FSF įvykiai

Lietuvoje retai išgirstame siejant sąvokas „darni plėtra“ ir „socialinis darbas“, o pati socialinio darbo profesija tebėra susiaurinama iki kasdienių buitinių funkcijų. Prisidėdami prie autentiško socialinio darbo vaidmens, – kaip bendruomenę įgalinančio ir jos vystymąsi skatinančio, – reabilitavimo, pakalbinome Švedijos Javlės universiteto socialinio darbo ir kriminologijos katedros profesorių KOMALSINGHĄ RAMBAREE.

Jis buvo vienas iš Kovo 15-ąją, minint Tarptautinę socialinio darbo dieną, surengtos konferencijos „Socialinis darbas ir Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030“ pranešėjų. Renginį organizavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra kartu su Vystomojo bendradarbiavimo platforma organizavo tarptautinę konferenciją. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Profesorių kalbino Vilniaus universiteto docentė dr. Violeta Gevorgianienė.

Kol narkotikų prekeiviai intensyviai ieško naujų narkotikų platinimo kelių, Europa ruošia jiems efektyvų atsaką. Projektas „Narcomap“ pastaruosius metus atliko išsamų tyrimą 12-oje Europos valstybių, kuris leido geriau suprasti kaip ir iš kur į Europą plūsta narkotikai, kokie jie ir kokiais keliais platinami.

Ši išsami informacija atskleidė išsamesnį narkotikų problemos paveikslą ir leis Europoje sukurti efektyvesnį kovos su narkotikais mechanizmą.

Išsamūs projekto „Narcomap“ rezultatai 2019 m. balandžio 16 d. bus pristatyti baigiamojoje konferencijoje, kuri vyks Vilniuje, Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultete (201 aud., 10.00–16.30). Konferencija vyks anglų kalba be vertimo.

Kokio dydžio viešojo sektoriaus Lietuvai reikėtų? Ar pakankamas yra viešojo sektoriaus finansavimas Lietuvoje? Ar pakankamas Lietuvoje yra mokesčių surinkimas ir perskirstymas per valstybės biudžetą? Ar yra politinė valia Seime ir Vyriausybėje spręsti viešojo sektoriaus mažų atlyginimų problemas?

Šie ir kiti klausimai nuskambės 2019 m. balandžio 2 d. 18:00 Filosofijos fakultete (302 a.) vyksiančioje kandidatų į prezidentus diskusijoje apie viešojo sektoriaus raidą.

Diskusijoje dalyvaus Vytenis Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė. Vis dar laukiama Sauliaus Skvernelio sprendimo.

2019 m. balandžio 2 dieną (antradienį) 18.00 val. Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultete doktorantas Alfredas Buiko skaitys viešą paskaitą „Sąmokslo teorijos – kas tai?“. Paskaitos metu bus aptarti sąmokslo teorijų apibrėžimai, jų klasifikacijos bei šiuolaikiniai sąmokslų teorijų tyrinėjimai.

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Įėjimas laisvas, registracija nebūtina.

Pedofilijos sąvoka viešumoje dažniausiai skamba tik seksualinių nusikaltimų prieš vaikus kontekste. Vis dėlto kriminologijoje seniai žinoma, kad tik nedidelė seksualinių nusikaltimų prieš vaikus dalis susijusi su pedofilija ir dauguma pedofilinį potraukį turinčių asmenų seksualiai vaikų neišnaudoja.

„Pedofilijos tema itin jautri tiek asmeniniu, tiek socialiniu požiūriu, nes ja kėsinamasi iš karto į dvi socialiai labai saugomas kategorijas – vaikystę ir seksualumą,“ – teigia teisininkas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas. Ši instinktyvi apsauga apsišarvuoja įvairiausiais tabu ir stereotipais, neleidžiančiais vysti racionalios perspektyvos, kokia sunki, kompleksiška ir daugialypė ji bebūtų.

2019 m. balandžio 10 d. (trečiadienį), 17.00 val., kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 205 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos studijų katedros doktorantas Simas Čelutka skaitys pranešimą „Carlas Schmittas ir prigimtinė teisė“ [pranešimo santrauka]. Komentuos prof. V. Radžvilas.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos studijų katedros doktorantė Aistė Noreikaitė skaitys pranešimą „Etika iš pirmo asmens perspektyvos: Dworkino (ne)sėkmė?“ [pranešimo santrauka]. Komentuos doc. N. Radavičienė

2019 m. kovo 19 d. nacionalinėje konferencijoje „BE PATYČIŲ 365“ Vilniaus universiteto docentė Vilmantė Pakalniškienė pristatė Psichologijos instituto tyrėjų komandos atliekamą tyrimą, kurį finansuoja Lietuvos mokslų taryba, „Lietuvos vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: grėsmių ir galimybių tendencijos ES šalių kontekste“ (Nr. S-MIP-17-1/LSS-250000-1087).

Plačiau susipažinti su konferencija galite čia.

VU bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 2 d. bus pristatoma rečiausių pasaulio knygų fotografijų paroda „Vienintelės išlikusios: rečiausios pasaulio knygos“. Atidarymo dieną iš Airijos bus atvežti ir 4 vienetiniai originalūs egzemplioriai. Šiuos Marsho bibliotekoje saugomų retenybių originalus ir nuotraukas parodos atidarymo dieną papildys ir VU bibliotekoje saugomų retų knygų originalai.

Marsho biblioteka (orig. Marsh’s Library) įkurta Airijos sostinėje Dubline 1707 metais. Bibliotekos fondo pagrindu tapo apie 20 tūkst. spaudinių kolekcija. Visi šie dokumentai yra reti, tačiau 968 kolekcijos knygos laikomos ypač retomis, nes pasaulyje tėra išlikę po tris ar net mažiau šių leidinių egzempliorius. Be to, biblioteka savo fonduose turi 387 unikalius dokumentus, kurių pasaulyje tėra išlikęs vienintelis – Marsho bibliotekos – egzempliorius.