FSF įvykiai

Filosofijos fakulteto Kriminologijos bakalauro studijų programos studentai Žygimantas Gailius ir Matas Tamošaitis dalyvavo Erasmus+ projekte Kroatijoje, kurio pagrindinė tema buvo jaunimo aktyvumas ir lyderystė. Studentai projekto metu aptarė galimybes, kaip savo šalyje pakeisti problemas susijusias su visuomenės atskirtimi taip pat susipažino su daug naujų žmonių bei pasisėmė neįkainojamos patirties. Kartu su Matu ir Žygimantu, Lietuvių komandą projekte sudarė: Marius Urbonas, Evelina Naujokienė, Diana Žuvėdra, Eglė Morkūnaitė bei Irma Kmitaitė, kaip baigiamąją projekto užduotį kamanda pasirinko parašyti straipsnį apie depresiją. Trumpame interviu būsimieji kriminologai pasidalino savo patirtimi ir paragino kitus išnaudoti Erasmus+ suteikiamas galimybes, kurios fakultete yra labai plačios. Susipažinti su studentų baigiamąja užduotimi galite čia.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete viešėjo grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėjas ir lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras, taip pat garsėjantis kaip aktyvus visuomenininkas, dalyvaujantis įvairiuose socialiniuose projektuose. Svaro patirtis gali būti itin vertinga fakultete studijuojantiems socialinio darbo studentams, kurie turėtų siekti tapti ne tik gerais socialiniais darbuotojais, pasyviai įsiliejančiais į socialinės apsaugos sistemą ar socialinėje sferoje veikiančias NVO, bet ir tokiais, kurie kuria socialines inovacijas, kūrybiškai panaudodami studijų metu įgytas žinias socialinėms problemoms spręsti. Susitikime aptarus galimus bendradarbiavimo socialinių inovacijų srityje būdus, kalbiname Svarą ir VU Socialinio darbo katedros docentę dr. Donatą Petružytę.

Gabrieliau, esate įsitraukęs į daug socialinių iniciatyvų – kodėl jums rūpi ši veikla ir jai skiriate tiek savo laiko?

Klausimai, kurie turėtų atrodyti lengviausi, tokie ne visada yra. Mano manymu, kiekvienas pilietis turėtų rūpintis savo šalies gerove srityje, kurioje jis veikia, ir ten, kur jisai jaučiasi turįs įgūdžių, patirties ir galių tai daryti… Ir aš nesu išimtis.

Visokių iniciatyvų ir projektų egzistuoja gana daug – kaip išsirenkate, kam skirti savo laiką?

Tiesiog yra sritys, kurios man įdomios – tokios kaip pilietiškumas, patriotizmas, meninė kūryba. Per ilgą laiką atsirinkau žmones ir organizacijas, rimtai nusiteikusias spręsti socialines problemas, ir vengiu tų, kurie tik formaliai įsisavina projektinius pinigus. Taigi pagal išgales darau tai, ką galiu ir kuo tikiu, remdamasis savo asmenine patirtimi. Žinoma, veikla taip pat turi būti man asmeniškai įdomi.

Studijų pasirinkimas turi būti atsakingas – įvertinus asmeninius gabumus, interesų horizontus, siūlomų studijų kokybę, tolimesnes perspektyvas. Žinodami, kaip svarbu teisingai pasirinkti, pristatome informatyvų interviu apie Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykdomą socialinės politikos bakalauro studijų programą. Į pateiktus klausimus atsakė šios studijų programos komiteto pirmininkas prof. dr. Romas Lazutka, doc. dr. Eugenijus Dunajevas ir Liutauras Vičkačka, šiuo metu dirbantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju, taip pat Liutauras yra pirmosios socialinės politikos bakalauro ir magistrantūros studijų laidos absolventas.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete šiais metais startuoja atnaujinta filosofijos bakalauro studijų programa. Filosofas doc. dr. Mintautas Gutauskas teigia, kad filosofija yra čia pat, dažnai tiesiog po ranka, tereikia tik išmokti naudotis tuo, ką ji gali pasiūlyti.

Koks buvo Jūsų kelias į filosofiją?

Mano kelias į filosofiją nebuvo tiesus. Pradžioje, kaip ir daugeliui, santykis su filosofija buvo labiau egzistencinis. Baigiamosiose mokyklos klasėse norisi suprasti, kas esi, koks turėtų būti gyvenimo kelias, kas yra prasminga, o kas ne. Daug kas prasideda nuo atsitiktinai į rankas patekusios knygos, o tada leidiesi į filosofijos nuotykius. Supratimas, kad reikia išsamių ir sisteminių filosofijos studijų, atėjo vėliau. Pradžioje baigiau istorijos bakalauro studijas ir tik tada įstojau į filosofijos magistrantūrą. Tada ir prasidėjo visos įdomybės. Mane visada labai domino kitokie gyvenimo, tikrovės suvokimo ir mąstymo būdai. Norisi suprasti ne tik savo pasaulio suvokimo būdą, bet ir kitų kultūrų ar gyvų būtybių: kodėl tikrovė suprantama taip, o ne kitaip, kodėl daromi vienokie, o ne kitokie sprendimai. Filosofija nagrinėja mąstymo prielaidas, skirtingas logikas, aiškinasi tikrovės, pažinimo ir vertybių pagrindus, ji kaip tik ir suteikia galimybę suprasti tiek save, tiek kitokius kitus. Nepaisant to, kad filosofija nuolat kvestionuoja įvairius požiūrius, ji suteikia tam tikrą aiškumą nevienalyčiame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje. Kai supranti įvairių požiūrių pagrindus, gali lengviau susiorientuoti požiūrių įvairovėje ir daryti tinkamus sprendimus.