FSF įvykiai

Lietuvos fenomenologų asociacija ir Vilniaus universiteto Filosofijos institutas 2018 m. gruodžio 20 d., ketvirtadienį, kviečia į mokslinę konferenciją „Šiuolaikinės fenomenologijos problemos ir tyrinėjimai“.

Lietuvos fenomenologų asociacija kartu su Vilniaus universiteto Filosofijos institutu rengia kasmetinę konferenciją, kurioje pristatomos ir diskutuojamos šiuolaikinės fenomenologinių tyrinėjimų temos. Bus aptariamos jausmų fenomenologijos, erdvės fenomenologijos, bendruomenės fenomenologijos, fenomenologinės psichoterapijos temos. Taip pat bus diskutuojama apie Vosyliaus Sezemano filosofijos sąryšį su fenomenologija. Kviestinis pranešėjas Saulius Geniušas iš Honkongo Kinijos universiteto skaitys paskaitą, kurioje aptars naujausius sapnų fenomenologijos tyrinėjimus.

2018 m. gruodžio 19 d. 13-15 val. Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9) II aukšte rengiama labdaringa Kalėdinė mugė, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos gyvūnų prieglaudai VšĮ „Tautmilės globa“.

Praėjusiais metais prieš Kalėdas Fakultete rengtoje labdaringoje mugėje dalyvavusių žmonių dėka buvo surinkta 450 eur, kurie buvo paaukoti gyvūnų prieglaudai VšĮ „Vyšnių sodas“.

Šiais metais, tęsiant tradiciją, kviečiame dalyvauti mugėje ir tiekėjais, ir pirkėjais. Mugėje bus prekiaujama Jūsų atneštomis (rankų darbo) gėrybėmis: skanėstais (pyragais, saldainiais ir pan.), konservais ir kitais suvartojamais dalykais. Būtų smagu, jei savo sukurtas gėrybes Kalėdinėje mugėje galėtumėte paaukoti, o kolegų dirbinius – nusipirkti. Visi surinkti pinigai keliautų į VšĮ „Tautmilės globa“ sąskaitą arba, susisiekę su pačia įstaiga, galėtumėte nupirkti gyvūnams nuolat trūkstamų daiktų.

2018 m. gruodžio 20 d. kviečiame į renginį „Rūpestis aplinka ir ekologinis pilietiškumas“. Renginys vyks Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9) 214 a., pradžia 15 val.

Vilnius, Kaunas ir kiti Lietuvos miestai jau pasipuošė Kalėdines eglutes, tačiau Kauno eglutės puošimas išryškino ekologinio sąmoningumo stoką, sprendžiant kuo ir kaip ją puošti: eglutę puošiančioms pusnims sunaudota 2,5 milijono plastikinių šiaudelių, kai tuo tarpu pasaulyje vis daugėja šalių, svarstančių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo ir draudimo strategijas. Socialiniuose tinkluose bei internetinėje žiniasklaidoje pasirodė nemažai kritikos tokiam Kauno eglės puošimo būdui, nurodant, kad toks sprendimas neatliepia pasaulinių tendencijų, kai vis daugiau susirūpinama ekologija, aplinkos tarša ir mūsų atsakomybe. Kyla klausimas, kiek už aplinkos taršą ir ekologinę būklę atsakingos valstybių institucijos, pramonės įmonės bei didžiosios korporacijos, o kiek kiekvienas asmeniškai už savo daromą poveikį aplinkai?  Kiek mūsų vartojimo pasirinkimai lemia didėjančias pasaulio ekologines problemas, tokias kaip klimato kaita, plastiko tarša, bioįvairovės nykimas, cheminė vandens bei dirvožemio tarša? Kiek mes asmeniškai galime prisidėti prie ekologinių problemų mažinimo?

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia į savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“, skirtus visiems, norintiems išmokti atpažinti išgyvenančiuosius krizę ir tinkamai reaguoti į savižudišką elgesį.

Mokymai vyks 2018 m. gruodžio 17 d. dviem grupėms:
-    Pirmoji grupė 8.30–12.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Polocko g. 12-2. Lektoriai – Viktorija Andreikėnaitė ir Mantas Jeršovas.
-    Antroji grupė 9–13 val. Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus jaunimo informacijos centre, Konstitucijos pr. 3. Lektorės – Giedrė Putelytė ir Vaiva Juškevičiūtė.

Socialiniai mokslai vaidina svarbų vaidmenį ugdant pilietiškumą, lavinant (kritinį) mąstymą, suvokimą, kaip veikia visuomenės ir kaip jos su(si)kuria savo aplinką ir bendrabūvį. Tačiau bendrojo lavinimo mokyklose socialinių mokslų problematika vis dar menkai aptariama, dėl to nukenčia moksleivių socialinių mokslų ir jų paskirties suvokimas. Norėdami užpildyti šią spragą, Vilniaus universiteto (VU) socialinių mokslų dėstytojai ir tyrėjai vyresnių klasių moksleiviams organizavo Socialinių mokslų laboratoriją, kuri susilaukė didelio moksleivių susidomėjimo.

„Labai įdomi diena! Sužinojau apie religijas daugiau, nei tikėjausi. Šiandien supratau daugiau nei per visas tikybos pamokas mokykloje kartu sudėjus“, – šis ir panašūs moksleivių paliekami atsiliepimai gerokai pakursto Socialinių mokslų laboratorijos organizatorių entuziazmą ir motyvaciją.

2018 m. gruodžio 6-8 dienomis VU Filosofijos fakultete vyko konferencija „Gamtos transformacijos ir antropologinis skirtumas: ontologija, etika, menas“.

Jos metu buvo skaitomi pranešimai ir diskutuojama šiuolaikinės žmogaus apibrėžtys, Antropoceno, santykio su gamta ir gyvūnais problematika, gamtos redukavimas į kraštovaizdį mene, gamtos ir gyvūno sampratų transformacijos, gyvūnų teisių problematiškumas, biofilosofijos ir biopolitikos klausimai.

2018 m. VU Rektoriaus mokslo premija už išskirtinius metinius mokslo pasiekimus, indėlį plėtojant mokslą universitete ir Lietuvoje bei keliant Universiteto mokslo prestižą pasaulyje apdovanota Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto asistentė dr. Paulina Želvienė.

Dr. Paulina Želvienė yra aktyvi Vilniaus universiteto mokslininkė. 2017 m. Vilniaus universitete ji apgynė socialinių mokslų srities (psichologija) disertaciją „Adaptacijos sutrikimo struktūra ir rizikos veiksniai Lietuvos populiacijoje“ (vadovas prof. dr. E. Kazlauskas). Jos moksliniai pasiekimai įvertinti 2018 m. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premija Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų darbų konkurse bei LMA jaunųjų mokslininkų stipendija 2017-2018 už išskirtinius mokslinius pasiekimus.

Išleista Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto profesorės dr. Lilijos Duoblienės monografija „Posthumanistinis ugdymas. Dekoduoti“.

Knygoje aptariama švietimo / ugdymo, kultūros ir gamtos sąsaja. Svarstoma, kur ugdant dėti akcentus, kas šiandien yra svarbiausia, o jei visos sritys svarbios,  – kaip jos konkuruoja ar sąveikauja, kuria naują pasaulį. Švietimo, kultūros ir gamtos sąsaja komplikuoja į jų lauką įsiveržusios ir didelę įtaką darančios informacinės technologijos, skaitmeninis pasaulis. Tiriami galimi ateities keliai ir kokių pavojų tuose keliuose slypi, aptariama, kokie gali būti pozityvūs rezultatai, atsargiai įsiterpus žmogui į šį visų sričių integracijos procesą per švietimą darnios plėtros dėlei. Nauji konceptai ir naujos idėjos, siūlomos postmodernios ir posthumanistinės filosofijos ir jų pagrindu kuriamos naujos ugdymo filosofijos, kuria vadovaujamasi šioje monografijoje, nėra nei paprasti, nei lengvai pritaikomi. Tai labiau panašu į vaizduotės projektus, kartais visai pakvaišusius, bet neabejotinai labai dosnius savo naujų įžvalgų. Ir vis dėl to šie vaizduotės projektai jau testuojami ir įgyvendinami. Be to, byloja apie sėkmę, sprendžiant daugelio dalykų, iš jų neįdomaus, nuobodaus mokytojo, suvaržyto ir dogmatiško bei siaurai mąstančio švietimo profesionalo, taip pat konservatyvios mokyklos bei griežto, bet neaktualaus ugdymo turinio, problemas.