FSF įvykiai

Nijolė Radavičienė 642x4102018 m. skaitomiausiu mokslo periodikos žurnalu tapo „Problemos“ (vyr. redaktorė – doc. dr. Nijolė Radavičienė). Per 2018 m. žurnalas sulaukė daugiau nei 27 tūkst. straipsnių peržiūrų. Su žurnalu „Problemos“ galima susipažinti čia

Žurnalo redaktorė doc. N. Radavičienė išvardijo tris ją motyvuojančias priežastis. Pirma, Filosofijos fakultetas rimtai žiūri į leidybą, skatina palaikyti žurnalo gyvenimą, vertina mokslo žurnalo vyriausiojo redaktoriaus darbą. Antra, žurnalas turi gilią istoriją. Jis leidžiamas nuo 1968 m. ir šiemet mini 50 metų jubiliejų. Tik daugelio žmonių pastangomis pavyko taip ilgai išlaikyti žurnalą. Sovietmečiu šis žurnalas buvo kultūrinis įvykis. Šiuo metu žurnalas suprofesionalėjo, tapo labiau orientuotas į moksliškumą, spausdinama mažiau platesnei auditorijai aktualių tekstų. Trečia, pati redaktorė, kaip mokslininkė, norėjo dirbti su jaunais autoriais, padėti jiems parengti geresnius tekstus.

Išskirtina, kad internete yra visas žurnalo archyvas nuo pirmojo numerio. Archyvas suskaitmenintas doc. dr. Jono Dagio iniciatyva. „Filosofams yra svarbi ilgoje istorijoje išsakyta žinia. Publikuodami archyvą norėjome parodyti ir ankstyvuosius tekstus, atskleisti, kaip žurnalas atrodė su sovietinės istorijos ženklu“, – sakė doc. N. Radavičienė.

Sveikiname žurnalo kolektyvą! Jiems bus įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas.

Vilniaus universiteto (VU) leidykla įsteigė „Skaitomiausios Vilniaus universiteto leidyklos knygos“ ir „Skaitomiausio Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalo“ apdovanojimus. Šiais metais apdovanojimai už knygas teikiami dviejose kategorijose: skaitomiausia monografija ir skaitomiausia studijų knyga.

Apdovanojimų tikslas – didinti VU ir VU leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kasmet už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Plačiau apie apdovanojimų taisykles – leidyklos svetainėje (www.vu.lt/leidyba/apie-mus/apdovanojimai). Skaitomiausia studijų knyga bus paskelbta artimiausiu metu.

Straipsnis skelbtas naujienos.vu.lt

IMG 5474Vilniaus universitetas birželio 27 d. iškilmingai užbaigė studijų metus. Ceremonijos metu buvo pagerbti universiteto mokslininkai ir bendruomenės nariai už reikšmingus mokslo IMG 5470pasiekimus 2018 metais. Norime pasidžiaugti ir labai pasveikinti Filosofijos fakulteto bendruomenės narius, kuriems buvo įteikti apdovanojimai:

Prof. Lilijai Duoblienei už geriausią socialinių mokslų srities monografiją: „Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti“.

Doc. Pauliui Skruibiui, dr. Eglei Mažulytei-Rašytinei, prof. Danutei Gailienei, dr. Vaivai Klimaitei, dr. Said Dadašev, dokt. Jolantai Latakienei, dr. Odetai Geležėlytei, dr. Jurgitai Rimkevičienei už geriausią taikomąjį darbą: „Specializuotų, moksliškai pagrįstų terapijų, skirtų sumažinti savižudybės riziką, diegimas bandomosiose asmens sveikatos įstaigose“, „Vaikų ir suaugusių savižudybių, įvykusių 2017 m. lapkričio – 2018 m. spalio mėnesiais Vilniaus mieste analizę“ ir „Mentalizacija grįstos terapijos (MBT) mokymus“.

Skaityti daugiau

Tartu konferencija 20192019 m. birželio 25–29 d. Tartu universitete vyksta Europos religijotyrininkų asociacijos konferencija „Religion – Continuations and Disruptions“ (17th Annual Conference of the European Association for the Study of Religions).

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkai skaitė pranešimus ir moderavo konferencijos sekcijas įvairiomis su religija susijusiomis temomis: A. Beinorius analizavo hinduizmo sąvoką ir moderavo konferencijos sekciją „Moving Beyond "Hinduism" - but How?", R. Pranskevičiūtė-Amoson – alternatyvų religingumą sovietiniame ir po-sovietiniame kontekste ir moderavo sekciją „Alternative Religiosities in the Communist Regime and Post-Communist East Central European Countries", R. Berniūnas – moralinius religijos aspektus, moderavo sekciją „Do the Gods Make Us Moral? Psychological, Ecological and Cognitive Explorations"), K. Garalytė – religijos kaip socialinės priespaudos ir išsilaisvinimo reikšmes, moderavo sekciją „Religion as Opression and Liberation"), V. Dranseika – laisvos valios psichologiją bei liaudies tikėjimus.

