FSF įvykiai

2021 m. spalio 22 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra kviečia į konferenciją „COVID – 19 pandemija ir lėtinės socialinės politikos ligos, laimėjimai bei receptai“. Renginio pradžia – spalio 22 d. 9 val.

2020 metais prasidėjusi COVID – 19 liga pasaulį privertė trumpam sustoti ir dėti visas pastangas, ligos plitimo stabdymui ir prevencijai. Pandemijos sukelti iššūkiai, sunkumai ir neužtikrintumo jausmas, palietė ne vieną gyvenimo sritį. Paslaugų, pramonės, sveikatos, pramogų ir t.t. Visi sektoriai nukentėjo, vieni daugiau, kiti mažiau, vieni rado greitesnę išeitį, kiti vis dar kamuojasi iš pandemijos sukeltos krizės. Norint suvaldyti ir sumažinti krizės padarinius, būtina atsigręžti į valstybės vykdomą socialinės politikos kryptį. Konferencijos tikslas – aptarti, kaip Covid-19 pandemijos iššaukti socialinio ir ekonominio gyvenimo pokyčiai paveikė gyventojų padėtį, kaip reagavo socialinė politika, kokios priemonės buvo taikytos bei kokie yra ilgalaikiai Lietuvos socialinės politikos iššūkiai ir galimybės.

Ugdymo mokslų instituas vykdo Erasmus + projektą „Moterų palikimas: mūsų kultūros paveldas“ (2020-2023), kuriame dalyvauja Instituto tyrėjos dr. Vita Venslovaitė, doktorantė Julija Grigorjevaitė, istorijos mokytoja ir tinklaraštininkė Marija Serbintaitė. Projekto VU koordinatorė dr. Daiva Lepaitė susitikimo spalio 6-9 dienomis Valencijoje metu diskutavo su partneriais apie didaktines intervencijos priemones, kurios palengvintų moterų paveldo įtraukimą ir jų indėlį į europinį švietimo turinį. Kita vertus, atvirų ir prieinamų išteklių kūrimo pagalba būtų koreguojamas androcentrinis kultūros vaizdas, perduodamas per švietimo sistemas.

- Ką studijuoji?
- Sociologiją.
- Ai, tai po to tas apklausas darysi?

Spalio 19-20 d. VU Filosofijos fakultete Mokslo ir teorinės filosofijos katedros kvietimu Jono Pauliaus II popiežiškojo universiteto Krokuvoje Filosofijos fakulteto profesorė habil. dr. sesuo Teresa Obolevitch skaitys paskaitas, skirtas žymaus XX a. rusų filosofo Semiono Franko religijos filosofijai.

2010 m. Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė Meilės Lukšienės premiją, kuri skiriama mokytojams už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Kasmet skiriama premija, įprasminamas daktarės Meilės Lukšienės atminimas, pedagogai skatinami aktyviai įsitraukti į švietimo darbus. Šiais metais Meilės Lukšienės premijos laureatu tapo Filosofijos fakulteto edukologijos programos absolventas, Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas, „Karalienės Mortos“ mokyklos tarptautinio bakalaureato klasės istorijos mokytojas ir lytiškumo ugdymo pamokų VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namuose“ vedėjas – Antanas Jonušas. Nuoširdžiai sveikiname Antaną ir šia proga pasikalbėjome su juo apie įvertinimo reikšmę, mokytojo kelio pradžią bei ateities mokyklos viziją.

2021 spalio 22 d. 11 val. Domantas Markevičius gins disertaciją „Filosofija per istoriją kaip ateizmo ir sekuliarizacijos kritika Augusto Del Noce‘ės mąstyme” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Gynimo pradžia – 11 val., prie gynimo prisijungti galite pasinaudoję šia nuoroda - https://bit.ly/3DEkPsd

2021 rugsėjo 27-28 dienomis Artoje (Graikijoje) vyko antrasis Erasmus+ projekto „JANUS: e-Pedagogy and Virtual Reality Based Robotic Blended Education (JANUS)“ Nr. 2020-1-PL01-KA226-HE-095371) susitikimas, kuriame dalyvavo Vilniaus, Suomijos, Italijos, Lenkijos, Graikijos universitetų mokslininkai. Vilniaus universitete šį projektą įgyvendina trijų tyrėjų komanda: prof. dr. V. Dagienė, doc. dr. A. Juškevičienė ir doktorantė Vaida Masiulionytė-Dagienė. Susitikimo metu Vilniaus universiteto mokslininkės pristatė parengtas teorines įžvalgas apie edukacines veiklas, į besimokantįjį orientuototus mokymosi metodus, tai siejant su robotika bei virtualia realybe. Taip pat susitikimo metu buvo gilinamasi į kitų projekto partnerių kuriamą virtualios realybės mokymosi turinį, ieškoma optimaliausių ir sėkmingiausių edukacinių būdų, kaip įgalinti studentus būti aktyviais mokymosi proceso dalyviais ne tik fizinėje erdvėje, bet ir virtualioje realybėje.

Nuo 2020 metų balandžio įgyvendinamas du metus trunkantis Erasmus+ KA2 strateginių partnerysčių projektas Jaunimo savanorių edukatorių e-mokymosi programa, skirta jauniems migrantams ir pabėgėliams (angl. Youth Volunteer Educators e-Learning Program for Young Migrants and Refugees, akron. E-VELP) įgauna pagreitį. Projekto idėja gimė atsižvelgiant į didėjantį susirūpinimą dėl jaunų migrantų ir pabėgėlių socioekonominės integracijos trūkumo ES šalyse, ypatingai po 2015 metų krizės. Tuo metu didelį atvykstančiųjų skaičių sudarė motyvuoti jaunuoliai, kuriems trūksta reikiamų gebėjimų integruotis į darbo rinką ir pilnavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime.