FSF įvykiai

2018 m. gruodžio 6–8 d. kviečiame į konferenciją „Gamtos transformacijos ir antropologinis skirtumas: ontologija, etika, menas“ (angl. Transformations of Nature and Anthropological Difference: Ontology, Ethics, Art). Konferencija vyks anglų kalba Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Įėjimas laisvas.

Konferencijoje Lietuvos ir užsienio mokslininkai nagrinės gamtos, gyvūno, gyvybės sampratas, žmogaus apibrėžties ir antropologinio skirtumo pokyčius filosofijoje, antropoceno ir gamtos pabaigos sampratas, šiuolaikines ontologijas santykio su gamta ir gyvūnais aspektu, etinius santykio su gamta ir gyvūnais aspektus, sąveikos su gamtine aplinka ir gyvūnais patirtis, gamtos transformacijų ir antropologinio skirtumo refleksiją mene. Konferencijos programa.

2018 m. lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras kviečia į 3-iąją Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferenciją.

Konferencija skirta psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su savižudybės rizikoje esančiais žmonėmis.

Konferencijos programa.

Pirmas „Problemų“ numeris buvo pasirašytas spaudai 1968 m. gruodžio 10 d., taigi šiemet – garbingas žurnalo jubiliejus, jo leidybos 50-metis. Skaičiai turi savo magiją, tad dar kiek paskaičiavus paaiškėja, kad 2018 m. išėjo ir 100-asis  žurnalo sąsiuvinis (93 numeriai ir 7 Priedai). Tad spalio mėn. pabaigoje pasirodęs 94-tas „Problemų“ numeris pradeda antrąjį savo leidinių šimtą. Turint omenyje sovietmečio gyvenimą už „geležinės uždangos“, galima tik svarstyti, ar žurnalo įsteigimo metai atsitiktinai sutapo su legendinių judėjimų už demokratizacijos reformas Europoje ir JAV metais. Liudininkai tokio sąryšio neakcentuoja, tad lieka manyti, jog stiprios idėjos tiesiog „sklando ore“. E. Nekrašas yra teisingai pastebėjęs, kad jo įkūrimo ir išlikimo peripetijos vertos atskiros studijos. Džiugu, kad istorikai, sociologai jau ėmėsi tyrinėti sovietmetį, rinkti sakytinės istorijos šaltinius, kol dar yra galinčių liudyti. Dalį filosofų pasakojimų, netilpusių į knygą „Kažkas tokio labai tikro: Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos“ (sudarytojai A. Ramonaitė, J. Kavaliauskaitė, V. Klumbys, 2015), publikuosime šių metų „Problemų“ priede, taip pat pažymėtame 50-mečio ženklu. Nuo „Problemų“, kaip pasakoja buvęs „Minties“ leidyklos Filosofinės literatūros redakcijos vedėjas A. Rybelis, išsivystė ir unikalieji filosofinės literatūros leidybos projektai, kurie iki šiol stulbina mūsų kaimynus latvius ir estus.

2018 m. gruodžio 7 d. kviečiame specialistus, tyrėjus, tėvus ir visus besidominčius į baigiamąją konferenciją „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir vaikų sveikata“. Konferencija skirta pristatyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ rėmuose vykdyto projekto (GER-006/2017) rezultatus.

Konferencija vyks Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) konferencijų salėje (Saulėtekio al. 5).

Konferencijos programa. Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis. 

Interviu perpublikuojamas iš šeštojo žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ 2018 metų numerio. Nerijų Milerių kalbina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos studijų programos absolventė Kristina Tamelytė.

Dar prieš Kristui gimstant, Pompėjos mieste esančių namų grindyse buvo sudėta mozaika, vaizduojanti mūšį tarp Aleksandro Didžiojo ir persų valdovo Darijaus III. Regis, ši mozaika – tik dar senesnio paveikslėlio kopija. Jame plaikstosi ginklai, spindi šarvai, miršta žmonės ir žirgai. Vaizduoti karo įkarštį mene žmogui buvo savaime suprantamas dalykas. Tačiau karas, kaip kasdienybės dalis, įkasdienintos karo formos atrodo esąs naujas fenomenas, kurį išprovokavo skaudžios XX a. patirtys. Meninių karo reprezentacijų ir kasdienybės santykį vėlyvojoje modernybėje šiuo metu tyrinėja keturi mokslininkai: menotyrininkė Agnė Narušytė, kultūrologė Violeta Davoliūtė, kinotyrininkas Lukas Brašiškis ir šio projekto vadovas, filosofas Nerijus Milerius. Su juo kalbamės apie karo traumų meninę reprezentaciją, kasdienybės „paraštiškumą“ ir jos maišto potencialą.

2018 m. lapkričio 14 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Mindaugas Lankauskas gins disertaciją „Narkotikų kontrolės konstravimo ypatumai: Lietuvos atvejo analizė viešojo kanapių diskurso kontekste“ socialinių mokslų srities, sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 15 val.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Aleksandras Dobryninas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S).

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas kartu su Prancūzijos mokslo institucijomis (L'École des hautes études en sciences sociales, Science Po, Centre de Sciences Humaine) rengia tarptautinį seminarą „South Asia from the Lens of Student Politics”. Seminaro pranešimuose bus ieškoma atsakymo į šiuos klausimus:

· Kodėl Pietų Azijoje studentai yra tokie politiškai aktyvūs?
· Kas motyvuoja bei skatina studentų politinę mobilizaciją?
· Kaip studentų politika veikia visuomenę bei politinius procesus?
· Kokie yra studentų politikos ir politinių partijų ryšiai?
· Kaip studentų politiką veikia neoliberalizmas, konsumerizmas bei globalizacija?

Vilniaus universitetas (VU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Europos vertybių tyrimo grupe (EVS, angl. European values study). Sutartis pasirašyta VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir Socialinio darbo instituto iniciatyva.

EVS yra didžiulio masto, tarptautinis, longitudinis socialinių mokslų tyrimo projektas apie asmenines ir socialines vertybes. Tai vienas žinomiausių tarptautinių socialinių mokslų lyginamųjų tyrimų projektų, atskleidžiantis, ką europiečiai galvoja apie gyvenimą, šeimą, darbą, religiją, politiką ir visuomenę, kokios vertybės žmonės yra svarbios skirtingose, ir tuo pat metu, tarpusavyje susijusiose gyvenimo srityse. EVS buvo pradėtas 1981 metais ir kartojamas kas devyneri metai, siekiant apimti kuo didesnį šalių skaičių. Iš viso jau buvo įgyvendintos keturios EVS tyrimų bangos (1981, 1990, 1999, 2008 metais). Paskutinėje EVS bangoje 2008 metais dalyvavo 46 Europos šalys. Penktoji EVS banga pradėta įgyvendinta 2017 metų rudenį.