Aušrelė Kristina Pažėraitė

Skaityti daugiau

Katedros nariai

Darbuotojai Mokslinių interesų sritys Kontaktai Priėmimo laikas Priėmimo vieta
Prof. habil. dr. (hp) Rita Šerpytytė

M. Heideggerio filosofija

Postmoderni filosofija

Šiulaikinė italų filosofija

Nihilizmo problema Vakarų filosofijoje

W. F. Hegelio filosofija ir jos šiuolaikinės interpretacijos

G. Vattimo filosofija

G. Agambeno filosofija

C. Malabou filosofija

 

Antradieniais  ir ketvirtadieniais (susitarus iš anksto)  104 kab.
 Prof. Tomas Sodeika

Religijos filosofija

Fenomenologija

Vokiečių klasikinė filosofija

Dialogo filosofija

Medijų filosofija

Filosofinė praktika

Sekuliarizacijos ir postsekuliarizacijos problemos

   Iš anksto susitarus el. paštu  105 kab.
 Doc. Danutė Bacevičiūtė

Fenomenologija,

Postfenomenologija

Religijos filosofija

Krikščioniškoji etika

Etika sekuliarizacijos ir postsekuliarumo problemų kontekste
 

 Ketvirtadieniais 1730–1800,

iš anksto susitarus el. paštu

 105 kab.
 Doc. Mintautas Gutauskas

Fenomenologija

Hermeneutika

Postmodernioji filosofija

Intersubjektyvumo ir kalbos problematika

Gamtos sampratų ir antropologinio skirtumo problematika
   Trečiadieniais

1430–1500, 1630–1700 

 105 kab.
 Prof. Nerijus Milerius

Meno filosofija

Kino filosofija

Miesto problematikos filosofiniai pagrindai

Kasdienio pasaulio filosofija
   Iš anksto susitarus el. paštu  105 kab.
 Doc. Aušra Pažėraitė

Žydų religinės minties ir filosofijos istorija

Religijų istorija

Biblistika

Naujieji religiniai judėjimai

Religijos ir prievartos problemos

 

  Iš anksto susitarus el. paštu  105 kab.
 Prof. Kristupas Sabolius

Šiuolaikinė filosofija

Spekuliatyvusis realizmas

Naujieji materializmai

Fenomenologija

Kino filosofija

Medijų teorijos

Vaizduotės ir vizualumo teorijos

Estetika ir meno filosofija

Meno ir mokslo santykis

Vaizduotės ir kūrybiškumo problema

 

 Trečiadieniais 1000–1100
 105 kab.
 Doc. Benas Ulevičius

Dogminė teologija

Ekleziologija ir mariologija

Liturgijos antropologija

Vizualinė tikėjimo turinio komunikacija
   Iš anksto susitarus el. paštu  
 Asist.dr. Vaiva Daraškevičiūtė

Estetika

Meno filosofija

Religijos filosofija

Kultūros filosofija

Šiuolaikinė italų filosofija

Ontologinė hermeneutika

 Iš anksto susitarus el. paštu  
 Asist.dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Krikščioniškoji ikonografija

Atvaizdo problematika
   Iš anksto susitarus el. paštu  
Mokslo darb. Tomas Nemunas Mickevičius

M. Heideggerio filosofija

Technikos filosofija

   
Doktorantai
Ruslanas Baranovas

Klasikinė vokiečių filosofija

Heideggerio filosofija

Dekonstrukcija

Naujasis realizmas (Gabriel, Ferraris)

     
Alfredas Buiko

Sąmokslo teorijų religiniai, politiniai ir kultūriniai aspektai aspektai

Naujųjų religinių judėjimų ir populiariosios kultūros ryšiai

Kultūros filosofija

Religijos filosofija

Epistemologija
     
Andrius Dovydėnas  Giminės (gender) filosofija      
Algirdas Fediajevas

Egzistencinė filosofija

Gyvenimo filosofija: Kierkegaardas, Nietzsche, Unamuno

     
Brigita Gelžinytė

Vokiečių idealizmas

Transcendentalinė Kanto filosofija

Romantizmo filosofija

Metafilosofija
     
Justinas Grigas Fenomenologija

Egzistencinė ir gyvenimo filosofija

Teorinės ir socialinės psichikos sveikatos diskurso prielaidos

Filosofijos taikymas psichoterapijoje

     
Daina Habdankaitė

Fenomenologija

Prancūziškoji postmodernioji filosofija (Derrida, Deleuze, Foucault)

