FSF įvykiai

2017 m. balandžio 27 d. įvyko pirmasis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis. Jūsų dėmesiui pateikiamas posėdžio protokolas bei VU Pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigoms eiti tvarka.

Antrasis posėdis vyks š. m. gegužės 10 d. 17.30 val. 201 aud.

Maloniai kviečiame į tradicinį psichologų doktorantų seminarą, vyksiantį gegužės 15 d. (pirmadienį), 15 val. VU Filosofijos fakulteto konferencijų salėje (201 aud.)

Seminaro tema – „Potrauminio streso reakcijų kompleksiškumas: konstrukto validumas ir prognostiniai veiksniai“. Pranešėja – VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorantė Goda Gegieckaitė.

Seminaro moderatorius – doc. dr. Evaldas Kazlauskas.

Gegužės 8 d. prasidėjo Vilniaus universiteto kartu su Eötvös Loránd University (ELTE) universitetu (Vengrija)  tarptautinės universitetų asociacijos NOHA (angl. Network on Humanitarian Action) humanitarinės veiklos pavasario mokykla, skirta valstybės tarnautojams, nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, akademikams bei visiems besidomintiems šia sritimi. Seminarus iš viso pasaulio susirinkusiems studentams ves NOHA universitetų dėstytojai, NOHA absolventė ir geriausi humanitarinės veiklos specialistai iš visos Europos, taip pat Lietuvos akademinės bendruomenės atstovai ir praktikai.

Tai jau šeštoji pavasario mokykla, kuri po penkerių metų grįžo į Vilnių. NOHA pavasario mokyklos studentai gilinsis į su humanitarine veikla susijusias sritis, mokyklos metu Lietuvos nevyriausybinės organizacijos suorganizuos praktinius mokymus.

NOHA pavasario mokykla vyks VU Filosofijos fakulteto patalpose.

Išleistas 54-tas žurnalo „Psichologija“ numeris.
Publikuojami Linos Gervinskaitės-Paulaitienės ir Rasos Barkauskienės, Manto Tvarijonavičiaus, Dalios Bagdžiūnienės ir Irenos Žukauskaitės, Deimantės Petrauskaitės ir Vitos Mikuličiūtės, Laimos Bulotaitės ir Olgos Zamalijevos, Ritos Žukauskienės, Oksanos Malinauskienės ir Godos Kaniušonytės, Jolantos Koncevičienės straipsniai.

Detalus naujojo numerio turinys.

„Psichologijos“ žurnalas referuojamas: Amerikos psichologų asociacijos duomenų bazėje PsycInfo; EBSCO duomenų bazėje Academic Search Complete.

Tai yra seniausias ir vienintelis Lietuvoje leidžiamas periodinis žurnalas, skirtas visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėms temoms. Nuo 1962 iki 1979 metų Vilniaus universitetas leido žurnalą „Pedagogika ir psichologija“, o nuo 1980 metų buvo pradėtas leisti savarankiškas „Psichologijos“ žurnalas, kuriame skelbiami empiriniai, analitiniai apžvalginiai ir teoriniai moksliniai straipsniai, parašyti lietuvių arba anglų kalbomis. Pateiktus rankraščius anonimiškai vertina du moksliniai recenzentai. Šiuo metu žurnalas reguliariai leidžiamas du kartus per metus.

Kristupas Sabolius – žmogus, kuriantis kitokią Lietuvą ir kitokią ateitį. Filosofas, kuris atranda laiko dėstyti universitete, prisidėti prie kino kūrimo, knygų rašymo, o kartais ir teatro režisūros konsultavimo. Biografija ir nuveikti darbai kalba patys už save, tačiau jais puikuotis jis neskuba. Veikiau nesidžiaugia ir teigia, jog tai tik motyvacija padaryti geriau. Apie vaikystėje pasirinktą filosofo kelią, apie kasdienius iššūkius, neįgyvendintus tikslus bei didelę meilę mokslui ir šeimai kalbamės su K. Saboliumi.

Papasakokite apie savo kelią filosofijos link. Kaip diplomuotas filologas galiausiai tapo filosofu?

Sąmoningai nesirinkau filosofijos, nes visą gyvenimą jos mokiausi. Labai anksti pradėjau skaityti filosofinius veikalus. Dalyvaudavau filosofų olimpiadose, nors man niekas jos nedėstė. Kai mokiausi klasikinės filologijos, daug dėmesio skyriau antikinei filosofijai – mokiausi graikų kalbos, verčiau, komentavau ir interpretavau Platono laiškus. Filosofija visada buvo greta. Šeimyninės aplinkybės lėmė, kad filosofija man buvo tarsi organiškai integruota į kasdienybę, tarsi savaime suprantamas išeities taškas. Iš to išplaukė svarbiausios nuostatos – kaip žiūri į visas kitas sferas, kokias sprendi dilemas ir kaip užduodi klausimus. Niekada nekilo klausimas, ką galėčiau gyvenime veikti. Tačiau dažnai spręsdavau dilemą, kaip įgyvendinti viską, ką noriu. Mano atveju tai kur kas didesnė problema. Niekada nesusidūriau su situacija, kai man niekas neįdomu, nežinau, ko noriu, aš ieškau savęs. Veikiau priešingai. Iki šiol išlieka daug dalykų, kuriuos norėčiau išbandyti arba sferų, kurias norėčiau pagilinti. Tačiau šiandien turiu daug įsipareigojimų, tad daug ko tenka atsisakyti. Tačiau filosofija visada buvo greta. Niekada nepavyko nuo jos per toli pabėgti.

Žinot, kai rinkausi ką studijuoti, filologija patraukė dėl kur kas labiau įkvepiančių fakulteto pastatų. VU Filosofijos fakultetas metu dar buvo Baltupiuose. Žinoma, šiek tiek juokauju, o gal ir ne, bet kažkodėl po senamiesčio skliautais smegenys geriau veikia negu siaubingai nykios sovietinės architektūros pastate.

Gegužės 9 d. (antradienį) 15 val. Socialinio darbo katedros lektorė dr. Indrė Gajdosikienė skaitys viešą paskaitą „Socialinis darbas post-totalitarinėje visuomenėje“.

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

2017 m. gegužės 9–11 dienomis VU Filosofijos fakultete viešės politikos mokslų profesorė Barbara Franz (Rider university, JAV), kuri skaitys paskaitas, skirtas pabėgėlių integracijos klausimams. Paskaitose kviečiami dalyvauti studentai ir visi kiti, besidomintys paskaitų tematikomis. Paskaitos vyks anglų kalba.

Gegužės 9 d. (antradienis) – paskaita ir seminaras Sociologijos bakalauro programos studentams:

• 13.00 – 14.30 paskaita „Europos pabėgėlių krizė ir pabėgėlių integracija: problemiško jaunimo integracijos metodai“ (306 aud.);
• 15.00 – 16.30 seminaras: „Darbas su neprivilegijuoto jaunimo grupėmis: jaunų migrantų ir pabėgėlių patirtis: alternatyvūs dalyvavimo metodai“ (306 aud.).

Maloniai kviečiame į Socionomų forumą „Psichikos sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje: iš psichiatro kabineto – bent su pora receptu“, vyksiantį gegužės 23 d. 17:30–19:30 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje (Universiteto g. 9/1, Vilnius).
Skelbimas

PROGRAMOJE:
• Ką rodo psichikos sveikatos rodikliai?
• Kokia specialistų nuomonė?
• Kokius sprendimus priima politikai?
• Ką rašo žiniasklaida?
• P.S. ?iatneicap isaičuaj piaK