FSF įvykiai

2018 m. lapkričio 27 d. 18.30 val. kviečiame į seminarą „Žvilgsnis iš nuotolio į laisvą valią Vakarų filosofijoje“. Seminaro pranešėjas: Vilniaus universiteto Filosofijos instituto lektorius Vilius Dranseika. Seminaras vyks knygyne Mint Vinetu (Šv. Ignoto 16, Vilnius). Skelbimas.

Nuo Antikos iki šių laikų Vakarų filosofijoje parašyta tūkstančiai tekstų apie laisvą valią. Apie ją iškelta daugybė klausimų. Kas ji yra? Ar žmonės turi laisvą valią? Ar ji yra suderinama su gamtiniu priežastingumu? Ar ji suderinama su Dievo visažinyste? Ar galima moralinė atsakomybė be laisvos valios? Ar laisva valia galima tik turint pasirinkimo alternatyvas?

2018 m. lapkričio 28 d. 18.30 val. kviečiame į Vilniaus universiteto Filosofijos instituto docento dr. Kristupo Saboliaus sudarytos knygos „Materija ir vaizduotė“ pristatymą. Pristatymas vyks Nacionalinėje dailės galerijoje. Jo metu numatoma diskusija, kurioje dalyvaus knygos autoriai ir sudarytojas. Renginį moderuos menotyrininkė Dovilė Tumpytė.

Šiandien menas ir mokslas, technika ir gamta atsiskleidžia kaip lygiaverčiai partneriai kūrybinio eksperimentavimo procese. Antropoceno (ar kitų panašaus pobūdžio sampratų – kapitaloceno, chtuluceno, plasticeno, plantatioceno ir t. t.), o kartu posthumanizmo, simpoetinio mąstymo, naujųjų realizmų ir materializmų bei zooetikos šviesoje įvairių gyvybės formų ir materijos ryšiai ima veikti kaip hibridinės genealogijos projektas. Naujai užgimusi disciplina – sintetinė biologija – kūrybos klausimą drąsiai sprendžia kaip ateities vaizduotės projektą, kuriame iškyla ne tik išgydyto vėžio, šviečiančių medžių ar braškėmis kvepiančių bakterijų, bet ir naujo žmogaus pasaulyje vizijos.

2018 m. lapkričio 28 d. 17 val. maloniai kviečiame dalyvauti diskusijoje dėl informacijos apie savižudybes pateikimo žiniasklaidos priemonėse reglamentavimą. Diskusija vyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos II a. įsikūrusioje Valstybingumo erdvėje (Gedimino pr. 51, Vilnius).

Lietuvoje kasmet savo valia iš gyvenimo pasitraukia 700-900 žmonių. 2017 m. šalyje statistiškai per dieną nusižudė daugiau nei du asmenys. Pagal statistinius vidurkius šiuo klausimu Lietuva lenkia visas Europos valstybes, kasmet patenka tarp 10 didžiausią savižudybių indeksą* turinčių valstybių pasaulyje. Šalyje savižudybė yra dažniausia išorinė mirties priežastis, pareikalaujanti daugiau aukų nei eismo įvykiai ar žmogžudystės. Suicidologų teigimu, viena to priežasčių gali būti neetiškas ir šį veiksmą imituoti skatinantis informacijos savižudybių tema pateikimas viešojoje erdvėje.

2018 m. gruodžio 6–8 d. kviečiame į konferenciją „Gamtos transformacijos ir antropologinis skirtumas: ontologija, etika, menas“ (angl. Transformations of Nature and Anthropological Difference: Ontology, Ethics, Art). Konferencija vyks anglų kalba Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Įėjimas laisvas.

Konferencijoje Lietuvos ir užsienio mokslininkai nagrinės gamtos, gyvūno, gyvybės sampratas, žmogaus apibrėžties ir antropologinio skirtumo pokyčius filosofijoje, antropoceno ir gamtos pabaigos sampratas, šiuolaikines ontologijas santykio su gamta ir gyvūnais aspektu, etinius santykio su gamta ir gyvūnais aspektus, sąveikos su gamtine aplinka ir gyvūnais patirtis, gamtos transformacijų ir antropologinio skirtumo refleksiją mene. Konferencijos programa.

2018 m. lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras kviečia į 3-iąją Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferenciją.

Konferencija skirta psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su savižudybės rizikoje esančiais žmonėmis.

Konferencijos programa.

Pirmas „Problemų“ numeris buvo pasirašytas spaudai 1968 m. gruodžio 10 d., taigi šiemet – garbingas žurnalo jubiliejus, jo leidybos 50-metis. Skaičiai turi savo magiją, tad dar kiek paskaičiavus paaiškėja, kad 2018 m. išėjo ir 100-asis  žurnalo sąsiuvinis (93 numeriai ir 7 Priedai). Tad spalio mėn. pabaigoje pasirodęs 94-tas „Problemų“ numeris pradeda antrąjį savo leidinių šimtą. Turint omenyje sovietmečio gyvenimą už „geležinės uždangos“, galima tik svarstyti, ar žurnalo įsteigimo metai atsitiktinai sutapo su legendinių judėjimų už demokratizacijos reformas Europoje ir JAV metais. Liudininkai tokio sąryšio neakcentuoja, tad lieka manyti, jog stiprios idėjos tiesiog „sklando ore“. E. Nekrašas yra teisingai pastebėjęs, kad jo įkūrimo ir išlikimo peripetijos vertos atskiros studijos. Džiugu, kad istorikai, sociologai jau ėmėsi tyrinėti sovietmetį, rinkti sakytinės istorijos šaltinius, kol dar yra galinčių liudyti. Dalį filosofų pasakojimų, netilpusių į knygą „Kažkas tokio labai tikro: Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos“ (sudarytojai A. Ramonaitė, J. Kavaliauskaitė, V. Klumbys, 2015), publikuosime šių metų „Problemų“ priede, taip pat pažymėtame 50-mečio ženklu. Nuo „Problemų“, kaip pasakoja buvęs „Minties“ leidyklos Filosofinės literatūros redakcijos vedėjas A. Rybelis, išsivystė ir unikalieji filosofinės literatūros leidybos projektai, kurie iki šiol stulbina mūsų kaimynus latvius ir estus.

2018 m. gruodžio 7 d. kviečiame specialistus, tyrėjus, tėvus ir visus besidominčius į baigiamąją konferenciją „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir vaikų sveikata“. Konferencija skirta pristatyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ rėmuose vykdyto projekto (GER-006/2017) rezultatus.

Konferencija vyks Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) konferencijų salėje (Saulėtekio al. 5).

Konferencijos programa. Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis. 

Interviu perpublikuojamas iš šeštojo žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ 2018 metų numerio. Nerijų Milerių kalbina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos studijų programos absolventė Kristina Tamelytė.

Dar prieš Kristui gimstant, Pompėjos mieste esančių namų grindyse buvo sudėta mozaika, vaizduojanti mūšį tarp Aleksandro Didžiojo ir persų valdovo Darijaus III. Regis, ši mozaika – tik dar senesnio paveikslėlio kopija. Jame plaikstosi ginklai, spindi šarvai, miršta žmonės ir žirgai. Vaizduoti karo įkarštį mene žmogui buvo savaime suprantamas dalykas. Tačiau karas, kaip kasdienybės dalis, įkasdienintos karo formos atrodo esąs naujas fenomenas, kurį išprovokavo skaudžios XX a. patirtys. Meninių karo reprezentacijų ir kasdienybės santykį vėlyvojoje modernybėje šiuo metu tyrinėja keturi mokslininkai: menotyrininkė Agnė Narušytė, kultūrologė Violeta Davoliūtė, kinotyrininkas Lukas Brašiškis ir šio projekto vadovas, filosofas Nerijus Milerius. Su juo kalbamės apie karo traumų meninę reprezentaciją, kasdienybės „paraštiškumą“ ir jos maišto potencialą.