FSF įvykiai

Aukštis ir vertikalumas gyvenime; kūnas – mąstymo dalis; šalikas ir geriausias gyvenimo draugas; kaip mąstyti, kad neišprotėtum?; sugniuždyti galintis informacijos srautas; kas iš to?; laikai katinams; minčių higiena; filosofija kaip pasirinkimų meno mokytoja; žmonės termometrai; (ypatingas ypatingos) arbatos gėrimas; juslumas – politinis daiktas; vaizduotė... – tai tik pokalbio nuotrupos, žodžių junginiai skambėję LRT laidoje „Stambiu planu“, kurioje Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoją doc. dr. Kristupą Sabolių kalbino laidos vedėjas Andrius Rožickas. Kviečiame peržiūrėti laidos įrašą ir linkime intelektualiai praturtinančio klausymo.

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog vadovaujantis Senato 2017 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. S-2017-2-3, prasidėjo rinkimai į dvi Vilniaus universiteto tarybos narių vietas:

1) pakartotiniai rinkimai į Tarybos išorinio nario, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą (šiuose rinkimuose galės balsuoti rinkėjo teisę turintys Universiteto dėstytojai bei mokslo (meno) darbuotojai);

2) rinkimai į Tarybos vidinio nario, atstovaujančio socialinių mokslų ir studijų plėtros interesų sričiai, vietą (šiuose rinkimuose galės balsuoti į rinkėjų sąrašus įtraukti socialinių mokslų sričiai atstovaujantys Ekonomikos fakulteto, Filosofijos fakulteto, Kultūros centro, Religijos studijų ir tyrimų centro, Kauno fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos dėstytojai bei mokslo (meno) darbuotojai).

Šių rinkimų metu bus išrinkti nauji Vilniaus universiteto tarybos nariai, pakeisiantys atsistatydinusį prof. Romą Lazutką bei Seimo nare tapusią ir dėl to Tarybos narės pareigų tęsti negalėjusią Ingridą Šimonytę.

2017 m. kovo 7 d. (antradienį) Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete lankysis mokslininkai iš Japonijos:

• Prof. Komori Hiromi, Waseda universitetas (ang. Waseda University, Faculty of Education and Integrated Arts and Sciences), pagrindinė disciplina – istorija.
• Prof. Nakajima Takafumi, Gakushuin moterų kolegija (ang. Gakushuin Women’s College, Graduate School of International Cultural Relations), pagrindinė disciplina – istorija.
• Doc. Dr. Sano Naoko, Nagoyajos miesto universitetas (ang. Nagoya City University, Graduate School of Humanities and Social Sciences), pagrindinė disciplina – sociologija.

Vizituojantys mokslininkai dalyvaus Socialinio darbo katedros organizuotame seminare, kurio metu pristatys savo interesų sritis, naujausius tyrimus.
Seminaras skirtas VU Filosofijos fakulteto mokslininkams.
Seminaro kalba – anglų.
Seminaro organizatorė: Prof. Jolanta Aidukaitė  (), Socialinio darbo katedra.

Ar jau girdėjai – artėja Filosofijos fakulteto dienos „Fiesta Personæ“! Kovo 13 – 16 dienomis Filosofijos fakulteto bendruomenė kviečia visus Vilniaus universiteto studentus bei miesto svečius sudalyvauti keturias dienas trunkančiame renginių cikle.

Kovo 13 d.
15:00 val. VU Teatro salėje vyks atidaromasis tradicinis reginys „Disputas“. Užsuk pasiklausyti dviejų disputantų ginčo, kuris virs tikra argumentų kova!

Kovo 14 d.
11:00 – 17:00 val. visą Filosofijos fakultetą užlies „Psichologų Pavasaris“.
Tai proga pasiklausyti įvairių lektorių psichologines temas apimančių paskaitų bei seminarų, taip pat sudalyvauti kituose patyrimų renginiuose, vyksiančiuose tarp paskaitų: galėsite išbandyti „psichologų kvadratinį metrą“, atsakinėti į klausimus įvairiuose Quiz‘uose bei dalyvauti smagiuose žaidimuose. Taip pat turėsite galimybę ragauti saldžių užkandžių.

19:00 val. „Dirty Duck“ startuos visų pamėgtos „Protų kovos“.
Nekasdieniai klausimai leis komandoms pasitikrinti ne tik žinias, bet ir loginį mąstymą. Suburk kuo smagesnę, savo jėgas išbandyti nusiteikusią komandą, kadangi intelektualiai pajėgiausių lauks prizai!

Sveikiname dr. Jekateriną Navickę, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros lektorę, pelniusią Lietuvos mokslų akademijos pagyrimo raštą už daktaro disertaciją „Piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje: disciplinuoti, perskirstyti, įtraukti, investuoti“. Disertacijos vadovas – prof. Romas Lazutka.

Disertacijoje nagrinėjamas piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje, atsižvelgiant į akademinių ir politinių požiūrių į skurdo problemą įvairovę. Pirmoje disertacijos dalyje pasiūlyta teorinė analizės schema apima keturias skurdo mažinimo strategijas: disciplinarinę, perskirstomąją, socialinės įtraukties ir socialinio investavimo. Skurdo įveikimo strategijos, jų kaita, sąsajos ir socialinių išmokų vaidmuo analizuojami remiantis pasiūlyta teorine schema. Empirinėje disertacinio tyrimo dalyje analizuojami pasirinkti disciplinariniai, perskirstomieji, socialinės įtraukties ir investiciniai Lietuvos piniginių socialinių išmokų sistemos elementai. Atlikta kiekybinė analizė remiasi 2005–2013 m. reprezentatyviais Lietuvos namų ūkių pajamų ir gyvenimo sąlygų (PGS) tyrimo skerspjūvio ir išilginio pjūvio duomenimis. Empirinio tyrimo strategijos naujumą rodo ne tik pritaikyta originali analizės schema, bet ir iki šiol skurdo tyrimuose Lietuvoje mažai naudotų PGS išilginio pjūvio duomenų analizė, naudoti mikrosimuliacijos instrumentai. Tyrimas parodė, kad Lietuvos socialinių išmokų sistema pasižymi santykinai plačia ir besiplečiančia aprėptimi, ypač socialinio draudimo srityje. Piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje yra neigiamai veikiamas sistemos poveikio darbo paskatoms, santykinai mažo perskirstymo ir pajamų apsaugos lygio, nepakankamo investavimo į vaikus nepasiturinčiose šeimose.

Disertacios santrauka

Š. m. kovo 29 d. (trečiadienį), 16:00 val. kviečiame į Consilium educationis seminarą „Etinės gairės socialiniams tyrimams“. Pranešimą skaitys Europos medicinos etikos asociacijos centro ekspertė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė;

Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g.  9/1, Vilnius).

Seminarų ciklo Consilium Educationis tikslas – ne apibendrinimai, o diskusijos, ne nuomonių „primetimas“, o jų išsakymas ir kiekvieno dalyvio skatinimas problemos gvildenime mąstyti įvairiais žiūros kampais.

Seminarų rengėja ir vedėja – VU Edukologijos katedros profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė.
Kviečiame dalyvauti.

Kontaktinis asmuo:
Justina Garbauskaitė-Jakimovska
tel.: +370 5 266 76 25
el. paštas:

Vilniaus universitetas (VU) toliau stiprina ir konsoliduoja savo galimybes rengti geriausius pedagogus šalies mokykloms. Šiam tikslui pasiekti VU vykdo dvi studijų programas: gretutinių studijų programą Dalyko pedagogika, skirtą VU bakalauro pakopos studentams ir metus trunkančią profesinių studijų programą Mokyklos pedagogika (iki 2017 m. ji buvo klasifikuojama kaip LNS – Laipsnio nesuteikiančios studijos), skirtą turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir norintiems įgyti mokytojo kvalifikaciją. Abi programas sudaro po 60 kreditų, kurie skirti bendriems su pedagogo kompetencija susijusiems dalykams ir dalyko didaktikai. Netrukus pedagogų rengimo tinklą sustiprins STEAM laboratorijos. Išskirtiniu pedagogų rengimo VU bruožu tapo glaudi mokslininkų, mokytojų ir mokinių tinklaveika, kuri užtikrina nuolatinį dalykinio žinojimo atsinaujinimą ir atveria paties mokslo didaktinį potencialą.

Apie pedagogų rengimo aktualijas laikraščio Universitas Vilnensis vyriausioji redaktorė Liana Binkauskienė kalbina VU Pedagogikos centro Tarybos narį, Filosofijos fakulteto dekaną prof. Arūną Poviliūną.

Kokia šiandien pedagogų rengimo Lietuvoje situacija?

Lietuvoje mokinių rengimo sistema šlubuoja. Įvairūs tarptautiniai lyginamieji tyrimai (TIMMS, PISA) rodo, kad šalies mokiniai pagal įvairių dalykų išmanymą vis tūpčioja apie viduriuką, o mūsų likimo broliai ir konkurentai estai netruko įsiveržti į pirmaujančių gretas. Norėdami keisti situaciją, pirmiausia turime galvoti apie mokytojų rengimo atnaujinimą. Mokytojams dalykininkams rengti ir įmanoma, ir racionalu taikyti lankstesnes profesinių pedagoginių studijų formas, kurios pagrįstos stipresne motyvacija, ir yra taiklesnės bei ekonomiškai efektyvesnės.

Mes neturėtume galvoti, kad, kaip kartais pasakoma, mokytojų yra per daug ir kol kas jų rengti nereikia. Gerų specialistų visuomet trūksta. Paprasčiausiai turime rengti tokius mokytojus, kurių tikrai nebus per daug.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesoriaus, habilituoto socialinių mokslų daktaro, tikrojo Lietuvos mokslų akademijos nario Zenono Norkaus monografija „Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai“ – tai interdisciplininis tyrimas, sociologijos, istorijos, ekonomikos, demografijos, statistikos ir politologijos pjūviais ne tik lyginantis du – tarpukario ir pokomunistinį – Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečius, bet ir su lengvu humoru nubrėžiantis galimus ateities scenarijus. „Veido“ skaitytojams pateikiame knygos citatas, o visą monografiją galima skaityti atvirame internete.

Apie Baltijos Kuveitą

Gana patraukli vieta investuoti transnacionalinėms korporacijoms bus ir Lietuva. Dėl palyginti šalto klimato (nors jis, reikia tikėtis, atšils) biomasės produktyvumu Lietuva negali konkuruoti su tropinėmis šalimis. Gyventojų skaičius ir tankis Lietuvoje vis dar per didelis. Tuo netruko įsitikinti danų agrokoncernai, kurių siekiams statyti gigantiškas kiaulides priešinasi vietiniai gyventojai. Jie trukdo ir vėjo jėgainių statybai bei tarptautinėms kompanijoms, besidominčioms skalūnų dujų gavybos perspektyvomis. Tačiau dėl palankios geografinės padėties (nedidelis nuotolis nuo labiausiai išsivysčiusių Europos šalių) ir palankių transnacionaliniam kapitalui demografinių tendencijų, kurios netruks ištuštinti Lietuvos provinciją, o beveik visus jos gyventojus sutelks 4–5 didesniuose miestuose, Lietuva galės tapti vienu iš Europos bioenergetikos išteklių centrų. Netapusi Baltijos Slovėnija, Lietuva taps žaliuoju Baltijos Kuveitu. (…)