FSF įvykiai

mokslininkėsKas penktas keturiolikmetis miega nepakankamai, 17 proc. 7-14 metų vaikų neužmiega pernelyg ilgai ir tik trečdalis vaikų nepatiria jokių su miegu susijusių sunkumų, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų grupės tyrimas.

Vykdydami tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“ mokslininkai šeimų klausė, kaip jų vaikams sekėsi mokytis „ilgojo“ karantino laikotarpiu, kiek laiko jie kasdien leisdavo prie ekranų mokymuisi ir kiek – pramogoms, kaip jie jautėsi, kokia buvo jų sveikata ir miego kokybė.

„Šie tyrimo rezultatai liūdina. Tai iškalbingi duomenys, surinkti mokslinio tyrimo metu apklausus beveik 600 tėvų, auginančių 7-14 metų vaikus. Akivaizdu, kad vaikų miego temai reikia daugiau dėmesio“, – sako tyrėjų grupės narė dr. Rūta Praninskienė, VU ligoninės Santaros klinikų gydytoja, Vaikų neurologijos skyriaus vedėja.

Skaityti daugiau

VP Karina SaffyKaip rašyti apie Afriką? Deja, ši tema Lietuvos žiniasklaidoje iki šiol stokoja dėmesio bei reikiamų instrumentų. Įprastai pasakojimai apie Afrikos šalis vis dar pilni stereotipų, šališkumo ir apibendrinimų. Dr. Sally Osei-Appiah paskaitoje trumpai apžvelgs Afrikos reprezentacijų žiniasklaidoje istoriją, išnagrinės „afropesimizmo“ sampratą, dažniausiai Vakarų žiniasklaidoje paplitusius Afrikos reprezentacinius tropus, bei pateiks patarimų ką yra svarbiausia atsiminti norint geriau pasakoti Afrikos istorijas.

Skaityti daugiau

20210329 112904 copy2021 m. lapkrčio 3 d., trečiadienį, 17.30 val. maloniai kviečiame dalyvauti VU Filosofijos instituto mokslininko dr. Algirdo Fediajevo viešoje paskaitoje „Dievo mirties teologija kaip emancipacinis mąstymas”. Renginys vyks Filosofijos fakultete 201 aud. (Universiteto g. 9). Norintys dalyvauti turi turėti galimybių pasą.

Šiuolaikinių radikalios kairės mąstytojų, pasižyminčių savotišku postsekuliariu atsigręžimu į krikščionybę kaip į neišsenkantį emancipacinio mąstymo aruodą, tekstuose esama tiesioginių nuorodų į ir netiesioginių sąsajų su Dievo mirties teologija – septintajame dešimtmetyje JAV kilusia, išgarsėjusia, bet greitai iš intelektualinio pasaulio tarsi pradingusia teologijos srove, kurios idėjos ir bus būsimos paskaitos pagrindinis dėmesio objektas. Dėl minėtųjų sąsajų laikant Dievo mirties teologiją, pirmiausiai tapatinamą su tokiais autoriais kaip Thomas J. J. Altizeris, Williamas Hamiltonas, Paulas van Burenas, nepelnytai pamirštu ir vis dar aktualiu mąstymu, bus orientuojamasi į emancipacinį jos pobūdį.

Skaityti daugiau

ONLINEHE logo2020 m. kovo mėn. nutilus švietimo įstaigų klasėms ir auditorijoms dėl šalyje paskelbto visuotinio karantino COVID-19 pandemijos suvaldymui, mokymo(si) procesas Lietuvoje vyko pilnai nuotoliniu būdu iki 2021 m. rudens. Nors mokymo dalyviai grįžo į auditorijas, klases, tačiau sudaromos galimybės mokytis nuotoliniu būdu ar studijos vykdomos mišriuoju būdu. Nauji iššūkiai švietimo sistemoje paskatino staigų mokymo(si) dalyvių prisitaikymą prie naujų technologijų, skaitmeninių įgūdžių tobulinimą, ieškoti būdų, kaip sklandžiai užtikrinti studijų kokybę.

