FSF įvykiai

Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija įkurta ir priimta į Tarptautinę filosofijos mokytojų asociaciją 1995 m. – įkūrimas buvo siejamas su filosofijos dėstymo Lietuvos mokyklose pradžia. Buvo parengtos programos, išleisti vadovėliai. Prieš septynerius metus „Švietimo naujienos“ kalbėjosi su Jūrate Baranova, viena iš asociacijos įkūrėjų. Tada ji pasakojo: „Filosofija man tapo gyvenimo lemtimi, tačiau tai tiesiog sėkmingai ištikęs tikslus pasirinkimas, kai buvau tik 17 metų. Todėl ir kitiems septyniolikmečiams norime suteikti progą bent jau sužinoti, kas tai yra, ir padėti jaustis priartėjusiems prie filosofijos.“ Šįkart kalbiname asociacijos prezidentę Miglę Petronytę.

2019 m. kovo 1 d. VU Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedra, VU Ugdymo mokslų institutas ir Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija organizuoja filosofijos ir etikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursus „Naujausios idėjos šiuolaikiniame filosofiniame diskurse Lietuvoje. Kursai vyks VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9), 107 a. Trukmė – 6 val.

2019 m. kovo 1 d. organizuojama mokslinė – praktinė konferencija „Alternatyviosios ir papildomosios sveikatos priežiūros vieta Lietuvos asmens sveikatos priežiūros sistemoje”.

Renginio vieta: 2019 m. kovo 1 d., 9:00-17:30, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius, Didžioji auditorija.

Konferencija skirta: gydytojams, slaugytojams, reabilitacijos sveikatos specialistams ir visiems besidomintiems.

Registracijos anketa.

Kviečiame į VU Filosofijos instituto seminarą, kuriame profesorius Timas Labronas (Concordia University of Edmonton) skaitys pranešimą „Science and Religion in a Wittgensteinian Context“.

Renginys vyks 2019 m. vasario 27 d., 17 val., VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

Pranešimas bus skaitomas anglų kalba. Įėjimas laisvas.

Pranešimo santrauka anglų kalba: Science and religion are frequently thought to be in agreement or disagreement with each other. However, Wittgenstein would not agree with any argument of general agreement or disagreement between them. In contrast, he would be opposed to realism in science and religion. Moreover, realism is the typical mode of the science and religion discussions generating both arguments of agreement and disagreement. Thus, from a Wittgensteinian perspective, once we see the problem of realism, and very importantly without endorsing the equal problem of non-realism, we can then begin to see both science and religion more clearly as they stand—without trying to argue how one or the other best captures a reality outside our language, practices, and form of life.

2019 m. vasario 25 d. (pirmadienį) 13 val. VU Filosofijos fakulteto konferencijų salėje (Universiteto g. 9, 201 a.) vyks mokslinis seminaras, kuriame psichologijos doktorantė Karolina Petraškaitė skaitys pranešimą „Pažintinių gebėjimų ir emocinio funkcionavimo reikšmė mąstymo sutrikimo simptomų raiškai“.

Seminaro moderatorius prof. E.Kazlauskas.

Švietimo mainų paramos fondas skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2019-2020 m. m.
Norime atkreipti dėmesį, jog jei studijuojama pedagogikos studijose (kurių trukmė 1 akademiniai metai), paraišką galima teikti po pirmojo semestro, pateikiant tik pirmojo semestro rezultatus.

Daugiau informacijos rasite čia. 

Stabiliai augant ekonominiams šalies rodikliams, visuomenės akys ima krypti į kitas sėkmingam valstybės gyvavimui būtinas sritis. Pastaruoju metu švietimas tampa ta tema, kuri atsiduria visuotinio domėjimosi smaigalyje. Mokytojų atlyginimo, specialybės prestižo klausimai audrina visuomenę. Specialistai diskutuoja, kuria linkme turi judėti Lietuvos švietimo sistema, susidurdama su modernaus pasaulio iššūkiais. Tėvai nerimauja dėl vaikų švietimo kokybės. Tuo tarpu mokytojų bendruomenė skambina nerimo varpais, sakydami, kad netrukus apskritai galime pritrūkti pedagogų, jei situacija nesikeis iš esmės.

Skaičiuojama, kad kasmet į pedagogikos studijas įstoja mokytis iki 1000 studentų, bet tik apie ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo renkasi darbą pagal profesiją. Itin trūksta pradinių klasių, gamtos, tiksliųjų, anglų kalbos mokytojų. Ypač su dideliu specialistų stygiumi susiduria regionų mokyklos. Tarp dabar dirbančių mokytojų yra tik 7 proc. jaunų specialistų. Likę – studijas baigę dar sovietmečiu. Beveik 50 proc. dirbančiųjų mokytojų yra sulaukę 50-ties metų ir vyresni. Šiuo metu 6 proc. visų dirbančių mokytojų yra pensinio amžiaus. Prognozuojama, kad 2022 m. šis rodiklis išaugs iki 20 procentų.

2019/2020 mokslo metų rudens semestrą ar akademinius metus studijuok užsienyje!

Tarptautinės dvišalės sutartys - tai Vilniaus universiteto ir užsienio universiteto susitarimas bendradarbiauti ir vykdyti studentų mainus. Puiki galimybė studentams, norintiems semestrą ar du mokytis Australijoje, Singapūre, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Kanadoje, Taivane, Tailande, Brazilijoje, Rusijoje ir t.t.