FSF įvykiai

Išleistas žurnalo „Psichologija“ 53 numeris.

Publikuojami V. Jurkuvėno, A. Bagdono ir A. Germanavičiaus, T. Ragelienės ir V. Justickio, M. S. Poškaus, R. Geležinytės ir D. Bagdžiūnienės, K. Vildžiūnaitės ir L. Šinkariovos, E. Baukienės ir R. Jusienės, I. Bieliauskienės ir G. Gudaitės straipsniai.

Detalus naujojo numerio turinys bei straipsniai

„Psichologijos“ žurnalas referuojamas: Amerikos psichologų asociacijos duomenų bazėje PsycInfo; EBSCO duomenų bazėje Academic Search Complete.

Tai yra seniausias ir vienintelis Lietuvoje leidžiamas periodinis žurnalas, skirtas visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėms temoms. Nuo 1962 iki 1979 metų Vilniaus universitetas leido žurnalą „Pedagogika ir psichologija“, o nuo 1980 metų buvo pradėtas leisti savarankiškas „Psichologijos“ žurnalas, kuriame skelbiami empiriniai, analitiniai apžvalginiai ir teoriniai moksliniai straipsniai, parašyti lietuvių arba anglų kalbomis. Pateiktus rankraščius anonimiškai vertina du moksliniai recenzentai. Šiuo metu žurnalas reguliariai leidžiamas du kartus per metus.

„Psichologijos“ žurnalas yra įtrauktas į Lietuvos mokslo leidinių, kuriuose publikuoti mokslo straipsniai pripažįstami suteikiant mokslo laipsnį, sąrašą, patvirtintą Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Žurnalo platinimu ir prenumerata rūpinasi VU Leidybos direkcija (el. paštas: , tel.: +370 5 268 70 84).

Rugsėjo 1-ąją dieną Vilniaus universiteto bendruomenė iškilminga švente RENOVATIO STUDIORUM pradės naujuosius 2016-2017 mokslo metus. Maloniai kviečiame visus dalyvauti šventės renginiuose.

ŠVENTĖS PROGRAMA
9.30 val. – Vilniaus universiteto vėliavos pakėlimas Bibliotekos kieme

10.00-11.45 val. – Pirmoji paskaita „Ar tikrai nerizikuojantys negeria šampano“. Paskaitą Universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3) skaito Bendrosios psichologijos katedros profesorė Laima Bulotaitė
Dekano ir profesūros sveikinimai

Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedra 2016 m.  lapkričio 24-25 dienomis organizuoja tarptautinį seminarą „Baltijos šalys po krizės? Gerovės sistemų transformacija ir socialinės problemos“.

Seminaru siekiama atskleisti ir aptarti pagrindinius gerovės sistemų pokyčius, įgyvendintus ekonominės krizės metu (2008/2010) ir po jos bei pagrindines socialines problemas Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje).

Patvirtinti seminaro plenarinių sekcijų pranešėjai:
dr. Piotr Michon, Poznań universitetas, Lenkija
prof. Sven Hort, Linneaus universitetas, Švedijos Karalystė

Seminaro programa

Prasidėjo registracija į VU Filosofijos fakulteto atviras paskaitas bei interaktyvias veiklas, vyksiančias rugsėjo 12-16 dienomis mokslo populiarinimo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu.

Šiemet festivalio dalyviams Fakultete siūlomos šios 7-ios socialinių ir humanitarinių mokslų srities paskaitos bei interaktyvios veiklos:

Rugsėjo 12 d. 17 val. 201 aud.
„Dirbti šimtu procentų? Visi atsakymai apie įsitraukimą į darbą“
Šiuolaikiniame darbo pasaulyje, kad galėtų efektyviai konkuruoti, organizacijos turi net tik įdarbinti talentus, bet apskritai gebėti įkvėpti ir įgalinti darbuotojus, kad jie savo gebėjimus maksimaliai panaudotų darbe. Organizacijoms reikalingi su darbu psichologiškai susiję darbuotojai: norintys ir galintys investuoti save į darbo vaidmenį, proaktyvūs ir įsipareigoję aukštiems veiklos standartams, atsidavę ir energingi darbe – įsitraukę į darbą. Remdamiesi Lietuvoje atliktais tyrimais, paskaitoje aptarsime, kuo darbuotojų įsitraukimas į darbą svarbus organizacijoms ir nuo kokių darbo organizacijoje sąlygų jis priklauso, kodėl patiems darbuotojams svarbu būti įsitraukusiems į darbą ir kaip susikurti tokias sąlygas, kurios leistų dirbti šimtu procentų.

Vilnius University Department of Social work is organizing an international scientific workshop “Baltic States After the crisis? Transformation of Welfare Systems and Social Problems” to be held on 24-25 of November 2016.

The aim of the workshop is to discuss welfare system reforms which have been implemented during the recent financial and economic crisis of 2008/2010 and post-crisis period, and major social problems in the three Baltic States (Estonia, Latvia and Lithuania).

The participants are required to present developed original papers in English on the following topics:
-    social policy reforms;
-    poverty, inequality and well-being;
-    migration and ethnic minorities;
-    family policy and gender;
-    social trust and social policy.

Nuo rugpjūčio 16 d. 9:00 val. iki rugpjūčio 24 d. 24:00 val. vyksta Papildomas Vilniaus universiteto priėmimas į laisvas studijų vietas: stojantys į bakalauro pakopos studijų programas gali pretenduoti į valstybės nefinansuojamas vietas, o stojantys į magistrantūros studijų programas arba Laipsnio nesuteikiančias studijas "Mokyklos pedagogika" – į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas.

• Laisvų studijų vietų sąrašas bakalauro studijų programose
• Laisvų studijų vietų sąrašas magistrantūros ir LNS "Mokyklos pedagogika" studijų programose
• REGISTRACIJA stojantiesiems į pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programas
• REGISTRACIJA stojantiesiems į antrosios pakopos (magistrantūros) ir LNS "Mokyklos pedagogika" studijų programas

Išsami informacija apie Papildomo priėmimo procesą

Papildomame Universiteto priėmime gali dalyvauti asmenys, dalyvavę ir nedalyvavę ankstesnių priėmimų etapuose. Taip pat gali dalyvauti ir asmenys, jau pasirašę studijų sutartis – gavę tinkamesnį kvietimą studijuoti, prieš sudarydami naują studijų sutartį, jie turėtų nutraukti anksčiau pasirašytą studijų sutartį.

Ekonominė situacija Lietuvoje sparčiai gerėja, tačiau lietuviai nustoti bėgti iš Tėvynės, panašu, net nesiruošia. Sociologas Romas Lazutka įsitikinęs – lietuvius krautis lagaminus verčia jausmas, jog į jų duris ekonominis atsigavimas dar nepasibeldė. Vilniaus universiteto profesorius tikina, kad jaunimas bėga iš Lietuvos, nes nemato galimybių savęs realizuoti, tačiau pamiršta, kad už savo gerovę galima kovoti ir čia.

Apie tai, kodėl, gerėjant ekonominei padėčiai šalyje, lietuviai ir toliau emigruoja į užsienį, ką Vyriausybė padarė, jog emigracija sumažėtų ir ką reikėtų daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų – tv3.lt interviu su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros dėstytoju, socialinių mokslų daktaru, sociologu ir ekonomistu Romu Lazutka.

- Šių metų I pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, iš Lietuvos emigravo 6,5 procentais daugiau žmonių. Šalies ekonominė situacija juk neblogėja, tai kodėl žmonės palieka Lietuvą?

- Mūsų ekonominė padėtis, palyginti su kitomis Rytų Europos šalimis, yra gana gera ir mes daug šalių esame aplenkę pagal gyventojų vidutines pajamas. Iš tikrųjų mes atsiliekame tik nuo Čekijos ir Slovėnijos. Pagal BPV vienam gyventojui be tų dviejų šalių atsiliekame tik nuo Slovakijos ir Estijos. O išvažiuoja iš Lietuvos žmonių daugiausiai, lyginant su kitomis Europos šalimis, kurias esame aplenkę.

2016 m. liepos 11 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) patvirtinto sąrašą paslaugų, kurias verslas lengvatinėmis sąlygomis gali įsigyti iš mokslo ir studijų institucijų, pasinaudodamas paramos priemone „inovaciniai čekiai“.

Įsigydami šias paslaugas verslo atstovai su MITA pasirašo dotacijų sutartį dėl remiamų veiklų išlaidų dalies kompensavimo. Inovacinių čekių priemonės tikslas – skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, bendradarbiaujant tęsti jau pradėtas vykdyti Mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas, skatinti įmones aktyviau vykdyti inovacinę veiklą bei pasinaudoti bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis.

Kviečiame susiažinti su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto MTEP paslaugų už inovacinius čekius sąrašu.

Kvietimas verslui teikti paraiškas pagal Inovacinių čekių priemonę bus paskelbtas MITA puslapyje.