Dokumentinė apybraiža, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Scen. aut. ir rež. Edita Mildažytė. Pokalbyje apie filosofą, rašytoją, publicistą, kultūros veikėją Vilhelmą Storostą (slap. Vydūnas) dalyvauja ir Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius ir indologijos lektorius Vytis Vidūnas. Skaityti daugiau

Gruodžio 7-ąją Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rašytojų menėje įvyko jau ketvirtasis Kalbų vakaras. Kalbų vakaras – tai galimybė atskleisti kiekvienos kalbos grožį, Filologijos fakulteto spalvingumą, beribės kalbų įvairovės dvasią ir nuostabi proga tiek akademikams, tiek studentams pristatyti savo interesų sritis, kelti rūpimus klausimus. Renginį atidarė fakulteto dekanė profesorė Meilutė Ramonienė. Ji pasidžiaugė, kad Kalbų vakaras ne tik skleidžia meilę kalbai, bet ir vienija fakulteto bendruomenę. Skaityti daugiau

„Žmonės mėgsta mitus. Apie savo pavardę ir jos kilmę galėčiau daug istorijų pririesti, bet nenorėčiau savęs mitologizuoti. Visąlaik su kolegomis pasišypsome iš tų mitų, kad lietuviai neva kalba sanskritu, – Vytis Vidūnas, visuomenei pristatęs žodyną „Sanskrito–lietuvių vėrinys“, šių kalbų panašumo neatmeta. Sanskritologas tik pasišaipo iš prikurtų legendų ir pripažįsta šalies mokslininkų pareigą leisti veikalus šia tema: Domėjimasis Rytais ir Indija buvo tautinę savimonę formuojanti dedamoji. Artėjant valstybės šimtmečiui, šitą kryptį sv ... Skaityti daugiau

LRT dokumentikos ciklas „Lietuvos kolumbai“ tęsia lietuvybės paieškas pasaulyje. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius indologas Vytis Vidūnas laidoje apie sanskritą ir jo sąsajas su Lietuvą. Pirmasis lietuvis Indijoje išsilaipino dar XVII a. – tai vienuolis jėzuitas Andrius Rudamina. 1624 m. rudenį per Lisaboną jis išplaukė į Indiją. Kelionė laivu truko 5 mėnesius. Atvykęs į Goa miestą, Andrius Rudamina ėmėsi misionieriaus darbo ligoninėse, kalėjimuose, laivuose. Goa katedros šventoriuje Rudaminai atidengtas paminklas. Skaityti daugiau

Nepaisant daugiau nei du šimtmečius trunkančios spalvingos Indijos studijų Lietuvoje istorijos, akivaizdu, kad laukia dar daug neatliktų darbų tiek akademinių tyrinėjimų srityje, tiek rengiant reikiamas edukacines priemones – vadovėlius, žodynus, kt. Todėl tikimasi, kad šis trumpas lyginamasis sanskrito–lietuvių kalbų žodynas padės užpildyti egzistuojančią tuštumą ir įkvėps tiek Lietuvos, tiek Indijos mokslininkus tęsti darbus šioje itin svarbioje lingvistinių ir kultūrinių tyrinėjimų srityje. Skaityti daugiau

2016-ieji buvo paskelbti Azijos šalių literatūros metais, skirtais literatūrai hindi, japonų, kinų, korėjiečių, persų, sanskrito, tibetiečių ir turkų kalbomis. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos išleistas naujas žurnalo „Hieronymus“ 2016/02 numeris skirtas Azijos šalių literatūros vertimams. Skaityti daugiau

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro vadovas dr. Vytis Silius, sanskrito dėstytojas Vytis Vidūnas, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė dalyvavo laidoje „Meilė tiesoje“. Pokalbio tema „Kultūrinis paveldas: lietuvių kalbos ir sanskrito sąryšis“.  Laidos vedėja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. Skaityti daugiau

Dar 1810 m. VU įkurta Rytų kalbų katedra vėliau buvo uždaryta, o sovietmečiu net saugumas sekė žmones, kurie domėjosi Rytų kultūromis. Azijos šalių literatūra mums vis dar paslaptinga. Nedaug žinoma, kas yra rašoma Korėjoje, Irane ar Vietname. LRT radijo laidoje „Naktinis ekspresas“ žurnalistė J. Kryževičienė kalbėjosi apie Azijos šalių literatūros metus su vertėja iš vokiečių, rusų, o dabar jau ir persų kalbų Austėja Merkevičiūte ir vienu iš VU Orientalistikos centro steigėjų, indologijos lektoriumi, Tibeto namų vadovu, sanskri ... Skaityti daugiau

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius, lektoriai Vytis Vidūnas ir Vladimir Karobov LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“ diskutavo apie budizmą. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose. Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir eina kovoti už tikėjimą? Skaityti daugiau

Lietuvos istorija nebuvo palanki Azijos kalbų studijoms. Nors jau 1810 m. Vilniaus universitete buvo įkurta Rytų kalbų katedra, o 1822 m. siūlyta įsteigti ir Rytų kalbų institutą, šie anuomet itin pažangūs projektai buvo užgniaužti. Tarpukario Lietuvoje Azijos studijos taip pat nesulaukė institucinio palaikymo, o sovietų okupacijos metais Maskvos kontroliuojamos Lietuvos aukštosios mokyklos ir visai prarado galimybę plėtoti Azijos kalbų ir kultūrų pažinimą. Tad sąlytis su šiomis tūkstantmetėmis kultūromis ir jų literatūros kūriniais vyko arba pavienių entuziast ... Skaityti daugiau
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos