FSF įvykiai

Išleista Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto profesorės dr. Lilijos Duoblienės monografija „Posthumanistinis ugdymas. Dekoduoti“.

Knygoje aptariama švietimo / ugdymo, kultūros ir gamtos sąsaja. Svarstoma, kur ugdant dėti akcentus, kas šiandien yra svarbiausia, o jei visos sritys svarbios,  – kaip jos konkuruoja ar sąveikauja, kuria naują pasaulį. Švietimo, kultūros ir gamtos sąsaja komplikuoja į jų lauką įsiveržusios ir didelę įtaką darančios informacinės technologijos, skaitmeninis pasaulis. Tiriami galimi ateities keliai ir kokių pavojų tuose keliuose slypi, aptariama, kokie gali būti pozityvūs rezultatai, atsargiai įsiterpus žmogui į šį visų sričių integracijos procesą per švietimą darnios plėtros dėlei. Nauji konceptai ir naujos idėjos, siūlomos postmodernios ir posthumanistinės filosofijos ir jų pagrindu kuriamos naujos ugdymo filosofijos, kuria vadovaujamasi šioje monografijoje, nėra nei paprasti, nei lengvai pritaikomi. Tai labiau panašu į vaizduotės projektus, kartais visai pakvaišusius, bet neabejotinai labai dosnius savo naujų įžvalgų. Ir vis dėl to šie vaizduotės projektai jau testuojami ir įgyvendinami. Be to, byloja apie sėkmę, sprendžiant daugelio dalykų, iš jų neįdomaus, nuobodaus mokytojo, suvaržyto ir dogmatiško bei siaurai mąstančio švietimo profesionalo, taip pat konservatyvios mokyklos bei griežto, bet neaktualaus ugdymo turinio, problemas.

2018 m. gruodžio 19 d. 18 val. kviečiame į Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto Komunikacijos mokslų magistrantų organizuojamą diskusiją „Idėjos sostinei. Mero rinkimai“. Diskusija vyks VU KF Vilniaus balso auditorijoje (Maironio g. 7, Vilnius).

Diskusijos tikslas – aptarti politinių idėjų konkurenciją viešojoje erdvėje, siekiant sėkmingai atstovauti politinei pozicijai ir pasiekti rinkėją.

Diskusija skirta akademinei bendruomenei ir vilniečiams.

2018 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 a. (Universiteto g. 9, Vilnius) vyks Socionomų Forumo susitikimas tema „Valstybės investicija į vaikus: pokyčių trajektorija“.

Programa:

Liutauras Vičkačka, SADM Ministro patarėjas: „Vaiko gerovės reformų iššūkiai“

Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius: „Vaiko priežiūros išmokos iš Sodros? Kas per nesąmonė!“

Audronė Vareikytė,  Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais: „Ar matom pažangą teikiant socialines paslaugas šeimos ir vaikams savivaldybėse?“

Skelbimas.

Išleista nauja D. P. O‘Mathúna, V. Dranseikos ir B. Gordijn sudaryta knyga „Disasters: Core Concepts and Ethical Theories“.

Ši atviros prieigos knyga yra pirmoji, nagrinėjanti stichines nelaimes ir jų metu kylančias etines problemas iš tarpdisciplininės perspektyvos. Pirmojoje knygos dalyje analizuojama, kaip stichinės nelaimės yra konceptualizuojamos įvairiose skirtingose akademinėse disciplinose. Antrojoje – nagrinėjama, ką apie su stichinėmis nelaimėmis ir jų likvidavimu susijusias etines problemas sako įvairios moralės ir politinės filosofijos teorinės prieigos.

Visą knygą elektroniniu formatu galite parsisiųsti čia.

2018 m. gruodžio 1 d. 18 val. kviečiame į Vilniaus universiteto Filosofijos instituto docento dr. Nerijaus Mileriaus monografijos „Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta“ pristatymą. Pristatymas vyks Paviljone (Pylimo g. 21B). Jo metu dalyvaus Audronė Žukauskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), Agnė Narušytė (Vilniaus dailės akademija) bei autorius.

Renginio prieiga facebook paskyroje.

Monografijoje pristatomas prievartos metakine tyrimas, vykdytas 2016-2018 metais. Autoriaus teigimu, joje atsižvelgiama į metakiną ir jo vizualizuotos prievartos pavyzdžius. Tam pasitelkti interpretuoti M. Antonioni, S. Kubricko, M. Haneke’s, A. Amenabaro kino kūriniai. Metakinu vadinamas toks kinas, kuriame vienu ar kitu aspektu reflektuojamas pats kino fenomenas, o taip sukuriamas „kino kine“ efektas. Svarbu pabrėžti, jog monografijoje atsispindi ir žiūrovo, t. y. žiūrinčiojo į žiūrintįjį, problematika.

Išleistas naujas žurnalo „Sociologija. Mintis ir veiksmas“ 2018 metų numeris (T. 42).

Jame publikuojami R. Kazlausko, A. Girkontaitės, M. Karaliaus, D. Lyzenko, S. Zaksaitės straipsniai bei Z. Norkaus recenzija.

Numeryje gvildenamos metodologijos ir epistemologijos sritys: analizuojama atminties kultūra ir politiškumo genezė Delfų teologijoje bei struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje. Taip pat aptinkama lyčių ir intymumo tematika – aptariamas moteriškasis habitus „štangos“ sporte lyties ir simbolinio dominavimo aspektu bei nagrinėjamas nemonogamijos reiškinys. Aptariama ir meno sociologijos sritis, siekiant demaskuoti agresiją Oskaro Koršunovo bei Larso von Triero kūryboje. Numeris užbaigiamas Vyliaus Leonavičiaus ir Dainiaus Genio monografijos „Energetinio saugumo sociologija: teorija ir praktika“ recenzija.

Detalesnis numerio turinys

Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje (III a., Universiteto g. 3) š. m. lapkričio 22 d. (ketvirtadienį) 15.30 val. įvyks parodos „Jono Basanavičiaus Praha“ atidarymas. Parodos organizatoriai – Prahos miesto muziejus, Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos Čekijos draugija, Vilniaus universiteto biblioteka. Skelbimas.

Praha Jonui Basanavičiui buvo labai svarbi: „Apsigyvenimas Pragoje mano gyvenime turi dideliausią reikšmę, kuri ne tik man pačiam yra svarbi, bet iš dalies visai Lietuvai. Čia, neperdėjus galima būtų sakyti, stovėjo lietuvystės atgimimo vygė, iš kurios sušvito „Auszra”. Su Praga ir mano paties likimas yra stipriais ryšiais susirišęs.“ (J. Basanavičius, Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851–1922 m. Vilnius, 1997, p. 75.)

Išleista Vilniaus universiteto Filosofijos instituto docento dr. Nerijaus Mileriaus monografija „Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta“. Monografijoje pristatomas prievartos metakine tyrimas, vykdytas 2016-2018 metais, interpretuojami M. Antonioni, S. Kubricko, M. Haneke’s, A. Amenabaro kino kūriniai bei jų vizualizuotos kinematografinės prievartos formos.

Metakinu vadinamas toks kinas, kuriame vienu ar kitu aspektu reflektuojamas pats kino fenomenas. Toks „kino kine“ efektas gali būti pasiektas pasitelkus daugybę skirtingų priemonių – vizualizuojant kino „užkulisius“ ir konstrukciją, kūrybinius ir techninius kino konstravimo įrankius, eksponuojant ne tik paties kino, bet ir fotografijos, video, interneto technologijas, per tokią technologijų kaitą vis iš naujo apmąstant paties kino prigimtį ir specifiką. Nors gali susidaryti įspūdis, kad toks „kinas kine“ tampa specializuotu, vien į kino terpę susitelkiančiu fenomenu, iš tiesų save vienu ar kitu aspektu vaizduojantis kinas pasiekia visiškai priešingus rezultatus ir parodo, kaip kintant kinui, kinta ir per kiną suprantamų tikrovės, fikcijos, laiko, prievartos ir kitų esminių konceptų suvokimas. Štai kodėl metakine dažnai įžvelgiamas „mąstymo matmuo“, nors pats mąstymas čia išreiškiamas ne sąvokų, o kinematografinių vaizdų priemonėmis.