FSF įvykiai

Profesorius Gintautas Valickas dalinasi savo mintimis apie VU Filosofijos fakultete vykdomas teisės psichologijos studijas. Trumpame interviu prof. dr. G. Valickas papasakojo kas laukia studentų, ką šiuo metu tiria teisės psichologai bei kaip studijų programos absolventai gali prisidėti prie aukštesnės teisinės kultūros kūrimo.

Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?

Pradžia buvo susijusi su nepilnamečių teisės pažeidėjų, jų asmenybės ypatumų tyrimais, siekiant suprasti, kokios aplinkybės gali paskatinti žmogų pažeisti priimtas elgesio normas, kaip jam galima padėti sugrįžti į prosocialų raidos kelią. Vėliau teko susidurti su teisėsaugos pareigūnų individualių charakteristikų ir jų atliekamos veiklos tyrimais: kaip galima jiems padėti atskleisti įvykdytą nusikaltimą, sumažinti patiriamą stresą, priimti tinkamą sprendimą kritinėje situacijoje, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras pareigūnas. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame pareigūnų elgesio suvokto teisingumo tyrimams, analizuojame, kaip nuteistieji, nukentėjusieji nuo nusikalstamų veikų ir kiti teismo proceso dalyviai vertina teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesį, koks yra teisėjų, prokurorų, pataisos pareigūnų įvaizdi. Visi šie tyrimai buvo ir yra atliekami sprendžiant vienokias ar kitokias praktines, realaus gyvenimo problemas.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimo etapui į magistrantūros studijas, sveikiname visus naujus fakulteto bendruomenės narius.

Po pagrindinio priėmimo liko laisvų vietų Filosofijos fakulteto magistrantūros studijų programose.

Nuo liepos 15 d. 13.00 val. prasideda papildomas priėmimo į magistrantūros studijas etapas, kuris tęsis iki rugpjūčio 27 d. 24.00 val.

Pretendentai gali pateikti prašymą dalyvauti konkurse ir koreguoti prašymuose nurodytus pageidavimus. Dalyvavę pagrindinio priėmimo I-ajame ir II-ajame etapuose registracijos mokesčio pakartotinai mokėti neturi, tačiau privalo atnaujinti prašymo duomenis savo paskyroje.

Kviečiame rinktis mūsų fakulteto magistrantūros studijų programas: Edukologija, Edukacinė ir vaiko psichologija, Filosofija, Organizacinė psichologija, Religijos studijos, Socialinis darbas, Socialinė politika, Sociologija, Sociologija ir kriminologija, Sveikatos psichologija, Šiuolaikinės Azijos studijos, Teisės psichologija.

Daugiau informacijos rasite: siūlomos studijos arba magistrantūros studijos.

2018 m. skaitomiausiu mokslo periodikos žurnalu tapo „Problemos“ (vyr. redaktorė – doc. dr. Nijolė Radavičienė). Per 2018 m. žurnalas sulaukė daugiau nei 27 tūkst. straipsnių peržiūrų. Su žurnalu „Problemos“ galima susipažinti čia. 

Žurnalo redaktorė doc. N. Radavičienė išvardijo tris ją motyvuojančias priežastis. Pirma, Filosofijos fakultetas rimtai žiūri į leidybą, skatina palaikyti žurnalo gyvenimą, vertina mokslo žurnalo vyriausiojo redaktoriaus darbą. Antra, žurnalas turi gilią istoriją. Jis leidžiamas nuo 1968 m. ir šiemet mini 50 metų jubiliejų. Tik daugelio žmonių pastangomis pavyko taip ilgai išlaikyti žurnalą. Sovietmečiu šis žurnalas buvo kultūrinis įvykis. Šiuo metu žurnalas suprofesionalėjo, tapo labiau orientuotas į moksliškumą, spausdinama mažiau platesnei auditorijai aktualių tekstų. Trečia, pati redaktorė, kaip mokslininkė, norėjo dirbti su jaunais autoriais, padėti jiems parengti geresnius tekstus.

Išskirtina, kad internete yra visas žurnalo archyvas nuo pirmojo numerio. Archyvas suskaitmenintas doc. dr. Jono Dagio iniciatyva. „Filosofams yra svarbi ilgoje istorijoje išsakyta žinia. Publikuodami archyvą norėjome parodyti ir ankstyvuosius tekstus, atskleisti, kaip žurnalas atrodė su sovietinės istorijos ženklu“, – sakė doc. N. Radavičienė.

Sveikiname žurnalo kolektyvą! Jiems bus įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas.

Vilniaus universiteto (VU) leidykla įsteigė „Skaitomiausios Vilniaus universiteto leidyklos knygos“ ir „Skaitomiausio Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalo“ apdovanojimus. Šiais metais apdovanojimai už knygas teikiami dviejose kategorijose: skaitomiausia monografija ir skaitomiausia studijų knyga.

Apdovanojimų tikslas – didinti VU ir VU leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kasmet už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Plačiau apie apdovanojimų taisykles – leidyklos svetainėje (www.vu.lt/leidyba/apie-mus/apdovanojimai). Skaitomiausia studijų knyga bus paskelbta artimiausiu metu.

Straipsnis skelbtas naujienos.vu.lt

Vilniaus universitetas birželio 27 d. iškilmingai užbaigė studijų metus. Ceremonijos metu buvo pagerbti universiteto mokslininkai ir bendruomenės nariai už reikšmingus mokslo pasiekimus 2018 metais. Norime pasidžiaugti ir labai pasveikinti Filosofijos fakulteto bendruomenės narius, kuriems buvo įteikti apdovanojimai:

Prof. Lilijai Duoblienei už geriausią socialinių mokslų srities monografiją: „Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti“.

Doc. Pauliui Skruibiui, dr. Eglei Mažulytei-Rašytinei, prof. Danutei Gailienei, dr. Vaivai Klimaitei, dr. Said Dadašev, dokt. Jolantai Latakienei, dr. Odetai Geležėlytei, dr. Jurgitai Rimkevičienei už geriausią taikomąjį darbą: „Specializuotų, moksliškai pagrįstų terapijų, skirtų sumažinti savižudybės riziką, diegimas bandomosiose asmens sveikatos įstaigose“, „Vaikų ir suaugusių savižudybių, įvykusių 2017 m. lapkričio – 2018 m. spalio mėnesiais Vilniaus mieste analizę“ ir „Mentalizacija grįstos terapijos (MBT) mokymus“.

Jeigu asmeninės bibliotekos lentynos lūžta nuo kriminalinių romanų, žiūrimiausių filmų repertuare dominuoja trileriai, o mėgstamiausia naujienų rubrika yra nusikaltimai ir nelaimės – ar tai požymiai, kad turi potencialo tapti kriminologu/-e?

Ne, toli gražu. Tačiau tokiam žmogui pasiūlyčiau kuo greičiau pradėti studijuoti kriminologiją, nes ji gali padėti išvengti pavojingos ligos: bėgimo nuo gyvenimo. Nors kriminologija lyg ir analizuoja „tamsiąją“ asmenybes pusę, tikra kriminologo aistra – gyvenimas, kuriame niekas nieko neskriaudžia, įgyvendinamos geriausios žmogiškosios savybės, o katastrofa arba mirtis veikiau yra neišvengiamų fizinių procesų išdava, nei beprotiškos homo sapiens veiklos rezultatas. Kaip sakydavo žinomas JAV kriminologas Travisas Hirshi, pagrindinis kriminologijos klausimas – ne kodėl žmonės daro nusikaltimus, o kodėl absoliuti dauguma jų nedaro.