ir globalinių procesų perspektyvoje;
• priimti atsakingus sprendimus, jų laikytis ir užtikrinti jų įgyvendinimą;
• plėtoti socialinę gerovę visuomenėje.

SOCIOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:

• tęsti studijas socialinių mokslų krypčių doktorantūroje, jeigu atitinka stojimo sąlygas bei reikalavimus;
• dirbti mokslo tiriamąjį darbą akademinėse institucijose; būti ekspertu politikos, teisės, ekonomikos, komunikacijų srityse; organizuoti ir atlikti taikomuosius tyrimus marketingo, viešojo administravimo, viešųjų ryšių ir reklamos srityse; rengti ir vykdyti socialinės ir edukacinės plėtros projektus.

Priėmimo informacija

Į Sociologijos magistrantūrą konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję bet kurios studijų krypties universitetinį bakalauro ar aukštesnį laipsnį.