FSF įvykiai

Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną per trumpą laiką turėjo persiorientuoti visa švietimo sistema, mokinių ugdymo procesas buvo perkeltas iš betarpiškos į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytas ir staigus pokytis paveikė mokinių, tėvų, mokytojų sąveikas ir vaidmenis ugdymo procese, ugdymo aplinką, turinį ir pobūdį. Įvairių sričių bei krypčių – edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos – mokslininkai vykdo bendrą tyrimo projektą, kurio tikslas – išanalizuoti nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybes ugdymo procesui ir jo dalyviams (vaikams, tėvams, ugdytojams), mokinių fizinei ir psichikos sveikatai, saugumui bei mokymosi sėkmei.

Visuomenė keičiasi ir su tuo vis iš naujo permąstoma švietimo sistema. Disciplininis mokymasis, egzaminai, rezultatai – tai pagrindiniai švietimo sistemos įrankiai. Tačiau ar nereiktų pažvelgti į mokymosi procesą kiek kitaip – jauną žmogų formuoti, kaip laisvą, savarankišką, gebančią pasirinkti asmenybę, atliepti skirtingus mokinių poreikius ir priimti, kad kiekvienas yra skirtingas. Mokytojo vaidmuo šiame procese tampa itin reikšmingas. Jis ne tik turi lydėti mokinį per visą tai, bet ir būti sąmoningas savo ir mokinio atžvilgiu. Apie tai kalba VU Filosofijos fakulteto mokslininkai Kristupas Sabolius ir Sandra Kairė bei Martyna Vilutytė, būsima pedagogė, studijuojanti Vaikystės pedagogikos bakalauro studijų programoje Vilniaus universitete.

Šių metų rugpjūčio 20-21 dienomis vyksta tarptautinė mokslinė konferencija „APIKS Vilnius: aukštojo mokslo vadyba ir valdymas“, kurią organizuoja Vilniaus ir Dortmundo Technologijos universitetai.

Konferencija vyks nuotoliniu būdu. Konferencijos programą rasite čia: https://www.zhb.tu-dortmund.de/zhb/hdhf/en/apiks-conference/apiks-conference-programme/index.html

VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas kartu su partneriu iš Vokietijos Dortmundo Technologijos universitetu, Aukštojo mokslo centru, įgyvendina projektą „Akademinio personalo požiūris į besikeičiantį universitetų valdymą ir vadybą“ (ang. The Academic Profession in the Knowledge-Based Society (APIKS)).

2020 m. rugsėjo 21 d. Filosofijos instituto doktorantė Aušra Kaziliūnaitė gins disertaciją „Michelio Foucault panoptizmas ir distopiniai diskursai: žvilgsnio asimetrija filosofijoje ir kine” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas pradėjo vykdyti GEM (Empower Girls to Embrace Their Digital and Entrepreneurial Potential) (Grant agreement for an action with multiple beneficiaries. Nr. LC-01380173 (Girls4STEM-2019), Directorate-General for Communications Networks, Content and Technology) projektą, kurio tikslas – sudaryti galimybes atsiskleisti mergaičių skaitmeninio raštingumo ir verslumo gebėjimų potencialui STEM veiklose.

Tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių, ypač – jaunesnioji karta, vis dažniau ieško prasmingo darbo, atidžiau vertina organizacijos darbo specifiką, atsižvelgia į tai, ar ji socialiai atsakinga. Daugeliu šių klausimų įvairiose įmonėse rūpinasi visuomenės problemoms neabejingi socialinio darbo specialistai ir jų poreikis tik auga.

Doc. dr. Henry Diab, ilgametis Lundo universiteto Kalbų ir literatūros centro studijų direktorius, arabų kalbos ir Vidurio Rytų ekspertas, Erasmus+ programos su ne Europos sąjungos šalimis koordinatorius. Yarmouk ir Jordanijos universitetų apdovanotas pagyrimo raštais už indėlį į dvišalio bendradarbiavimo tarp universitetų skatinimą ir stiprinimą. Nuo 2016 m. dr. H. Diab dirba Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute. Su dr. Diab kalbėjomės apie arabų kalbą, literatūrą ir kodėl yra svarbu mokytis bei suprasti arabų literatūrą, kalbą ir kultūrą XXI amžiuje.