Gerovė valstybėje yra susijusi su tuo, kaip joje tenkinami žmonių saugumo, švietimo, darbo, sveikatos poreikiai, kaip valstybė ir visuomenė reaguoja į socialinių, demografinių ir ekonominių pokyčių, skurdo, migracijos ir globalizacijos iššūkius.
Gerovės valstybėje siekiama rasti būdų, kaip užtikrinti visų žmonių teises ir sulyginti nevienodas skirtingų socialinių grupių galimybes naudotis paslaugomis ir parama.
Vilniaus universiteto socialinės politikos ekspertai pasidomėjo, kaip veikia gerovės valstybė jaunų žmonių atžvilgiu. Ko jiems trūksta, kad jie savo laimingą ateitį sietų su Lietuva, o ne su kitomis užsienio šalimis? Visas ciklas atliktų jaunimo poreikių tyrimų atskleidžia, kad jaunimo gerovei labai svarbūs keli dalykai: tinkamas išsilavinimas, darbas, būstas.
Skaityti daugiau
Tiek laiko svarstymams ir debatams, kritikai ar pagyroms apie tautos mobilizavimąsi bendram reikalui virtualioje erdvėje dar niekad neturėjome. Laukėme ir dar tebelaukiame „pirmosios bangos“ pabaigos, saugiai pasislėpę, tapę „urviniais“ ir globaliai ar lokaliai mąstome: kaip čia bus su tuo pasauliu po epidemijos ir karantino, kaipgi atrodys švietimas? Universitetai? Mokykla? Verslas? Menas? Kas keisis, o kas išliks? Kartais atrodo, kad nieko grąžinti į įprastas vėžes nereikia, visi gali saugiai dirbti iš namų: kam tie mokyklų pastatai? Universitetai? Kultūros ir meno institucijos? Jokios akivaizdžios naudos, skirtingai nei verslas, kurio neabejotinai reikia, kad išgyventume. Mokyklų bei universitetų pastatai reikalingi tik tiek, kiek jie išreiškia materialų turtą – pasakytų ne vienas politikas ar verslininkas. Yra ir visiškai priešingų nuomonių, reiškiančių realaus žmogiško santykio, emocijų, empatijos ilgesį.