Skaityti daugiau

Pedagogai naujienoms 642x410Vis dažniau kalbama apie mokytojo profesijos prestižą ir būtinumą. Pedagogiką populiarinančios iniciatyvos parodė, kad ilgą laiką jaunų žmonių, atrodo, pamiršta profesija atsigauna ir sulaukia vis daugiau jų dėmesio. Šių specialistų daugiausia parengia Vilniaus universitetas (VU). Jo studentai į mokyklą įžengia jau pirmaisiais studijų metais.
 
Mokytojas atsakingas už kritiškai mąstančią visuomenę
 
VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė Rita Makarskaitė-Petkevičienė teigia pastebėjusi, kad abiturientai pedagogikos studijas renkasi dėl kelių priežasčių. Pasak jos, studentai nori tapti pedagogais todėl, kad ši profesija turi savotiško žavesio. Čia nėra rutinos, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Niekada nepravesi dviejų vienodų pamokų, nes susiklostys kitos pedagoginės aplinkybės, matysi, kaip tavo mokiniai auga, kaip keičiasi jų samprotavimas, ir būsi ne tik šio augimo stebėtojas, bet ir švelniai šį augimą palytėjęs.
Skaityti daugiau

Zenonas Norkus fsf 642x4102019 m. birželio 13 d. Lenkijos leidykla „Księgarnia Akademicka“ (Krokuva) drauge su Krokuvos politinės minties centru (Ośrodek Myśli Politycznej) ir Krokuvos regioninių debatų centru (Regionalny Ośrodek Debaty Międzynarodowej w Krakowie) surengė Vilniaus universiteto Filosofijos ir sociologijos instituto profesoriaus habil. dr. Zenono Norkaus monografijos „Nepasiskelbusioji imperija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu“ pristatymą.
Skaityti daugiau

Aleksandras DobryninasJeigu asmeninės bibliotekos lentynos lūžta nuo kriminalinių romanų, žiūrimiausių filmų repertuare dominuoja trileriai, o mėgstamiausia naujienų rubrika yra nusikaltimai ir nelaimės – ar tai požymiai, kad turi potencialo tapti kriminologu/-e?

Ne, toli gražu. Tačiau tokiam žmogui pasiūlyčiau kuo greičiau pradėti studijuoti kriminologiją, nes ji gali padėti išvengti pavojingos ligos: bėgimo nuo gyvenimo. Nors kriminologija lyg ir analizuoja „tamsiąją“ asmenybes pusę, tikra kriminologo aistra – gyvenimas, kuriame niekas nieko neskriaudžia, įgyvendinamos geriausios žmogiškosios savybės, o katastrofa arba mirtis veikiau yra neišvengiamų fizinių procesų išdava, nei beprotiškos homo sapiens veiklos rezultatas. Kaip sakydavo žinomas JAV kriminologas Travisas Hirshi, pagrindinis kriminologijos klausimas – ne kodėl žmonės daro nusikaltimus, o kodėl absoliuti dauguma jų nedaro.

 

Skaityti daugiau

DSC08871c1Kodėl Lietuvoje vis dar taikomos fizinės bausmės? Kodėl kai kuriose aplinkybėse tai laikoma norma? Kiek nusistovėjusi sistema ir požiūris priklauso nuo visuomenės bei kultūros, kurioje mes gyvename? Ir kodėl vis dar kyla tokios jautrios diskusijos šiuo klausimu?  2017 m. vasario 14 d. priimtas naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant ir fizines bausmes. Jis sukėlė daug diskusijų apie tai, ar šiuo įstatymu nebus tėvams atimtas vienintelis įrankis leidžiantis auklėti vaikus, o galbūt galima taikyti fizines bausmes proporcingai atliktam nusižengimui. Tačiau į kokią ateitį tai veda – tiek vaiką, tiek suaugusius, tiek pačią visuomenę?
 
Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga VU Filosofijos fakulteto mokslininkai šiuos klausimus nagrinėjo tarpdisciplininėje diskusijoje. Filosofijos fakultetas apjungiantis daugelį mokslo sričių atstovų smurto prieš vaikus ir prievartos temą nagrinėjo iš įvairiausių perspektyvų – tiek psichologinės, tiek socialinės, filosofinės, edukacinės, kultūrinės ir antropologinės.
Skaityti daugiau

handshake teamwork partnership deal agreement merger collaboration by rawpixel cc0 via unsplash 1200x800 100754648 largeTuo metu, kai Lietuvoje dramatiškai mažėja stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, Vilniaus universitete (VU) tęsti savo studijas kasmet pasirenka per 1300 būsimų magistrantų. Pasak specialistų, tokį studentų pasirinkimą lemia pamatuotas požiūris į savo karjeros galimybes, ekonominė nauda ir papildomų kompetencijų siekis, kuris sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje yra tiesiog būtinas.

Skaityti daugiau
Puslapis 10 iš 171
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos