Profesorius: reforma betikslė, universitetų laukia skausmingi reikalai
123 milijonai eurų bus iššvaistyti betikslei reformai, nes pasirinktas universitetų jungimo kelias ir keistas, ir nesprendžiantis aukštojo mokslo problemų. Taip tvirtina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) junginį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) jis vadina „keistu hibridu“, o dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) konstatuoja: tai ne jungimas, o universiteto uždarymas.
Profesoriaus aiškinimu, Lietuvos aukštasis mokslas gyvena bado dieta, nes visų Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – mažesnis nei vieno Helsinkio universiteto. R. Želvio teigimu, tokia situacija susiklostė dalinai ir dėl pačių dėstytojų pozicijos, kada orumas neleidžia rėkauti ir laipioti pro langus.
Skaityti daugiau
Š. m. vasario 1 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas TOMAS MACEINA gins disertaciją „Dvejopas informacijos apdorojimas priimant sprendimus skirtingose veiklose“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Š. m. vasario 8 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė ODETA GELEŽĖLYTĖ gins disertaciją „Dėl savižudybės artimojo netekusių asmenų profesionalios pagalbos siekimo veiksniai“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
2019 m. sausio 25 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė MILDA BALTRIMIENĖ gins disertaciją „Subjektinių teisių prigimties problema šiuolaikinėse teisinio pozityvizmo teorijose” humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
2019 m. sausio 7 d. 15.00 val. (FsF, 201 aud.) visus kviečiame į Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos organizuojamą seminarą „Asmenybės bruožai: psicholeksinė prieiga ir lietuviškų deskriptorių taksonomija“.
Kaip rodo paskutinio laikotarpio tyrimai, ekologinių problemų, ypač klimato kaitos, drastiško bioįvairovės nykimo, oro, dirvožemio, vandens taršos, miškų iškirtimo mastas toks rimtas, jog kalbama, kad be fundamentalių pokyčių, tiek individualiu, tiek globaliu lygmeniu, žmonijos laukia gana niūri ateitis. Kadangi ekologinės problemos tiesiogiai priklauso nuo augančio Žemės gyventojų skaičiaus, kaip niekada aktualiu tampa klausimas, kaip paskatinti paprastus piliečius savo asmeniniais veiksmais ir pasirinkimais prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo, o ne jas dar labiau gilinti.
Vilius Bartninkas – Vilniaus universiteto Filosofijos bakalauro programos absolventas, baigęs studijas 2014 m. 2015 m. įgijo Klasikinių mokslų magistro laipsnį Kembridžo universitete, šiuo metu yra Kembridžo universiteto daktaro laipsnio kandidatas bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Vilniuje įvyko pirmoji projekto „Intercap” metinė tarptautinė