FSF įvykiai

Gruodžio 20 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyko iškilmingas metų pabaigos renginys. Jame buvo pagerbti 2018 m. labiausiai nusipelnę VU bendruomenės nariai, išdalytos mokslo premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai. Rektorius pasidžiaugė praėjusių metų pasiekimais ir priminė, kad, šiemet paminėję Lietuvos valstybės šimtmetį, kitais metais pasitiksime VU 440 metų sukaktį.

„Mus ypač įkvepia žinojimas, kokios prasmingos ir ilgos istorijos dalimi esame, kokią vertę kuriame valstybei ir visuomenei ir kokią atsakomybę nešame. Esu dėkingas Vilniaus universiteto bendruomenei, kuri nuolat abejoja, yra kritiška, įsigilinanti ir tokiu būdu vedanti žinojimo link – tik taip galime generuoti naujas idėjas ir keliauti pirmyn“, – kalbėjo rektorius.

Geriausiu dėstytoju Filosofijos fakulteto išrinktas Filosofijos instituto asistentas dr. Mindaugas Stoškus. Jo mokslinių tyrinėjimų sritys apima politinę filosofiją.

123 milijonai eurų bus iššvaistyti betikslei reformai, nes pasirinktas universitetų jungimo kelias ir keistas, ir nesprendžiantis aukštojo mokslo problemų. Taip tvirtina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) junginį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) jis vadina „keistu hibridu“, o dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) konstatuoja: tai ne jungimas, o universiteto uždarymas.

Profesoriaus aiškinimu, Lietuvos aukštasis mokslas gyvena bado dieta, nes visų Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – mažesnis nei vieno Helsinkio universiteto. R. Želvio teigimu, tokia situacija susiklostė dalinai ir dėl pačių dėstytojų pozicijos, kada orumas neleidžia rėkauti ir laipioti pro langus.

Š. m. vasario 1 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas TOMAS MACEINA gins disertaciją „Dvejopas informacijos apdorojimas priimant sprendimus skirtingose veiklose“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Gintautas Valickas (Vilnius universitetas, socialiniai mokslai, psichologija - 06 S).

Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 14 val.

Š. m. vasario 8 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė ODETA GELEŽĖLYTĖ gins disertaciją „Dėl savižudybės artimojo netekusių asmenų profesionalios pagalbos siekimo veiksniai“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 14 val.

Mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Danutė Gailienė (Vilnius universitetas, socialiniai mokslai, psichologija - 06 S).

2019 m. sausio 25 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė MILDA BALTRIMIENĖ gins disertaciją „Subjektinių teisių prigimties problema šiuolaikinėse teisinio pozityvizmo teorijose” humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 10 val.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Alvydas Jokubaitis (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01H).

2019 m. sausio 7 d. 15.00 val. (FsF, 201 aud.) visus kviečiame į Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos organizuojamą seminarą „Asmenybės bruožai: psicholeksinė prieiga ir lietuviškų deskriptorių taksonomija“.

Seminaras turėtų sudominti visus, kuriems aktualūs asmenybės savybių (ar bruožų) nustatymo klausimai ir, apskritai, leksikologijos panaudojimas planuojant psichologinius tyrimus, tvarkant psichologijos terminiją. Regis, formuojasi tarpdisciplininė sritis – psicholeksikografija (psicholeksikologija).

Pranešėja – Liublino katalikiškojo universiteto psichologijos doktorantė Ana Ivanova. Ana pora mėnesių stažuojasi VU TPL pagal Erasmus programą, renka leksikografinę medžiagą savo būsimai disertacijai.

Vaizduotė dažnai suprantama kaip gebėjimas vizualizuoti nesamus dalykus. Technologizuotame ir tradicine mokslo samprata grindžiamame pasaulyje vaizduotės vaidmuo neįvertinamas, o dažnai nurašomas kaip nenaudingas protui. Filosofas Kristupas Sabolius pastebi, kad gyvename iš principo hibridiniame pasaulyje, kuriame turėtume akcentuoti ne perskyras, o sąveikas ir jų sukuriamas įtampas.

Kaip rodo paskutinio laikotarpio tyrimai, ekologinių problemų, ypač klimato kaitos, drastiško bioįvairovės nykimo, oro, dirvožemio, vandens taršos, miškų iškirtimo mastas toks rimtas, jog kalbama, kad be fundamentalių pokyčių, tiek individualiu, tiek globaliu lygmeniu, žmonijos laukia gana niūri ateitis. Kadangi ekologinės problemos tiesiogiai priklauso nuo augančio Žemės gyventojų skaičiaus, kaip niekada aktualiu tampa klausimas, kaip paskatinti paprastus piliečius savo asmeniniais veiksmais ir pasirinkimais prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo, o ne jas dar labiau gilinti.