Projekto viešinimas

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGA

Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas

Projektas paviešintas:

• Straipsnyje Pirmieji ES struktūrinių fondų remiamų projektų rezultatai Filosofijos fakultete (2007-06-20; http://www.vu.lt/lt/universitas_vilnensis/uv1679/881/ )
• Laidoje Arčiau manęs transliuotoje per I Lietuvos radijo Klasikos programą 2007-05-27, http://www.lrt.lt/archyvas 

• Straipsnyje Metodikos, skirtos neįgaliųjų darbingumui ir gebėjimams nustatyti // Viltis. Nr. 1. 2006 (straipsnis pateiktas žemiau) 

Projekto lėšomis išleisti leidiniai:

• Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK), 2004

Metodikos, skirtos neįgaliųjų darbingumui ir gebėjimams nustatyti
Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos projektas „Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas“ laimėjo Europos Sąjungos struktūrinių ir socialinių fondų paramą pagal 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija”. Apie šio projekto svarbą neįgaliesiems paprašėme papasakoti projekto vadovą prof. Albiną Bagdoną ir projekto vykdytojas VU Bendrosios psichologijos katedros lektorę dr. Sigitą Girdzijauskienę ir Filosofijos fakulteto ryšių ir projektų prodekanę Vidą Jakutienę.

Keturios asmens kompleksinio įvertinimo metodikos

Šiuo metu mūsų šalyje vykstantys didžiuliai socialiniai pokyčiai neaplenkė ir neįgalumo srities. Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos vietoje anksčiau galiojusių invalidumo grupių neįgaliems asmenims nustatomas neįgalumo ir darbingumo lygis. Nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybų kompetencijos ir objektyvumo priklausys neįgalaus asmens gerovė bei ateities perspektyvos, reikalingos priemonės, kurios leistų patikimai ir tiksliai nustatyti tikruosius žmogaus gebėjimus. Kitaip tariant, reikalingi tikslūs kiekybiniai matavimai, kuriuos ir bus galima atlikti, parengus ir standartizavus keturias asmens kompleksinio įvertinimo metodikas.

Pirmoji metodika paremta Tarptautine funkcionavimo klasifikacija (TFK). Joje išvardytos visos galimos veiklos ir apibrėžtas vadinamasis ribotumas. Ši metodika remiasi nuostata, kad sprendimas apie tai, ką žmogus gali, turėtų būti priimamas neįgaliajam asmeniui ir jo artimiesiems glaudžiai bendraujant su vertinimą atliekančiais specialistais.

Kitos dvi metodikos yra skirtos intelektinių gebėjimų vertinimu. Tai Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė 16-89 metų asmenims ir Wechslerio trumpoji intelekto skalė, skirta 6-89 metų asmenims. Paprastai diagnozės yra aiškios tik tų asmenų, kurių sutrikimai matomi plika akimi, o vadinamaisiais ribiniais atvejais kyla daug problemų. Pirmoji iš šių dviejų metodikų leis įvertinti asmens specifinius gebėjimus ir specialiuosius poreikius.Nuo to priklauso ir jų gebėjimas dirbti vieną ar kitą darbą.

Projekto eigoje bus ne tik parengtos pačios metodikos ir jų taikymo taisyklės, bet ir organizuoti mokymai daugiau nei 100 su jomis dirbsiančių specialistų. Tik išsamiai apklausus neįgalų asmenį ir išsiaiškinus jo gyvenimo aplinkybes galima nustatyti tikruosius jo poreikius bei spręsti apie jo gebėjimus veikti. Juk neįgalumas yra sveikatos, asmeninių savybių ir aplinkos veiksnių sąveikos išdava. Asmens įtraukimas į savo gebėjimų ir galimybių vertinimą yra nauja, medicininiam modeliui priešinga samprata.

Ketvirtoji metodika – tai Lietuviškasis profesinių interesų klausimynas. Ši kokybinio pobūdžio metodika aprėps praktiškai visas profesinės veiklos sritis. Žmogaus profesinių interesų žinojimas, ypač jų sugretinimas su intelektiniais ir kitokiais gebėjimais, padės darbingumo ekspertams ir profesinės reabilitacijos specialistams įtraukti asmenį į adekvačią darbinę veiklą.

Naujos galimybės neįgaliesiems

Tikslesnis neįgalaus asmens vertinimas leis pateikti tikslesnes išvadas dėl jo profesinio mokymo, specialiųjų poreikių tenkinimo, įdarbinimo, profesinės reabilitacijos ir pan. Juk šiuo metu susiduriame su bendra problema: iš pradžių vaikui nustatomas intelekto sutrikimas, bet kai jis baigia vidurinę mokyklą ir pakliūva į kitą mokymo įstaigą, niekam jau neberūpi atlikti jo intelekto įvertinimą. Ypatingai dažnai lieka nepastebėtas lengvas intelekto sutrikimas. Net yra atliktas tyrimas, kuris parodė, kad keli tūkstančiai tokių jaunuolių įgijo vieną ar kitą specialybę, pavyzdžiui, batsiuvio, bet tik 10 proc. iš jų sugebėjo įsitvirtinti darbo rinkoje. Taigi pagrindinė sutrikusio intelekto žmonių problema yra nesugebėjimas išsilaikyti darbo rinkoje. Susidūrusios su šiais žmonėmis darbingumo nustatymo tarnybos pasimeta, nes jos neturi priemonių nustatyti, ar tikrai tas žmogus yra sutrikusio intelekto. Kai kurios nestandartizuotos metodikos, žinoma, naudojamos ir šiandien, bet jas taikant galima didelė paklaida. Kiek kainuoja konkrečiam žmogui tokia paklaida nesunku numanyti...O kai pajėgsime tiksliai nustatyti žmogaus gebėjimus, galėsime galvoti ir apie tų gebėjimų pritaikymo galimybes, t.y. kaip konkrečiam žmogui pritaikyti darbo vietą, parinkti darbą, atitinkantį jo interesus. Būna, kad sutrikusios intelekto žmonės neobjektyviai vertina savo sugebėjimus. Vieni nepagrįstai juos nuvertina, o kiti pervertina. Tokiu atveju jiems ir turėtų ateiti į pagalbą specialistai.

Nuodugniai ištyrus protinius gebėjimus, atsiranda galimybė taikyti kognityviąją reabilitaciją, kuri yra aukštesnio lygio nei iki šiol buvusios, t.y. ne tik nustatomi trūkumai, bet ir imamasi veiklos, leidžiančios sutvirtinti gebėjimus, nukreipiant juos reikiama linkme. Juk gebėjimus galima panaudoti efektyviau. Tam turėtų būti kuriamos specialios programos. Svarbiau yra parengti žmogų profesinei veiklai plačiąja prasme, kad jam nekiltų problemų pačiame darbo procese. Todėl reikalingos reabilitacijos programos, kuriuos vystytų ne tik darbinius, bet ir socialinius įgūdžius, t.y. mokytų žmogų būti aplinkoje ir sąveikauti su kitais žmonėmis. Projekto eigoje bus ištirta maždaug 100 neįgalių asmenų ir pateiktos išsamios rekomendacijos, ką jiems daryti, kur kreiptis ir pan. Rašytinės išvados atvers jiems kelius į visavertę reabilitaciją, suteiks galimybę dalyvauti mokymo programose.
Be to, numatyta parengti ir išleisti Neįgalių žmonių galimybių studiją, kuri bus skirta darbdaviams. Joje bus pateiktos rekomendacijos, kokie darbai geriausiai tinka neįgaliems asmenims.

Straipsnis išspausdintas:
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS
ketvirtiniame žurnale Viltis. Nr. 1. 2006