Naujieji materializmai ir spekuliatyvusis realizmas
     
Aušra Kaziliūnaitė

Kino filosofija ir teorija

Michelio Foucault filosofija
     
Timofej Murašov

Rusų filosofija

religijos filosofija

egzistencijos ir gyvenimo filosofija

     
Karolina Rybačiauskaitė

Estetika ir meno filosofija; šiuolaikinė prancūzų filosofija; mokslo ir technologijų studijos (STS) (B. Latour, I. Stengers), naujieji materializmai      (D. Haraway,       K. Barad); posthumanizmas; žinojimo praktikų politinės ir ekokritinės problemos; antropoceno problematika

     
Edgaras Skrebė

Politikos filosofija, teisės filosofija, moralės ir politikos santykio problema

     
Mindaugas Šulskus

Spekuliatyvusis realizmas

M. Heideggerio ankstyvoji filosofija

I. Kanto filosofija
     
Giedrė Tatarūnaitė

Etikos filosofija (Emmanuelis Levinas)

Metafizika

Prancūzų postmodernizmas ir poststruktūralizmas (Jacques'as Derrida)

Spekuliatyvusis realizmas (Graham'as Harman'as)

Amerikiečių pragmatizmas ir postfilosofija (Richard'as Rorty)
     
Skaityti daugiau

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedra

serpetyteProf. habil. dr. (hp) Rita Šerpytytė
Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vedėja

Telefonas: +370 5 2687189
Universiteto g. 9, 104 kab.
El. paštas:

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedra įsteigta 2018 m. vasario 1 d., įvykdžius VU restruktūrizaciją. Motyvas steigti Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedrą buvo dvejopas: viena vertus, šiuolaikinėje postmetafizinėje ir post-postmetafizinėje Vakarų filosofijos tradicijoje išryškėjusios hibridiškumo tendencijos, ne tik nutrinančios modernybės mąstymo nubrėžtas ribas tarp atskirų filosofinių disciplinų ir net kultūros sričių, kita vertus – konkretūs filosofijos ir religijos sričių tyrimai, vykdyti ir tebevykdomi RSTC mokslininkų bei dalies Filosofijos katedros mokslininkų sutelktomis pastangomis. RSTC mokslininkai ilgą laiką specializavosi kontinentinėje religijos filosofijoje, prieigos prie religijos ir teologijos problemų ieškodami fenomenologijos, hermeneutikos, dekonstrukcijos perspektyvoje, laikydami, kad kontinentinė filosofija į savo tyrimų lauką įtraukia radikaliausius teologinius ir religinius motyvus. Dalis kontinentinei filosofijai besiangažuojančių Filosofijos katedros mokslininkų, tyrinėdami kino, medijų, vizualumo, kasdienybės problematiką, į savo tyrimų lauką buvo įtraukę ir šiuolaikinei filosofijai svarbias sekuliarizacijos bei postsekuliarizacijos procesų sąlygotas religijos temas bei problemas. O abipusis (RSTC ir dalies Filosofijos katedros mokslininkų) dėmesys spekuliatyviojo realizmo, naujųjų realizmų, medijų filosofijos, posthumanizmo, poststruktūralizmo problematikai kaip tik ir išreiškia kontinentinės filosofijos simbiozę su šiuolaikine religijos tyrinėjimų tradicija.

Tai, kad katedra pretendavo būti ir buvo suformuota iš mokslininkų, atstovaujančių natūraliai susiklosčiusius mokslinius interesus, atitinkančius įvardintą katedros koncepciją, liudija visa eilė mokslininkų grupių vykdytų ir tebevykdomų projektų.

Katedra įsteigta prof. Ritos Šerpytytės iniciatyva. Jos mokslinė veikla liudija aukštą profesinę kvalifikaciją, tarptautiškumą, angažavimąsi ne tik individualiai vykdyti aukšto tarptautinio lygio tyrimus ir tarptautiniu mastu dalyvauti studijose, bet ir gebėjimą telkti mokslininkų kolektyvą bendriems kolektyviniams aukšto tarptautinio lygio tyrimams.

Katedra glaudžiai bendradarbiauja su eile užsienio mokslo institucijų ir universitetų: Turino universitetu (Italija), Romos „La Sapienza“ universitetu (Italija), Madrido UNED (Ispanija), Rochesterio technologijos universitetu (JAV), Luigi Pareysono filosofinių – religinių studijų centru (Turinas, Italija), MIT (JAV) ir daugybe kitų. Keletas šių institucijų mokslininkų yra įdarbinti VU vykdomuose projektuose.

Katedra dalyvauja vykdant religijos studijų magistrantūros programą, filosofijos studijų bakalauro, magistro ir doktorantūros programas.

Skaityti daugiau
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos