VU pasiruošęs perkrauti pedagogų rengimą – steigiamas ugdymo mokslų institutas
Vilniaus universitete (VU) pradeda veikti Ugdymo mokslų institutas. Vienas pagrindinių šio instituto uždavinių – kelti Lietuvos pedagogų rengimą į naują kokybinį lygmenį, sukuriant unikalias galimybes VU rengti mokytojus, tobulinti jų kvalifikaciją ir vykdyti pedagogikos mokslinius tyrimus.
Naujasis institutas suvienys VU Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro, Edukologijos katedros ir Švietimo politikos centro vykdomas veiklas: gretutines ir profesines pedagogų rengimo studijas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, edukologijos studijas, ugdymo mokslų krypties ir švietimo politikos mokslinius tyrimus bei jų sklaidą.
„Šiuo žingsniu siekiame stiprinti pedagogų rengimą ir, žinoma, šios specialybės prestižą. Esame suinteresuoti stipriai parengtais moksleiviais, kurie turėtų gerus pagrindus tolesnėms studijoms, tačiau labai svarbu bus ir tai, kokį dėmesį šiai sričiai skirs valstybė. Gyvename nuolatinių pokyčių aplinkoje, todėl tikimės, kad studijų ir tarptautinio lygio mokslinių tyrimų sąveika prisidės prie žiniomis bei inovacijomis grįstos visuomenės kūrimo ir atlieps sparčiai besivystančios Lietuvos poreikius. Ypač svarbu tai, kad ketiname pasitelkti tarptautinių ekspertų rekomendacijas ir patirtį rengiant savąsias pedagogų rengimo kryptis”, – sako VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas.
Pasak VU Filosofijos fakulteto dekano prof. A. Poviliūno, šiuolaikiniai mokytojai turėtų būti talentingi ugdymo mokslų specialistai, išlaikantys saitus su akademine bendruomene, o viena pagrindinių pedagogų rengimo bėdų yra ta, kad mokyklose dirbantys mokytojai atitrūksta nuo mokslinį žinojimą kuriančios akademinės bendruomenės.
Skaityti daugiau
Balandžio 26 d. 17:30 val. kviečiame dalyvauti viešoje konferencijoje „Globalus chaosas ir naujasis žemės nomas: būti ar nebūti Lietuvos valstybei?“. Konferencijoje pranešimus skaitys Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas ir filosofas dr. Vytautas Rubavičius.
Lietuvos materialios gerovės pagrindas – BVP – pasiekė tris ketvirtadalius ES vidurkio ir tokia pat dalis BVP atitenka gyventojams disponuojamų pajamų forma. Tai solidus pagrindas visų sluoksnių gerovei, jei ne – didžiulė pajamų nelygybė. Baltijos šalyse darbui tenka maža naujai sukurtos vertės dalis, Lietuvoje – apie 10 proc. punktų mažiau nei vidutiniškai ES. Per pastaruosius dešimtmečius ji augo lėčiau nei kapitalo dalis ir tai yra pagrindinė mažų algų priežastis.
Balandžio 24–28 dienomis Vilniaus universiteto Filosofijos studentų mokslinė draugija (VU FSMD) kviečia dalyvauti renginių savaitėje „Filosofijos trupiniai'17“ – susitikimuose, paskaitose ir diskusijose, kurių tikslas – neformalus studentų ir dėstytojų bendravimas, dalinimasis ieškojimais bei atradimais ne tik tarpusavyje, bet ir su visais, besidominčiais filosofijos gvildenamais klausimais.
Šiame seminare bus apžvelgiama, kaip vaikų ir paauglių piešiniai atskleidžia jų asmenybę, vidinę dinamiką ir konfliktus, tipines vaikų ir paauglių baimes bei kaip piešinių reikšmė leidžia atpažinti įvairius sunkumus prieš pasireiškiant agresyviam ar priklausomam elgesiui, depresijai ar net savižudybei.
Visą gegužės mėn. ir birželio 2 d. VU Filosofijos fakultete vyks Socialinio verslumo mokymai, kuriuos ves socialinis inovatorius ir socialinio verslumo ekspertas Mindaugas Danys. Mokymuose dalyvaus studentai, absolventai ir visi kiti, besidomintys socialiniu verslumu. Dalyviams mokymai yra nemokami.
Mokymų dalyviams bus išduoti pažymėjimai.
2017 m. balandžio 25-26 dienomis vyks rinkimai į Vilniaus universiteto Tarybą. Bus renkamas išorinis ir vidinis Tarybos narys.
Pajamų nelygybės temai Lietuvos politinės dienotvarkės ir žiniasklaidos puslapiuose skiriama vis daugiau dėmesio. Grupė Vilniaus universiteto mokslininkų šia tema atliko tyrimą „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“. Tyrimo idėja – parodyti ekonomikos augimo poveikį gyventojų gerovei, atskleisti neatitikimus tarp makroekonominių ir gyventojų pajamų rodiklių, įvertinti kaip susiformuoja pajamų pasiskirstymas tarp darbo ir kapitalo, kokie gyventojų pajamų nelygybės veiksniai namų ūkių lygmeniu. Taip pat, kaip pirminių pajamų netolygumus veikia instituciniai gerovės valstybės bruožai ir kokios gyventojų nuostatos pajamų perskirstymo teisingumo atžvilgiu. Tyrimas aprėpia tris Baltijos šalis.