„Kur bepažiūrėtum, žmonės apie tai galvojo, kalbėjo, į tai kreipė savo veiksmus: ritualus, įvairias praktikas. Šiuolaikinio žmogaus pasirinkimas gana platus, mes galime žiūrėti pragmatiniu žvilgsniu – sukaupta tiek daug patirties, kodėl gi nesusipažinus su kuo įmanoma daugiau? Tuo praturtinam savo gyvenimą, būdraujančios sąmonės gyvenimą – turim potencialą turtinti gyvenimą tą, kurį aš gyvenu čia, šiandien ir dabar,“ – mano Vilniaus universiteto Orientalistikos centro vadovas, sinologas lektorius Vytis Silius, kalbėdamas apie „Tibeto mirusiųjų knyg ...
Skaityti daugiau
Gyvename, kuriame, dirbame, bet kokia visa to prasmė? Šis klausimas vis dažniau neduoda ramybės šiuolaikiniam žmogui. Kodėl mes ieškome prasmės ir kur galime ją rasti? Ką apie prasmės paieškų fenomeną mano mokslininkai, dvasininkai ir žmonės, patys patyrę gyvenimą aukštyn kojomis verčiančius virsmus? Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesoriaus habil. dr. Audriaus Beinoriaus mintys apie kultūrą ir prasmės paieškas.
Skaityti daugiau
Rudens pradžioje Vilniaus universitete (VU) vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nation, Gender and History: Asian Cinemas in Perspective“. Vienas pagrindinių jos sumanytojų ir organizatorių, VU Orientalistikos centro tyrėjas dr. Deimantas Valančiūnas sako, kad nuolatos stengiasi griauti mitus, esą populiarioji kultūra yra neverta mokslininkų dėmesio, o mažabiudžetiniai filmai negali būti įdomūs. Pasak jo, jeigu filmas yra žiūrimas – jis yra svarbus žiūrovui, todėl automatiškai aktualus ir vertas profesionalų dėmesio.
Skaityti daugiau
„Turkologija nėra vien mokslas apie Turkiją. Šios studijos atveria vartus tiek į tiurkų pasaulį, tiek į Balkanus, o žvelgiant per islamą istoriškai ir į Artimuosius Rytus,“ – sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro turkų kalbos dėstytoja Natela Statkienė apie turkų kalbą LRT Klasika laidos „Ryto allegro“ rubrikoje „Kalbos rytas“.
Skaityti daugiau
Mianmare gyvenęs Vilniaus universiteto Orientalistikos centro doktorantas, antropologas Justinas Stankus mano, kad viena pagrindinių šiuo metu Mianmarą krečiančios rohinjų krizės priežasčių – su budizmu persipynęs nacionalizmas. J.Stankus spėja, kad šia žmogiškąja tragedija gali pasinaudoti ne tik politiniai lyderiai, bet ir teroristinės organizacijos.
Skaityti daugiau
Dažnas šiuolaikinis žmogus nebeįsivaizduoja, kaip ryte įmanoma išsiridenti iš lovos, kai netoliese negaruoja puodelis kavos. Nepaisant šio, vis brangstančio malonumo, didmiesčių kavinės, jau tapusios socialiniu fenomenu, nuolat būna pripildytos klegančių paauglių, iš darbo kavos pertraukai ištrūkusių darbuotojų ar jaukiai su knyga rankose įsitaisiusių močiučių. Ar žinojote, kad šiandieną toks įprastas gėrimas kadaise sukeldavo tikrą revoliuciją visur, kur tik pasirodydavo?
Skaityti daugiau
Nustekenti mažų atlyginimų, vieni aukštųjų mokyklų dėstytojai bei tyrėjai kartu su bendrojo lavinimo pedagogais rengiasi neterminuotam streikui, o kiti kraunasi lagaminus ir vyksta svetur arba keičia profesiją.
Nieko nebestebina Lietuvos universitetuose ir Oksforde ar Harvarde dirbančių profesorių atlyginimų skirtumai. Tačiau jau panašaus į mūsų šalį lygio valstybės, pavyzdžiui, Estija, moka profesoriams pustrečio karto daugiau ir pritraukia geriausių savo srities žinovų iš viso pasaulio. Taip pat iš Lietuvos.
Skaityti daugiau
Teisė ir antropologija – šios dvi iš pirmo nesuderinamos sritys yra vilniečio Justino Stankaus gyvenimas. Ilgus metus jis gyveno ne Lietuvoje, tačiau prieš mėnesį grįžo į Užupį. Išskirtinė Vilniaus vieta namais tapo po klajonių po Aziją – Tailandą ir Mianmarą. Būtent šios kelionės metu užfiksuoti kadrai įkvėpė J.Stankų surengti fotografijos parodą, kuri iki birželio 5 d. bus eksponuojama kino teatre „Skalvija“.
Pokalbio su J.Stankumi metu kalbėjomės apie gyvenimo vingius, lėmusius įdomiausias patirtis ir neįtikėtinas pažintis bei galimybę tyrinėti ...
Skaityti daugiau
„Susidūrus su indais krikščionimis, man nuolat kildavo klausimas, kokia gi yra krikščionybės vieta Indijos religijų pynėje, kokia yra dabartinė situacija ir kaip sąveikauja krikščionys su hindais? Tema plati ir įdomi ne vien tik Indijos istorijos kontekste, bet apskritai kultūrų, didžiųjų civilizacijų santykių, sankirtos perspektyvoje,“ – kultūrologo, indologo, VU OC profesoriaus dr. Audriaus Beinoriaus pasakojimas.
Skaityti daugiau
Daugeliui vakariečių kyla klausimas, ar kinai turi tokį Dievą, koks jis suprantamas trijose mums pažįstamose monoteistinėse religijose – dievą, kaip Absoliutą, kaip transcendentinio pasaulio kūrėją? Ar kinų religijoje egzistuoja Anapusinio pasaulio ir Visatos vizija? Ar yra kinų krikščionių?
Skaityti daugiau
