Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedroje 2019–2020 m. buvo atliktas tyrimas „Globalios naujųjų technologijų kūrėjų bendruomenės: kriminologinis pjūvis“, kurį finansavo Vilniaus universiteto Mokslo skatinimo fondas (projekto nr. MSF–JM–13). Plačiau apie tyrimo rezultatus pasakoja projekto vadovė Maryja Šupa ir tyrėja Ingrida Kruopštaitė.
Apie ką buvo tyrimas?
Tyrimo pradžioje rinkome duomenis apie trijų skirtingų tipų bendruomenes internete. Visos bendruomenės buvo susijusios su naujų technologijų išbandymu, vystymu ir taikymu, jų ribų aiškinimusi bei praplėtimu. Pirma, tai buvo biotechnologijų entuziastų bendruomenės. Antra – tai, kas angliškai vadinama car-hacking – įvairūs būdai modifikuoti automobilius, automobilių informacines ar valdymo sistemas. Trečia – bendruomenes, kurios eksperimentuoja su daiktais, jungiamais prie interneto, jų kūrimu ir bandymu – nuo atviros elektronikos judėjimų iki saugumo spragų paieškos. Kai surinkome didelės apimties duomenis apie šiuos tris labai skirtingus bendruomenių tipus, toliau gilinomės būtent į tai, kas būdinga biotechnologijų entuziastų bendruomenėms.
Papasakokite plačiau apie biotechnologijų entuziastų bendruomenes. Kas tai ir kokios jos, kuo pasižymi ir kodėl?
Yra trys pagrindinės atšakos. Viena jų – „pasidaryk pats biologija“ arba DIY biology. Tai yra žmonės, kurie savo kad ir virtuvėje kuria miniatiūrines laboratorijas biologiniams procesams tirti. Arba tie, kurie su bendraminčiais steigia bendruomenines laboratorijas ir kartu atlieka tyrimus, įvairius bandymus, susijusius su genetine analize, smulkiomis mikroorganizmų modifikacijomis. Pavyzdžiui, modifikuodami jogurto bakterijas keičia galutinio produkto skonį. „Pasidaryk pats biologijos“ entuziastai gilinasi į procesus, kurie ankščiau buvo įmanomi tik universitetų ar stambių korporacijų laboratorijose. Per pastarąjį dešimtmetį laboratorinė įranga tapo prieinama žmonėms už gerokai mažesnę kainą, kai kuriuos įrenginius dabar įmanoma pasigaminti patiems – tai įgalino tokių bendruomenių susikūrimą.
Antra atšaka – vadinamieji grinderiai, siekiantys modifikuoti žmogaus kūną. Juos domina įvairaus pobūdžio, pavyzdžiui, magnetiniai implantai arba NFC mikroschemų implantavimas, leidžiantis, tarkime, elektronines spynas atidaryti su pirštu, o ne su kortele. Dažnai grinderiai patys sau atlieka implantavimo operacijas, todėl privalo išmanyti saugumo technikas.
Ir trečia atšaka – quantified self (lietuviškai juokais galima versti kaip „kiekybinių savasčių“) judėjimas arba žmonės, kurie nori išmatuoti kaip veikia jų kūnai, pradedant nuo to, kiek valandų miega per parą ir baigiant tuo, koks yra pulsas arba kiek tam tikrų maistinių medžiagų gauna. Šie žmonės dažnai tam naudoja išmaniuosius įrenginius – pavyzdžiui, išmaniuosius laikrodžius arba miego ciklų matavimo įrangą, uždedamą ant galvos ir prijungiamą prie telefono. Stebėjimo tikslas – fiksuoti pokyčius ir nuolat save tobulinti, o tobulinimosi būdai gali būti patys įvairiausi: pradedant gyvenimo būdo pakeitimais, tęsiant sportu ir baigiant maisto papildų, be recepto ar su receptu parduodamų vaistų vartojimu.
Kodėl yra svarbu diskutuoti apie biotechnologijų entuziastų bendruomenes?
Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti, kas yra aktualu kriminologiniu požiūriu šių bendruomenių veikloje bei diskusijose. Viena vertus, tai – temos, susijusios su pačių bendruomenių veikla, jos legalumu ar nelegalumu. Kita vertus – tai bendresni klausimai apie naujų socialinių praktikų atsiradimą, o kartu su jomis – apie naujų socialinių normų ir socialinės kontrolės formų kūrimą.
Pilkojoje zonoje tarp legalumo ir nelegalumo atsiduria dalis veiklų kiekvienoje nagrinėtoje atšakoje, tačiau to ir reikia tikėtis naujai kuriamų technologijų lauke. Pavyzdžiui, „pasidaryk pats biologijos“ atveju skiriasi, ar leidžiamos, ar draudžiamos tam tikros genų inžinerijos formos skirtingose valstybėse, kaip vyksta jų kontrolė, taip pat kokie yra saugumo reikalavimai laboratorijoms, dirbančioms su biologine medžiaga. Grinderių bendruomenėse daug diskusijų kelia klausimai apie žmogaus kūno autonomiją – kiek individas turi teisės nuspręsti, ką daro su savo kūnu, kokią riziką gali prisiimti arba neprisiimti, jeigu eksperimentuoja? Bendruomenės dažnai akcentuoja požiūrį, kad būtina bendruomenėje palaikyti maksimalias saugumo praktikas, užkirsti kelią komplikacijoms ir vengti bet kokių potencialių susidūrimų su teisėsauga, siekiant netapti moralinės panikos taikiniu.
Quantified self gali pasirodyti kaip labiausiai kasdienybėje matomas ir vartotojiškas judėjimas. Tačiau ir jo veikloje gali būti priartėjama prie legalumo ir nelegalumo ribos. Vienas iš pavyzdžių – vaistų naudojimas kitokiais tikslais negu nurodyta oficialiose instrukcijose arba vaistinių medžiagų, skirtingai reglamentuotų skirtingose valstybėse, įsigijimas internetu.
Visose nagrinėtose bendruomenėse kyla platesnių diskusijų apie tai, kaip biotechnologijų srities problematiką aktualizuoja plačioji visuomenė. Pavyzdžiui, yra paplitęs mitas, kad „bioteroristai“ galėtų pasinaudoti bendruomenine laboratorija ir sukonstruoti biologinį ginklą, nors realybėje tai menkai tikėtina ir netapo tokia problema, kokios tikėjosi kai kurių valstybių teisėsauga. Kitas pavyzdys – persipynę mitai apie genetinę inžineriją, implantuotas mikroschemas, nuotolinį žmonių valdymą. Šie ir kiti mitai yra aktualūs visuomenei, jomis yra diskutuojama ir minėtose bendruomenėse. Tokių diskusijų analizė parodo įtampą tarp visuomenės išreiškiamo socialinės kontrolės poreikio ir realių arba kaip tik nesamų grėsmių.
Taigi šios bendruomenės yra svarbios, nes gali būti matomos kaip jungiamosios grandys tarp plačiosios visuomenės ir mokslinio, technokratinio diskurso. O kriminologams ir kitų socialinių mokslų atstovams svarbu suprasti ir gilintis į tokias temas, nes jos suteikia galimybę pasitikti ateitį, geriau suprantant technologijas, kurios mus pasieks už penkerių ar dešimties metų ir jų niuansus. Atsirandant naujoms socialinėms praktikoms, iš pradžių visuomenėje nėra joms pritaikytų socialinių normų. Jos formuojasi kartu su diskusijomis dėl reglamentavimo ir kontrolės, kurioms svarbu tinkamai pasiruošti. Nėra ko laukti.