FSF įvykiai

2015 m. gruodžio 9 d. kviečiame Jus į septintąją vaikų psichikos sveikatai skirtą konferenciją, organizuojamą Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro (buvęs PTMC, Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras, tik nauju pavadinimu).

Diskutuosime apie žaidimus – kaip nepelnytai pamirštą, nuvertintą ar neįvertintą vaikų [ir ne tik] veiklą.
Šiais metais VU Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras konferenciją organizuoja drauge su Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komitetu.

Konferencijos data ir laikas - gruodžio 9 d. 10-17 val.
Konferencijos programa – parsisiųsti
Konferencijos pranešimų santraukos – parsisiųsti
Konferencijos vieta - VU Teatro salė, Universiteto g. 3, Vilnius.
Registruotis prašome iki gruodžio 5 d. šiuo adresu

Konferencijos dalyvio mokestis – 15 EUR, studentams – 7 EUR.

Maloniai kviečiame dalyvauti psichologus, socialinius darbuotojus, pedagogus, edukologus, studentus, tiesiog tėvus ir ugdytojus, visus, kuriems rūpi vaikai ir jų psichikos sveikata.

Dalyvio mokestį prašome apmokėti iki gruodžio 7 d.

Kviečiame į Jėzuitų pabėgėlių tarnybos vadovo Jean-Marie Carriere paskaitą ir diskusiją „Apie pabėgėlius Europoje ir geriausias pagalbos jiems praktikas: „Jėzuitų pabėgėlių tarnybos“ patirtys“ (angl. About refugees in Europe and best practices to help them: „Jezuit Refugee Servise“ experiences).

KADA? Lapkričio 27 d. 11.00-12.30 val.

KUR? VU Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1, 302 auditorija

Paskaitos kalba: anglų.

Jėzuitų pabėgėlių tarnyba yra tarptautinė Katalikiška organizacija, dirbanti 50 pasaulių šalių, padedanti pabėgėliams, prieglobsčio prašantiems ir išvietintiems žmonėms (displaced persons ang.) švietimo, žmogaus teisių gynimo, skubios pagalbos, sveikatos paslaugų ir kt. srityse. Joje dirba iki 1400 žmonių, dauguma jų savanoriškais pagrindais. Daugiau informacijos apie organizaciją ir jos vykdomą veiklą rasite čia.

Vilnius, Lithuania — Modern Lithuania has a number of distinctions of which its 3 million people are proud.

It was the first of the former Soviet socialist republics to break away, declaring independence in March 1990.

It “grows” basketball players: Lithuania has won medals in both European basketball championships and the Olympics despite its small population.

It boasts a UNESCO-listed world heritage site in Vilnius, with its historic old center and an impressive melange of Gothic, Renaissance, Baroque, and Classical buildings

But the otherwise upbeat modern narrative has a darker strand – that of Europe’s suicide leader. The most recent available government statistics illustrate the country’s dilemma: in 2013, there were 36 suicides per 100,000 people, and in 2014, there were 31 per 100,000, the fourth-highest rate in the world and the highest in Europe. The next European country to appear on the list, according to the World Health Organization, is Russia, at 14th, with 19.5 suicides per 100,000.

In numerical terms, this means that approximately 1,000 Lithuanians, or about one out of every 2,000 citizens, kill themselves every year.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros dėstytojai raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, norėdami dar kartą pabrėžti socialinių darbuotojų profesinės veiklos riziką. Kreipimesi, kurį parašyti paskatino įvykiai Kražiuose, valdžios atstovai raginami imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti socialinių darbuotojų saugą ir sudaryti tinkamas sąlygas jų profesinei veiklai, kartu konkurencingai padidinant socialinių darbuotojų atlyginimus.

Pasak VU Socialinio darbo katedros vedėjos prof. Laimutės Žalimienės ir doc. Eglės Šumskienės, reikia gerinti socialinio darbo specialistų, su jais dirbančių kitų darbuotojų, socialinių paslaugų teikėjų darbo sąlygas, profesinę gerovę plačiąja prasme. „Lietuvoje atlikta nemažai socialinių darbuotojų darbo sąlygų, profesinės gerovės tyrimų, rodančių, kad yra problemų, kurias nedelsiant reikia spręsti. Tai fizinio saugumo didinimas, psichologinių, materialinių sąlygų gerinimas, socialinio darbo specialistų atsakomybės, funkcijų išgryninimas teisės aktuose ir organizaciniu lygmeniu. To nepadarius mūsų viešajame diskurse socialinio darbuotojo profesija menkinama, iki šiol nelabai aiški, daugelis ją suvokia kaip nekvalifikuotą ar nesvarbią, tad galbūt dėl to jai neskiriama pakankamai dėmesio“, – sako prof. L. Žalimienė.

Doc. E. Šumskienės nuomone, socialiniai darbuotojai sprendžia labai svarbias žmonių gyvenimo problemas. Tai neretai sunkiau, negu, tarkime, suteikti žmogui medicinines ar ugdymo paslaugas. Didelis savižudžių Lietuvoje skaičius rodo, kad jiems į pagalbą pirmiausia turėtų ateiti socialiniai darbuotojai su psichologais. Jie tiesiogiai mato kasdieninį žmonių gyvenimą ir problemas. Docentės įsitikinimu, socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausantiems žmonėms gyventi visuomenėje, prie jos prisitaikyti ir integruotis nelengva, tad čia svarbus vaidmuo tenka socialiniam darbuotojui. Tačiau dėl įvairių apribojimų, pavyzdžiui, nepakankamai išplėtotos socialinių paslaugų infrastruktūros, silpnos įstaigų materialinės bazės, riboto suvokimo apie profesionalaus socialinio darbo galimybes visuomenėje, socialinis darbuotojas negali padaryti to, ką pagal savo potenciją kaip specialistas galėtų padaryti.

Š. m. lapkričio 30 dieną (pirmadienį) kviečiame apsilankyti Filosofijos fakultete, kuriame viešės žymūs sociologijos profesoriai: lietuvių kilmės prof. Arūnas Juška iš East Carolina universiteto (JAV), prof. Kwang-Yeong Shino iš Chung-Ang universiteto (Korėja) bei prof. Charles Woolfson iš Linköpingo universiteto (Švedija). Susitikimai-diskusijos su profesoriais vyks 201 auditorijoje.

• Nuo 14.00 iki 15.00 val. prof. A. Juška susitiks ir diskutuos su sociologijos ir socialinės politikos magistrantais bei doktorantais apie šiuolaikines sociologijos ir socialinės politikos tendencijas. Susitikime-diskusijoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys minėtomis sritimis.
  Prof. A. Juška Lietuvoje apsigynęs daktaro disertaciją „Švietimo sistemos veiksmingumas ruošiant specialistus ir darbininkus Lietuvos pramonei (1983-1988)“, savo akademinį kelią tęsė Amerikoje – pabaigęs magistantūros studijas Syracuse universitete (Niujorko valstija), Mičigano valstijos universitete apsigynė disertaciją „From Provinces of Empire into the Nation - States: Ethnic Transformation in the Successor States of the Former Soviet Union“. Šiuo metu A. Juška East Carolina universitete studentams skaito kursus aplinkosaugos, miesto sociologijos, socialinių problemų, nusikaltimų, rasės, lyties, klasės ir sociologijos teorijos srityse. Profesorius yra daugelio svarbių publikacijų autorius – jų sąrašą galima peržvelgti štai čia ir iš anksto paruošti aktualius rūpimus klausimus.

Š. m. lapkričio 30 – gruodžio 1 d. vyks praktinis seminaras „Vadovų ir organizacijų konsultavimas ir ugdomasis vadovavimas“, kurio metu bus pristatytas Oezpa international lyderystės bei organizacijų vystymo praktikos ir grupių santykių metodologijos taikymas.

Seminarą ves Barbara Lagler Özdemir ir Huseyin Özdemir – konsultacinės organizacijos oezpa įkūrėjai ir kodirektoriai, abu sertifikuoti vadovai ugdytojai (angl. coacher) ir aktyvūs šios srities plėtotojai. Ši organizacija vykdo vadovybės konsultavimo ir lyderystės vystymo programas.
Daugiau informacijos apie organizacijos ir seminarų vedėjų veiklą – čia.

Vieta: Vilniaus universiteto centriniai rūmai 239 auditorija, Universiteto g. 3.
Kalba: anglų.
Seminaras skirtas VU studentams, dėstytojams, absolventams ir partneriams. Auditorijoje vietų skaičius ribotas, todėl būtina registracija. Registracija vyks iki lapkričio 26 d. el. pašto adresu:
Registruojantis prašome nurodyti vardą pavardę, atstovaujamą organizaciją ir pareigas joje.
Seminarą remia: Erasmus+ programa.

Kontaktinis asmuo:
Jolita Buzaitytė-Kašalynienė

tel.: +370 698 83434

2015 m. gruodžio mėn. 10 d. (ketvirtadienį), 17 val. kviečiame į CONSILIUM  EDUCATIONIS seminarą, kuriame prof. dr. Lilija Duoblienė, doc. dr. Irena Stonkuvienė, dr. Šarūnė Nagrockaitė ir dokt. Sandra Kairė skaitys pranešimą „(Ne)rodoma ir (ne)matoma mokyklos kultūra: įtampos laukų analizė“. Kvietimas.

Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto (Universiteto g.  9/1, Vilnius) 201 aud.

Seminarų ciklo Consilium Educationis tikslas - tai diskusijos, o ne bendrinimai, tai ne nuomonių „primetimas“, o jų išsakymas ir kiekvieno dalyvio skatinimas problemos gvildenime mąstyti įvairiais žiūros kampais.
 
Seminarų rengėja ir vedėja - VU Edukologijos katedros profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė.
Kviečiame dalyvauti.

Kontaktinis asmuo:
Žibuolė Kudrevičienė
tel.: +370 5 266 76 25
el. paštas:

„Nematomos karalystės“ – tai 3 dalių dokumentinis serialas, leidžiantis ne tik iš šalies stebėti gyvūnus bei jų kovą už būvį, bet ir persikelti į jų miniatiūrinį pasaulį – pažinti jį iš pačių gyvūnų perspektyvos.

Kodėl šis dokumentinis britų serialas paplito po visą pasaulį? Kaip jame suabejojama darvinizmo teorija? Kokių sąsajų turi gyvūnų ir mūsų kasdienybės? Kaip serialo veikėjai mato mus, žmones?

Apie tai – lapkričio 18 d. Sociokine (18.30 val. Filosofijos fakulteto 302 aud. (Universiteto g. 9/1)), kur žiūrėsime bei aptarsime pirmąją serialo dalį „Po atviru dangumi“.