Skaityti daugiau

VP Silius 211027 intVienas svarbiausių tradicinės Kinijos terminų — ming 命 — dažnai aiškinamas ir verčiamas kaip „likimas“. Šioje diskusijoje pirmiausia pažvelgsime kaip į „likimo“ terminą žvelgia šiuolaikinių Vakarų filosofijos, psichologijos, antropologijos studijos. Tuomet pasiaiškinsime klasikinio konfucianizmo veikaluose aptinkamą ming 命 sampratą.

Kokį naują likimo sampratos ar jos psichologinio poveikio traktavimą mums gali pasiūlyti konfucinė ming interpretacija?

Kaip tai gali veikti ir mus, šiandienos žmones, kurie, kaip rodo pandeminė patirtis, vis dar atsiduriame sudėtingose ir, atrodytų, neišvengiamose ar mūsų jėgas pranokstančiose gyvenimo situacijose?

Skaityti daugiau

įvertinimasRudens semestrui įsibėgėjant, norime pasidžiaugti puikiomis naujienomis. Praėjusiais metais Filosofijos fakultete vyko sociologijos studijų krypties programų vertinimas. Ekspertai vertino šešias mūsų fakultete vykdomas sociologijos krypties studijų programas – Kriminologijos, Socialinės politikos, Sociologijos (bakalauro) ir Socialinės politikos, Sociologijos, Sociologijos ir kriminologijos/Taikomosios ir teorinės kriminologijos (magistrantūros). Nuotolinio vizito metu užsienio ekspertai susitiko su studijų krypties savianalizės suvestinės rengimo grupe, administracija, dėstytojais, studentais, absolventais ir socialiniais partneriais. Džiaugiamės sulaukę žinių iš Studijų kokybės vertinimo centro, kad visos fakulteto sociologijos krypties studijų programos yra akredituotos maksimaliam septynerių metų laikotarpiui iki 2028 m.

Skaityti daugiau

7 shutterstock 659965012 642x410Išskirtinės gyvulinio organizmo rūšies – Homo sapiens civilizacija suklestėjo ir toliau klesti dėl individualių smegenų plastiškumo, leidžiančio spręsti vis kitokias, naujai iškylančias problemas. Evoliucijai prireikė 4 milijardų metų tam, kad būtų sukurti dabar gyvuojantys adaptyvūs organizmai. Atskira konkreti biologinė adaptacija (pvz., žmogaus dvikojystė) formavosi kelis milijonus metų. Kokiai nors egzaptacijai (papildomai adaptacijai) atsirasti (pvz., išmokti važiuoti dviračiu) pakanka vienos valandos. Žmonijos civilizacijos raida, kultūra ir apskritai istorija yra galvos smegenų universalumo, jų gebėjimo egzaptuoti – keisti paskirtis ir pridėti naujas – rezultatas.

Skaityti daugiau

Books 1 212021 lapkričio 9 d. 11 val. Tadas Snuviškis gins disertaciją „Apie realistines ir anti-realistines vaiśeṣikos interpretacijas: nuo šiuolaikinių tyrinėjimų iki senovės Indijos bei Rytų Azijos šaltinių” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Gynimo pradžia – 11 val., prie gynimo prisijungti galite pasinaudoję šia nuoroda - https://bit.ly/3EexdiM

Disertacija rengta 2017 – 2021 metais Vilniaus universite.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Audrius Beinorius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Naglis Kardelis – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001),
prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001),
prof. dr. Chen-kuo Lin (Nacionalinis politikos universitetas, Taivanas, humanitariniai mokslai, teologija – H 002),
dr. Märt Läänemets (Tartu universitetas, Estija, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005),

dr. Vytis Silius (Sun Yat-sen universitetas, Kinija, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Skaityti disertaciją.

Skaityti daugiau
Puslapis 87 iš 288
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos